Socialiniuose tinkluose – kruopščiai surežisuotas gyvenimas

Socialiniuose tinkluose – kruopščiai surežisuotas gyvenimas

Nors šiandienos pasaulyje socialiniai tinklai jaunimui – savotiška saviraiškos priemonė, psichologas Marius Ankstinas pastebi, jog neretai jie tampa patyčių, neapgalvotos ir smarkiai žeidžiančios kritikos vieta.

Socialiniai tinklai tapo neatskiriama jauno žmogaus gyvenimo dalimi – kas dieną bent kelis ar netgi keliolika kartų peržvelgiamos paskyros, įkeliama viena kita nuotrauka, pažymimi nauji gyvenimo įvykiai.
Visą parą emocinę paramą teikiančioje „Jaunimo linijoje“ dirbantis psichologas Marius Ankstinas jau daugiau nei vienuolika metų padeda jaunuoliams spręsti juos užgriuvusias problemas.

Anot jo, šiuolaikinėje dėl savo įvaizdžio nuolat įsitempusių jaunų žmonių visuomenėje, kurioje vos spustelėjus programėlę telefone užplūs kruopščiai surežisuoti bičiulių gyvenimai ir jachtose besilinksminančių garsenybių nuotraukos, neišvengiamai bus dienų, kai pasijusime visiškais nevykėliais ir nepritapėliais.

„Visada bus tokių, kieno gražesnė švytinti oda, kurie linksmiau švenčia gimtadienius ar Naujuosius metus ir daugiau nei jūs pasiekia gyvenime. Nors socialiniai tinklai suteikia laisvę pasirinkti, kur kreipti žvilgsnį, vis tiek nuolat skęstame lieknų, privilegijuotų, stulbinamą pasisekimą bylojančių atvaizdų lavinoje, kuri, kas be ko, gana iškreiptai atspindi jaunąją visuomenę“, – sako M. Ankstinas.

Verčia jaustis blogai

Anot psichologo, nieko naujo, kad įvairūs žurnalai nuo seno spausdino liesų, nuotraukų redagavimo programomis padailintų manekenių ir garsenybių, paprastam mirtingajam nepasiekiamo gyvenimo būdo fragmentus. Dabar prie šio chaoso prisideda ir socialiniai tinklai.

„Šiandien socialiniuose tinkluose mes ne tik lyginamės su modeliais, bet ir rungtyniaujame su draugais, pažįstamais. Bet ar to reikia?“ – retoriškai klausia specialistas.

Tai, jog vieno mygtuko paspaudimu ekrane prieš akis ima mainytis sumaniai atrinktos nuotraukos ir įrašai, skelbiantys, kaip puikiai draugai ar vadinamieji nuomonės formuotojai (influenceriai) praleido šeštadienio vakarą, pasak M. Ankstino, dar nereiškia, jog kiti yra prastesni ar jiems kažko trūksta.
„Jeigu tuo metu jau esate patogiai įsitaisę lovoje ar fotelyje, su kasdieniais nutampytais drabužiais ar nuskalbta pižama, veikiausiai pasijusite itin nemaloniai. Tačiau dažnu atveju socialiniai tinklai yra tarsi gražus žurnalo viršelis be jokio turinio. Tarsi iliuzijų pasaulis, verčiantis žmones, o ypač jaunimą, jaustis nevisaverčius“, – pažymi psichologas.

M. Ankstino teigimu, nieko naujo, kad įvairūs žurnalai nuo seno spausdino liesų, nuotraukų redagavimo programomis padailintų manekenių ir garsenybių paprastam mirtingajam nepasiekiamo gyvenimo būdo fragmentus. Dabar prie šio chaoso prisideda ir socialiniai tinklai.

Negailestingo elgesio įrankis

Kad jauni žmonės dabar gyvena savotiškame socialinių tinklų burbule, anot M. Ankstino, dar nėra didžiausia blogybė. Jaunuoliai, vis daugiau laiko praleidžiantys socialiniuose tinkluose, tampa nuo jų priklausomais individualistais ir praranda socialinius gebėjimus realiame gyvenime.
„Tai, kad jaunimo žodynuose atsirado ne tik žodis „scrolinti“ (ang. „slinkti žemyn“), bet ir „skaitmeninė detoksikacija“, rodo, kad jaunuoliai jaučiasi priklausomi. O vis didėjanti baimė nebūti prisijungusiam prie tinklo skatina apžvelgti ir susimąstyti, kam iš viso yra naudojami socialiniai tinklai“, – pabrėžia psichologas.

M. Ankstinas teigia, kad socialiniai tinklai dažnai tampa atskyrimo nuo bendraamžių ar negailestingo elgesio su kitu įrankiu.
„Anonimiškumas kartais skatina žiaurų elgesį su kitais. O tai, kad kone kasdien matai, kaip tavo vadinamieji draugai smagiai leidžia laiką ir ką jie veikia, gali sukelti socialinį nerimą, tam tikrą vidinę tuštumą. Naudojant socialinius tinklus, į visa tai labai svarbu atkreipti dėmesį“, – akcentuoja pašnekovas.

Iki kraštutinumų

Pasak M. Ankstino, jaunieji socialinių tinklų vartotojai ne visada supranta, kad jų skelbiami komentarai gali įžeisti kitus žmones ar netgi nulemti komentuojamojo neadekvačius ir dažnai gana skausmingus pasirinkimus.

„Pasitaiko atvejų, kai kiti asmenys paskelbia žeminančią, įžeidžiančią informaciją ar tam tikras asmeninio gyvenimo detales. Tai kelia didžiausią grėsmę asmens privataus gyvenimo saugumui ir netgi socialiniam gyvenimui“, – pabrėžia specialistas.

Anot psichologo, jam pačiam visai neseniai teko skaityti straipsnį apie tai, kaip vienas toks atvejis Didžiojoje Britanijoje pasibaigė tragiškai – nusižudė devyniolikmetis, nebegalėjęs ištverti dviejų moterų patyčių, skelbiamų „Facebook“ tinkle, ir nuolat jam rašomų netinkamo turinio žinučių. Šios bylos tyrėjai pripažino, kad tokie veiksmai devyniolikmetį privedė prie savižudybės, jis buvo tapęs prislėgtas ir labai jautrus po savo tėvo mirties.

M. Ankstino teigimu, tokie atvejai kelia nerimą, tačiau unikalaus priešnuodžio pažaboti internetinėms patyčioms dar nėra išrasta. Tenka pasikliauti tik savo sąmoningumu.

„Dažnai kartoju: elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. Ši taisyklė turėtų galioti ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir realiame gyvenime, kuris neturi nieko bendro su internetine erdve“, – pabrėžė psichologas.

Pasekmės visam gyvenimui

Pasak M. Ankstino, nors socialiniuose tinkluose tyko nemažai pavojų, jaunoji karta su tuo užaugo ir jų prisirišimas prie šios erdvės yra visiškai natūralus.

„Dabartinis jaunimas gimęs socialinių tinklų pasaulyje. Tai jų išraiškos, bendravimo, santykių kūrimo dalis. O vyresnioji karta, gimusi prieš socialinių tinklų sukūrimą ir išpopuliarėjimą, tėra prisitaikėliai ir jiems dalyvauti tuose tinkluose yra visiškai kitokia patirtis“, – palygino psichologas.
Žmonės, gimę ne socialinių tinklų eroje, socialinių normų išmoksta iš tėvų, iš aplinkos. O iš ko mokosi dabartinė karta?

Pasak M. Ankstino, jaunam žmogui šiandien ir yra sunkiausia iš kažko mokytis. Dažnai jam atrodo, jog viską žino, viską moka ir yra visa galva aukščiau už kitus. Tačiau į tokį reiškinį psichologas ragina žvelgti giliau – į skirtingas individualias jauno žmogaus vystymosi stadijas.
„Paauglystėje didžiausias iššūkis – kova tarp savęs suvokimo, savęs identifikavimo ir suvokimo, kokį vaidmenį atlieki visuomenėje, kokius atlieka kiti. Paauglystė yra laikotarpis, kai jaunuoliai išbando įvairius vaidmenis, bando suprasti, kas jie. Tada galima padaryti kvailų dalykų, gal net tokių, dėl kurių vėliau teks apgailestauti. Jaunuolių veiksmų padariniai ateityje juos pačius gali veikti netikėtais būdais“, – sako specialistas.

Standartų nėra

Pasak psichologo, realiame gyvenime veikia standartai, kuriais vadovaujamės, tačiau socialiniuose tinkluose tokie dar nėra sukurti.

„Jei realiame gyvenime mums kalbantis pasakau kažką, kas jums nepatinka, mes galime tai aptarti, priimti bendrą sutarimą, kodėl taip yra, ir vienam su kitu elgtis pagarbiai, nes tai žmogiškas, realus bendravimas. O kai kažkas kažką parašo socialiniuose tinkluose, to žmogaus nematai, santykis nėra asmeniškas. Be to, asmuo, kuris reaguoją į tą komentarą, taip pat neatsako už savo veiksmus, nes yra anonimiškas, nėra žinomas. Dėl to žmonės gali reaguoti agresyviau, būti negailestingi“, – pabrėžia specialistas.

Anot jo, socialiniuose tinkluose dažnai pamirštame, kad ir po tuo anoniminiu vartotoju slepiasi tikras asmuo, kuris visa tai mato ir patiria didžiulį spaudimą ar negailestingus žodžius, todėl reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kad žmonės taptų sąmoningesni, supratingesni ir jautresni kitiems.

Yra ir geroji pusė

M. Ankstinas tikina, jog daug kalbama apie blogąją socialinių tinklų pusę, tačiau tikrai egzistuoja ir geroji. Socialiniai tinklai padeda labiau vertinti savo kultūrą, meną, tai bendradarbiavimas ir naujovės.
„Reikia nepamiršti labdaros organizacijų, kurios per socialinius tinklus didina jaunų žmonių sąmoningumą tam tikrais klausimais, padeda tiems, kam reikia pagalbos. Taip pat savanorystės programos, kurios jaunam žmogui padeda atrasti save. Socialiniai tinklai turi daugybę teigiamų pusių. Iš šių gerųjų praktikų reikėtų mokytis, į jas atkreipti dėmesį. Reikia suvokti naudingąsias šio galingo įrankio puses, o ne tiesiog į jį panirti“, – sako psichologas.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų