-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pasaulį maišanti Velžio gimnazijos abiturientė Vakarė Viktorija Kerbedytė įsitikinusi: kelionės niekada nebūna tik pažinimui. Jos ir kūnui, ir sielai, ir sukrėtimui, ir nustebimui, ir nusiraminimui, ir meilei, ir atitrūkimui. Viskam, nes sąrašas, dėl ko Vakarė Viktorija keliauja ir ką iš ten parsiveža, regis, begalinis.
V. V. Kerbedytės kelionių pradžia panaši į daugelio – pirmiausia ji leidosi į poilsines keliones su šeima turistų pamėgtame Egipte ir Turkijoje.
Sulaukusi kitų atostogų, su tėčiu pradėjo dairytis galimybių aplankyti ne tik populiariuosius kurortus.
Taip visas mokinių atostogas V. V. Kerbedytė užpildė pažintimis su plačiuoju pasauliu.
„Mūsų kelionės prasidėjo nuo Bulgarijos, į kurią skridome vos už 10 eurų. Nusileidome Burgase, iš ten tęsėme savo nuotykius traukiniais ir autobusais, pasiekėme Šiaurės Makedoniją ir Serbiją“, – pasakoja keliautoja.
Kiekvienas kelio vingis atvėrė įspūdingus Balkanų kraštovaizdžius.
„Aplankėme Matkos kanjoną Šiaurės Makedonijoje. Vedami šių nuostabių įspūdžių, nusprendėme nebesustoti“, – šypsosi pašnekovė.
Dabar V. V. Kerbedytės aplankytų šalių žemėlapyje varnelėmis pažymėta 50 valstybių – visos savaip žavios, skirtingos, o kartu ir panašios. Kaip darni skirtingų pasaulių sintezė.
Asmeninio archyvo nuotraukos
Dažniausiai Vakarė Viktorija keliauja su tėčiu, bet šiuo metu įtraukia ir draugus. Jos manymu, tai puiki galimybė dalintis įspūdžiais ir sukurti bendrą prisiminimų fondą.
Kelionės V. V. Kerbedytei nėra tik dar vienas pliusas aplankytų šalių sąraše. Tai ir begalinis įkvėpimo šaltinis, ir nenutrūkstama pamoka, leidžianti pamatyti pasaulį kitomis akimis.
„Jaučiuosi be galo laiminga ir dėkinga savo tėvams. Jų dėka pamačiau įvairiapusį pasaulį, – sako Vakarė Viktorija. – Kelionės leidžia susipažinti su įvairiomis kultūromis ir tradicijomis, praplečia akiratį, padeda suvokti, kad pasaulis yra daug didesnis ir įvairesnis, nei kada galėjau įsivaizduoti.“
Keliaudama panevėžietė suprato, jog be galo svarbu mokytis užsienio kalbų, kad būtų lengva orientuotis skirtinguose pasaulio kampeliuose. Prisilietimas prie skirtingų tautų ir jų istorijų praturtino ir asmenybę.
„Apsilankiusi genocido muziejuje Jerevane, visai kitaip pažvelgiau į armėnų tautos kančias: išžudyti vyrai, pavergtos moterys, o tauta palikta kraujuoti istorijos puslapiuose“, – sako Vakarė Viktorija.
Neišdildomą įspūdį V. V. Kerbedytei padarė ir apsilankymas dabar karo draskomoje Ukrainoje, Kyjive, Holodomoro, dar kitaip bado, muziejuje. Keliautojai tai buvo ne tik istorinės tragedijos pažinimas, bet ir emociškai sunki patirtis.
„Muziejaus ekspozicijos ir liudijimai apie bolševikų režimo dirbtinai sukeltą badą, Holodomorą, padėjo pačiai pajusti siaubą ir skausmą, kurį patyrė milijonai žmonių. Ypač skaudu, kad labiausiai nuo bado kentėjo vaikai – 1933 metų rugsėjį mokyklos suolus užpildė vos trečdalis mokinių“, – pasakoja Vakarė Viktorija.
Visam laikui atmintyje išliks ir Lenkijoje esanti, Holokausto tragediją ir baisumus liudijanti Aušvico koncentracijos stovykla. Joje Vakarė Viktorija sutiko grupę žydų jaunuolių, vartančių knygas ir ieškančių savo pražudytų senelių pavardžių.
„Tokios kelionės ne tik praturtina žinias, bet ir suteikia gilias emocines patirtis. Man tai dvasinis potyris, leidžiantis geriau suprasti žmonijos istoriją, įvertinti gyvenimo trapumą ir grožį, pajusti bendrystę su žmonėmis visame pasaulyje“, – kalba Vakarė Viktorija.
Papasakoti apie visas V. V. Kerbedytės aplankytas šalis, jų miestus ir kaimelius, veikiausiai neužtektų knygos puslapių.
Visgi keliautoja negalėtų neišskirti Gibraltaro. Viešnagė jame iš tiesų įsimintina ne tik dėl šios išskirtinės teritorijos, kurioje susilieja Afrikos krantai, Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra.
„Pakilus į 400 metrų aukštį, galėjau apžvelgti visas Gibraltaro žemes. O ten mane pasitiko beždžionėlės, kurios laipiojo ant nugaros ir vis bandė ką nors nugvelbti. Šie prisiminimai iki šiol kelia šypseną“, – juokiasi Vakarė Viktorija.
Kelionė į Jungtinius Arabų Emyratus taip pat buvo įspūdinga. Anot V. V. Kerbedytės, tiesiog stulbina, jog valstybės vadovai sugebėjo protingai panaudoti naftos išteklius ir bekraštę dykumą pavertė viena turtingiausių pasaulio šalių.
„Apsilankiau Abu Dabyje esančioje išskirtinėje šeicho Zaido mečetėje, kurios dydis yra lyg penki futbolo stadionai. Ten stovėdama jaučiau didelę pagarbą šį stebuklą sukūrusiems žmonėms“, – pasakoja Vakarė Viktorija.
Teko Vakarei Viktorijai apsilankyti ir agresorės rusijos teritorijoje, Sankt Peterburge. Panevėžietė turėjo tikslą pamatyti tiltą, kurį projektavo jos prosenelis, tiltų inžinierius Stanislovas Kerbedis.
V. V. Kerbedytė nepraleido progos išvysti ir Egipto piramides – tūkstančių metų senumo istorinius monumentus, apipintus šimtais mitų ir legendų.
„Prieš nuvažiuodama ten nė negalėjau įsivaizduoti, kad piramidės bus tiesiog atimančios žadą. Tik stovėdama šalia jų įvertinau tą didybę. Sunku suprasti, kaip senosios civilizacijos įgyvendino tokius architektūros pasiekimus“, – svarsto Vakarė Viktorija.
Aplankiusi Romos Koliziejų ir Vatikaną, keliautoja pajuto ypatingą dvasią ir istorijos svorį.
„Vatikanas padarė įspūdį dėl gausaus istorinio paveldo, religinės reikšmės ir įspūdingos architektūros. Šventojo Petro bazilikos didybė ir grožis, kurį sukūrė žymus architektas Mikelandželas, mane tiesiog sužavėjo“, – prisiminimais vis dar gyvena Vakarė Viktorija.
Įdomią patirtį V. V. Kerbedytė parsivežė iš kelionės po Pietų Italiją. Niekur kitur taip nenukentėjo nuo kišenvagių kaip Neapolyje.
„Tuščiame autobuse įlipę pora kišenvagių sukėlė šurmulį, šūkavo, kad atidarytume langus, taip nukreipdami mūsų dėmesį. Nors buvome mokyti, kaip išvengti tokių situacijų, apsaugoti pinigų kišenėje nepavyko. Kitą dieną vėl buvome apvogti, bet dabar tai kelia juoką. Priimame tai kaip pamoką – būti budresniems per kitas išvykas“, – šypsosi keliautoja.
Visgi turistų numylėta Italija V. V. Kerbedytės nenustoja stebinti.
„Manau, kad tai šalis, kurioje galima lankytis daug kartų ir vis tiek visko nepamatysi – nuo kultūros iki gamtos stebuklų. Romos senovės paminklai, tokie kaip Koliziejus, Florencijos meno lobynai ir Venecijos vandens keliai, yra tik keletas pavyzdžių, kurie atspindi šalies kultūrinę įvairovę. Italija tikrai yra viena iš tų šalių, kurią vis norisi atrasti iš naujo“, – pasakoja keliautoja. Ji, anot Vakarės Viktorijos, žavi ne tik gamtos grožiu, bet ir įspūdinga architektūra. Lyg muziejus po atviru dangumi.
Eilato kurorte Izraelyje atsiveria unikalus vaizdas į Raudonąją jūrą ir net keturias pasaulio šalis: Saudo Arabiją, Jordaniją, Izraelį ir Egiptą. Anot V. V. Kerbedytės, tai irgi nepaprastai įdomi vieta, kur galima tuo pačiu metu apžvelgti keturias skirtingas valstybes ir jų pasienius, atsiveriančius prieš Raudonąją jūrą.
„Izraelyje aplankėme ir Raudų sieną. Tai ypatingas potyris. Apsilankymas šioje istorinėje vietoje leidžia giliau pažinti žydų tautos istoriją ir jos reikšmę pasaulyje“, – sako V. V. Kerbedytė.
Jordanijoje Petra – vienas iš devynių pasaulio stebuklų – Vakarei Viktorijai padarė didžiulį įspūdį dėl didingos architektūros, įkomponuotos į uolėtą aplinką.
„Tarpeklių uolos ir kanjonai tęsiasi daugybę kilometrų. Kaip nuostabu, kad žmonės prieš tiek metų padarė tai, kas stebina ir traukia iki šių dienų“, – sako V. V. Kerbedytė.
Kiekviena gatvelė Juodkalnijoje esančio Kotoro senamiestyje panevėžietei teikė jausmą, tarsi laikas būtų sustojęs.
„Tai unikali vieta, kurioje gali jausti istorijos ir gamtos harmoniją. Kiekvienas momentas šioje vietoje atrodo tarsi iš pasakos – senamiestis, apsuptas kalnų, kurių viršūnės nyksta debesyse, senovinių miesto sienų ir senamiesčio gatvių, akmeninių pastatų, storų sienų griuvėsių ir didingų bokštų apsuptyje. Visas miestas yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą“, – pasakoja Vakarė Viktorija.
Iššūkiu pažymėta V. V. Kerbedytės kelionė ir iš Rygos oro uosto. Lėktuvas vėlavo net pusę dienos, o jam nusileidus žmonės buvo labai greitai įlaipinami.
Einant vartų link Vakarę Viktoriją su tėčiu sustabdė pasimetęs jaunuolis, prašydamas paskambinti jo tėčiui. Praėjo vos pora minučių, bet į lėktuvą keliautojai nebespėjo. Teko pirkti bilietus kitai dienai ir naktį praleisti ne itin patogiame oro uoste.
O už 4000 kilometrų nuo Lietuvos, Sevilijoje, žiūrėdamas flamenko šokius, Vakarės Viktorijos tėtis netikėtai sutiko seną pažįstamą – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorių Raimondą Dambrauską.
„Kokia visgi Europa maža!“ – neatsistebi Vakarė Viktorija.
Visgi šiuo metu V. V. Kerbedytei ne kelionės galvoje. Abiturientė dėmesį sutelkusi į brandos egzaminus.
„Pradžiugino egzaminų užduotys. Jos pasirodė įkandamos, todėl šį etapą tikiuosi įveikti sėkmingai. Liko paskutinis egzaminas – geografijos. Tikiuosi, jog nenuvilsiu mokytojo Kęstučio Bražinsko“, – šypsosi Vakarė Viktorija.
Kalbėti apie ateitį ir svajones ji dar nedrįsta. Sako norinti sulaukti daug lemsiančių egzaminų rezultatų.
Kai tik rankose laikys brandos atestatą, panevėžietė ir vėl ners į nuotykį. Dabar jos akys krypsta į Vidurinę Aziją.
„Ji ne tik nepaprastai įdomi, bet ir kultūriškai labai įvairi. Labai laukiu galimybės patirti visiškai naują aplinką, kultūrą ir tradicijas“, – nekantrauja V. V. Kerbedytė.
