-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš renginio, kuriame varžėsi Lietuvos, Estijos, Ukrainos, Bulgarijos ir Švedijos jaunieji inovacijų kūrėjai, merginos į Aukštaitijos sostinę parvežė Geriausios žiedinės ekonomikos verslo idėjos nominaciją.
Tai – jau ne pirmas kartas, kai progimnazijos ekonomikos ir verslumo ugdymo mokytojos Agnės Šidlauskaitės vadovaujami mokiniai užlipo ant tarptautinės pakylos.
Kovo pabaiga pažymėta Panevėžio moksleivių laimėjimu. Iš Kaune vykusios tarptautinės mokinių bendrovių parodos „eXpo“ komanda grįžo su svariu apdovanojimu.
Tarptautinė mokinių mokomųjų bendrovių, arba jaunųjų bendrovių, „eXpo“ – tai dviejų dienų tarptautinis jaunimo antreprenerystės festivalis, kuriame moksleiviai iš Lietuvos ir kitų Europos valstybių gali testuoti savo verslo idėją tarptautinėje aplinkoje, mokytis užmegzti verslo santykius, pritraukti investuotojus.
Renginyje šįmet dalyvavo net 77 bendrovės iš Lietuvos, Estijos, Ukrainos, Bulgarijos ir Švedijos. Moksleiviai komisiją stebino ekoinovacijomis, verslui jau parduodamais produktais, dėmesiu socialinėms problemoms, tvarumui bei senajai lietuvių kultūrai.
Pavyzdžiui, vieni jaunieji išradėjai, padedami specialistų, atrado formulę, galinčią paversti panaudotą cigaretės filtrą vėl naudingu – surinktas nuorūkas cheminiu būdu perdirbti į aktyvuotąją anglį. Ši medžiaga iš aplinkos – oro, vandens – gali sugerti įvairias toksines medžiagas, chemikalus.
Kita komanda kuria muzikos takelius verslo įmonėms, dažniausiai – socialinių tinklų turiniui ar kompiuteriniams žaidimams. Per kelis mėnesius ji pastebėjo, kad dalį to darbo galima patikėti dirbtiniam intelektui.
Dar kita inovatorių komanda sugebėjo savo arbatos ir saldumynų rinkinius susieti su lietuviškomis dievybėmis, kad Lietuvos jaunimas nepamirštų savo šaknų.
Įvairios šalies verslo įmonės buvo įsteigusios 24 apdovanojimus, o vienas iš jų – Geriausios žiedinės ekonomikos verslo idėjos – atiteko jaunajai mokinių bendrovei „Happy Eco“ iš Panevėžio.
Penkių jaunųjų verslininkių – Mildos, Godos, Medeinos, Germantės ir Ramunės – komanda, vadovaujama mokytojos A. Šidlauskaitės, sukūrė unikalų startuolį – ekologiškus, inovatyvius, aplinkai draugiškus balionus, kurie suyra nuo pakuotės iki virvelės galo ir dar išaugina medelį.
Mokinių bendrovė „Happy Eco“ įkurta dar praėjusių metų spalio pradžioje, kai A. Šidlauskaitė pamokoje skyrė užduotį sugalvoti produktą, sprendžiantį aktualią socialinę ar ekologinę problemą.
Merginoms gimė idėja, kaip ne tik skatinti plastiko mažinimą pasaulyje, bet ir prisidėti prie medžių išsaugojimo.
Jaunųjų išradėjų bendrovė pasiūlė į dangų leisti gamtai draugiškus balionus, kurie ne tik suteikia džiaugsmą, bet ir užaugina medį. Šis originalus produktas visiškai suyra per kelias savaites ir nepalieka jokių atliekų. O svarbiausia – turi sėklą, kuri nukritusi į lauką ar pievą, esant palankioms sąlygoms, išaugina medelį.
Šis startuolis – vienintelis toks.
Anot jaunųjų Panevėžio novatorių vedlės mokytojos A. Šidlauskaitės, dalyvavimas tokiame renginyje, o ir apdovanojimas jos mokinėms – didžiulė patirtis ir įvertinimas.
„Net pusdienį kiekviena mokinių bendrovė įtikinėjo komisiją, kad jos produktas geriausias. Tačiau įtikinėjo ne bet kaip, o įtaigiai ir dar anglų kalba“, – pasakoja pedagogė.
Jau antrus metus „Lietuvos Junior Achievement“ – tarptautinės pelno nesiekiančios jaunimo finansinio raštingumo ugdymo organizacijos – surengtoje „eXpo“ jaunieji lyderiai ne tik susipažįsta su įvairaus verslo atstovais ir bendrovėmis, bet ir gauna patarimų iš patariamosios komisijos ateities verslo plėtrai.
Pasak A. Šidlauskaitės, šiame renginyje visada sukuriama labai jauki ir siekti aukščiausio rezultato motyvuojanti aplinka, o visas dėmesys skiriamas mokinių verslams ir jiems tobulinti.
„Jaunai mokinių bendrovei „Happy Eco“ tarptautinis apdovanojimas yra pirmasis, tačiau prieš Kalėdas vykusioje Lietuvos kalėdinėje „eXpo“ bendrovė laimėjo net du apdovanojimus. Labai džiaugiamės šiais pasiekimais“, – pasakoja pedagogė.
Anot jos, mokines šis apdovanojimas motyvuoja tobulėti ir siekti įsitvirtinti rinkoje su savo kurtu produktu.
„Aš, kaip mokytoja, džiaugiuosi, kad merginų entuziazmas ir komandinis darbas duoda puikius rezultatus. Vadovaujuosi posakiu, kad tik deganti žvakė gali uždegti dešimt kitų. Ši verslo idėja įvertinta ir pripažinta kaip atsinaujinančios ekonominės sistemos dalis, kurioje išteklių ir atliekų sąnaudos sumažinamos jas tinkamai valdant. Komisija jauną mūsų bendrovę įvertino labai gerai ir skatino nepamesti šios verslo idėjos“, – pasakoja A. Šidlauskaitė.
Pedagogės, padedančios mokiniams ugdyti verslumo gyslelę dar mokyklos suole, nuomone, panevėžiečių komandos sėkmės paslaptis – unikali verslo idėja ir noras aktyviai veikti.
„Ilgos darbo valandos, per kurias komanda ne tik gamino produktą, bet ir rengė įtaigią kalbą, mokėsi verslo sąvokų, atliko tyrimus bei siekė gauti patį geriausią produkto rezultatą, nenuėjo veltui. Galime pasidžiaugti realiu produktu, kuris labai prisideda prie gamtos išsaugojimo ir dar užaugina naują medelį“, – sako A. Šidlauskaitė.
Mokytoja teigia negalinti išskirti vieno konkretaus aspekto, kuris padėjo užlipti komandai ant tarptautinio laiptelio. Prisidėjo visi: mokykla, mokinių tėvai, kurie sutiko tapti investuotojais, mokytoja ir, žinoma, stipri komanda.
Dar prieš dešimtmetį apie žiedinę ekonomiką buvo kalbama labai kukliai. Maždaug prieš penketą metų ši tema pradėta plėtoti, nors dar gerai nebuvo suvokiama jos esmė ir tai, kaip žiedinė ekonomika gali veikti. Dabar tokios ekonomikos idėjos itin svarbios – ypač jaunam verslui.
„Kasdieniame pasaulyje apstu visko, apie ką turbūt net nepagalvojame. Kiekvienai veiklai ar žmogaus poreikiams sukurtas produktas, paslauga. Tai palengvina gyvenimą, bet toks perteklius ir vartotojiškumas skatina atsižvelgti į planetos išsaugojimą. O kas, jei ne mokykla ar šeima gali paskatinti prie to prisidėti?“ – klausia A. Šidlauskaitė.
Anot jos, žiedinė ekonomika pagrįsta mąstymu imti, gaminti, vartoti, išmesti. Jaunajai mokinių bendrovei svarbu pagaminti, vartoti ir nepalikti jokių atliekų.
„Visos bendrovės nori sukurti ilgaamžį, patvarų, tvirtą produktą, kurio nereikėtų nuolat keisti kitu. Taip siekiama sukurti tvaresnę visuomenę“, – sako mokytoja.
