„Arturasz Photography“ nuotrauka

Panevėžiečių sukurta mašina – išeitis nemėgstantiems gaminti

Panevėžiečių sukurta mašina – išeitis nemėgstantiems gaminti

Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ komanda – Modestas Raila, Erikas Brazdžionis ir dvi mokinius kuruojančios pedagogės – sukonstravo nuotaikingą instaliaciją, kuri netikėtais ryšiais sujungia, atrodytų, mažai susijusias sritis – inžineriją ir kulinariją.

Nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate triumfavę panevėžiečiai sukonstravo įspūdingo ilgio – net 35 metrų – unikalią ir labai kūrybišką Goldbergo mašiną, kuri mažiau nei per penkias minutes padės numalšinti alkį ir į lėkštę patieks šviežutėlį mėsainį.

Duoklė mėsainių gerbėjams

Įpusėjo šiltasis sezonas – metas, kai namuose neprošal turėti atliekamą kepsninę gardiems mėsainiams kepti.
Neturintiems pašaukimo ir laiko gaminti maistą, tačiau mėgstantiems meistrauti įmanomas labai nuotaikingas kompromisas – mėsainių gaminimo robotas. Jis tokį suvožtinį – nuo bandelės padėjimo iki lėkštės ant stalo – paruošia per 4,30 minutės. Tokios išskirtinės mašinos savininkui lieka tik atsisėsti ir laukti, kol į lėkštę įkris traškus mėsainis.
Būtent tokiu principu veikiančią mašiną sukonstravo Panevėžio robotikos centro komanda „Suvožtinis“. Jos ašis – du mokiniai – Modestas Raila ir Erikas Brazdžionis, kurie nuo mažens domisi inžinerija ir technologijomis, ir komandos kuratorės Laura Kuchalskienė bei Klaudija Pelanytė.
Erikas yra šeštos klasės mokinys. Jis robotikos centrą lanko antrus metus, taip pat domisi automobiliais.
„Erikas greitai mokosi ir demonstruoja didelį susidomėjimą techninėmis inovacijomis bei inžineriniais sprendimais“, – sako L. Kuchalskienė.
Modestas – aštuntokas, robotikos centrą lanko nuo tada, kai šis atvėrė duris. Be robotikos, M. Raila domisi technika, medžio apdirbimu. Jo bagaže – ne vienas kurtas technologinis sprendimas ar prototipas.
„Modestas labai kūrybiškas, gebantis rasti nestandartinius sprendimus. Jo patirtis robotikos centre ir inovatyvus požiūris į problemų sprendimą suteikia komandai pranašumą kuriant konstrukcijas bei sprendžiant iškilusias technines problemas“, – teigia L. Kuchalskienė.

„Arturasz Photography“ nuotrauka

Tikslas – tik nugalėti

Komanda „Suvožtinis“, anot L. Kuchalskienės, susibūrė vedama noro kurti ir tobulėti inžinerijos bei technologijų srityse. O tai, akivaizdu, jiems nepriekaištingai sekasi.
Gegužės 17-ąją „Litexpo“ renginių centre Nacionalinio jaunųjų inžinierių čempionato STEAM TEAM finale liejosi emocijos. Panevėžiečių konstruotojų komanda į Aukštaitijos sostinę jau antrus metus iš eilės grįžo kaip nugalėtojai.
Emocijos po laimėjimo čempionate dar labai šviežios. Komanda buvo neapsakomai laiminga sužinojusi, kad savo kategorijoje yra pripažinta geriausia.
„Šis apdovanojimas mums, mokytojams, bei mokiniams yra labai svarbus įvertinimas. Tai ne tik patvirtina mūsų darbą ir pastangas, bet ir motyvuoja toliau tobulėti“, – sako inžinerinių paslapčių moksleivius mokanti L. Kuchalskienė.
Jai pritaria ir M. Raila: „Esame labai laimingi dėl pergalės, nes įdėjome daug darbo – ruošėmės beveik 2,5 mėnesio. Tiesa, pergalę iš dalies numatėme, nes visiems sakėme, kad važiuojame tik nugalėti. Smagu ir tai, kad čempionate užmezgėme naudingų pažinčių – sutikome įdomių žmonių, bendravome su daug įmonių vadovų“, – pasakoja M. Raila.

„Arturasz Photography“ nuotrauka

Detalės su istorija

Nors projektas reikalavo daug laiko ir pastangų, iš čempionato panevėžiečiai parsivežė galybę įspūdžių.
„Visų idėjų generatorius ir pagrindinis darbų vykdytojas – Modestas, tad Erikui šiame projekte atliekant paskirtas užduotis suteikta neįkainojama patirtis. Mes su kolege Klaudija Pelanyte stengėmės, kad visos jų idėjos būtų įgyvendintos“, – sako L. Kuchalskienė.
Pavyzdžiui, mokytojoms tikras iššūkis buvo rasti permatomus vamzdžius – mat norėjo, kad viskas, kas vyks Goldbergo grandinėje, būtų matoma žiūrovams.
„Kiekvienas daiktas grandinėje turi savo istoriją. Trinkeles pasiskolinome, organizavome jų atsivežimą. Kita dalis daiktų jau buvo pamiršti ir tiesiog gulėjo niekam nebereikalingi rūsiuose, garažuose. Daug dėmesio skirta kiekvienai detalei ir svarbu, kad kiekvienas elementas veiktų sklandžiai“, – pasakoja mokytoja.

Nustebino dydžiu

Turbūt puikiai žinote, ką reiškia pavadinimas Rubo Goldbergo mašina?
Amerikiečių karikatūristas, skulptorius, rašytojas ir išradėjas Rubas Goldbergas savo darbuose dažnai vaizdavo itin sudėtingus ir painius mechanizmus, kurie atlieka gana paprastus veiksmus.
Panevėžiečių komandos sukurta Goldbergo mašina čempionate buvo pati ilgiausia – siekė net 35 metrus.
Kiti dalyviai ir parodos lankytojai negalėjo atsistebėti, kad tai vienos komandos kūrinys.
Visą grandinę sudarė skirtingi tarpusavyje sujungti mechanizmai, pritvirtinti prie perdarytų padėklų, todėl daugeliui buvo smalsu, kokio dydžio sunkvežimio reikėjo konstrukcijoms atsivežti.

Žingsnis po žingsnio

Išties panevėžiečių kurta Goldbergo mašina, be jokio žmogaus indėlio galinti pagaminti skanutėlį mėsainį, ne tik išskirtinai atrodo. Ji veikia dar nematytu principu.
Iš pradžių mašina ant bandelės užpila kečupo, jį išmaišo ir nusiunčia lėkštę bėgiais važiuoti toliau.
Kitoje stotelėje į lėkštę atkeliauja mėsa, sūris ir salotos, o pavažiavus dar tolėliau, mechanizmas mėsainį vainikuoja traškiais agurkėliais bei viršutine bandele.
„Mūsų komandos Goldbergo mašina ypatinga tuo, kad susideda iš daugybės etapų. Kiekvienas jų atliekamas tiksliai ir koordinuotai, kad galiausiai būtų pagamintas mėsainis. Ši mašina išsiskiria kūrybiškumu ir techniniu sudėtingumu, o tai ir buvo mūsų sėkmės raktas“, – mano L. Kuchalskienė.
Mėsainį gaminanti Goldbergo mašina čempionate sulaukė gausybės teigiamų atsiliepimų.
„Daugelis sakė, kad mūsų idėja labai originali ir įdomi“, – šypsosi mokytoja.

„Arturasz Photography“ nuotrauka

Patirtis ir bendradarbiavimas atsiperka

Anot L. Kuchalskienės, sėkmės paslaptis susijusi su net keliais svarbiais aspektais.
„Modestas Raila nacionaliniame jaunųjų inžinierių čempionate dalyvavo antrą kartą. Praėjusiais metais jis su komanda „Zitrone“ moksleivių kategorijoje užėmė 1 vietą, tad jau žinojo, jog reikalingas nuoseklus ir atkaklus darbas – skyrėme daug laiko ir energijos šiam projektui“, – sako pedagogė.
Kadangi dirbama komandoje, reikalingas stiprus tarpusavio supratimas ir komandinis darbas.
„Mokiniai buvo susitelkę, puikiai bendradarbiavo. Be to, svarbus ir palaikymas – tiek iš mokytojų, tiek iš šeimos bei draugų. Manau, tai ir yra mūsų komandos sėkmės paslaptis“, – sako L. Kuchalskienė.
Dar prieš dalyvavimą čempionate komandos nariai sutarė: jei pasiseks, už laimėtą piniginį prizą įsigis naujų detalių robotams. Savo pažado išsižadėti neketina.
Visi laimėti pinigai bus skirti inžinerijai ir ateities konstrukcijoms.
Panevėžio „RoboLabas“ komanda pirmą vietą iškovojo ir praėjusių metų STEAM TEAM čempionate – tąkart moksleiviai pristatė Goldbergo mašiną, kuri komisijos nariams į stiklines įpylė gardaus citrinų limonado.

„Arturasz Photography“ nuotrauka

Nurungė picą

Idėja sukurti Goldbergo mašiną, kuri gamina mėsainius, „robolabiečiams“ kilo dar praėjusių metų rudenį. Prie jos konstravimo komanda dirbo nuo čempionato paskelbimo pradžios. Darbai truko apie 2,5 mėn.
Mokiniai norėjo sukurti ką nors įdomaus, bet kartu ir technologiškai sudėtingo. Rinkosi iš dviejų idėjų – gaminti picą arba mėsainį. Aptarus, kaip visas gaminimo procesas turėtų vykti, likta prie mėsainių.
„Visada palaikau mokinius. Kai jiems sumanymas patinka, tuomet darbus atlikti būna ne taip sudėtinga, – įsitikino pedagogė. – Kaip komandos kuratorė iš karto supratau, kad tai puiki idėja, nes ji ne tik iššūkis techniniu požiūriu, bet ir įdomi bei smagi.“
Visgi visą tą laiką darniai dirbusi komanda turėjo ne kartą gerokai pasukti galvą. Kadangi Goldbergo mašina yra įspūdingo ilgio, ruošiantis finalui buvo itin sudėtinga ją visą testuoti robotikos centre.
Tad tokie testavimai vykdavo per tris kartus, nejungiant visos grandinės.
L. Kuchalskienė džiaugiasi, kad inžinerija sparčiai populiarėja tarp mokinių, nes tai labai įdomi ir įvairiapusė sritis.
Ji leidžia ne tik suprasti, kaip veikia technologijos, bet ir pačiam kurti ką nors naujo, naudingo.
„Inžinerija moko analitinio mąstymo, problemų sprendimo įgūdžių ir komandinio darbo – visų šių dalykų, kurie yra labai svarbūs jaunam žmogui“, – sako pedagogė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų