-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Už šio centro darbą atsakingas miesto poliklinikos vadovas Karolis Valantinas teigė, jog kasdien sulaukiama iki pusės tūkstančio besiskiepijančiųjų – pustrečio karto daugiau nei rugsėjį.
Tačiau naujoji tvarka, kai gavusieji skiepą vyresnio amžiaus senjorai gaus ir pinigų, Panevėžio rajono gyventojų pas medikus nepriviliojo.
Panevėžio rajono poliklinikos vyriausiosios gydytojos Neringos Šinkūnienės teigimu, per savaitę paskiepijama vos po 100 rajono gyventojų. Kiek iš jų senjorų – neskaičiuojama. Dėl menko besiskiepijančiųjų skaičiaus netgi teko uždaryti rajono gyventojams skirtą vakcinavimo centrą Velžyje, beliko skiepų kabinetas poliklinikoje, ambulatorijose.
„Mano pastebėjimu, sunkiausia, o gal ir visai neįmanoma įkalbėti tų žmonių, kurių išsilavinimas išties menkas. Jie gyvena prietarais. Matyt, kitokie nei daugelio įsitikinimai suteikia jiems galimybę jaustis reikšmingais. Girdžiu, kaip jie ginčijasi su daktare iki paskutiniųjų įrodinėdami, kad skiepas – nesąmonė“, – pasakojo rajono poliklinikos skiepų kabinete dirbanti slaugytoja Diana Kaškelienė.
Laisvės aikštėje prie Panevėžio vakcinavimo centro išties nusidriekė eilė, tačiau laukti atėjusiems ilgai nereikėjo – skiepijama greitai. Dauguma laukusiųjų eilėje – senjorai. Dažnas pasakojo atėjęs trečios dozės.
„Antrą skiepą gavau gegužę, o kada pirmą kartą skiepijo, jau nebeatmenu. Dabar atėjau pastiprinamojo skiepo. Skiepijuosi todėl, kad noriu gyventi“, – aiškino Leonora.
Senjorė pasidžiaugė turinti tikrai gerą pensiją gaunantį vyrą, tad žinia, kad už skiepą bus sumokėta, jai nėra svarbi.
„Betgi neatsisakysi už dyką duodamų pinigų“, – šyptelėjo panevėžietė.
Ji patikino, kad dukart pasiskiepijusios ir visos jos amžiaus draugės. Anot Leonoros, jos gauna mažas pensijas, tad džiaugiasi, kad už trečiąjį bus atlyginta.
„Šimtas eurų – tai jau trečdalis pensijos“, – skaičiavo senjorė.
Senolį Andrių pirmam skiepui atlydėjo anūkas Benas.
„Anūkas man pareiškė, kad jei nesiskiepysiu, su manimi nebendraus. Prisiverčiau gauti skiepą“, – prisipažino Andrius.
Jis neslėpė turįs ligų, sutrikusi jo kraujotaka, tad skiepytis ėjo neramus. Kadangi už jo sveikatą atsakomybę prisiėmė anūkas, senolis sako pasiryžęs ir taręs: „Kaip jau bus, taip.“
Trečio skiepo atėjusi panevėžietė Teklė teigė, jog praėjus pusmečiui po antro skiepo pastiprinamajam atvyko ir todėl, kad girdi pasvarstymų, neva susirgus kovidu patekti į perpildytas ligonines pirmenybė gali būti teikiama turintiesiems visus skiepus.
„Jei taip atsitiktų, kad susirgčiau, noriu pagalbą gauti kuo geresnę ir kuo greičiau“, – kas paskatino skiepytis, įvardijo senjorė.
Statistikos departamento duomenys skelbia, kad dviem dozėmis yra pasiskiepiję apie 52 014 (61,5 proc.) panevėžiečių. O trečią dozę jau gavo maždaug 3298 miesto gyventojų (3,9 proc.).
Panevėžio poliklinikos vadovas Karolis Valantinas teigė, kad skiepijama išties „visais frontais“, ypač daug dėmesio skiriama senjorams. Jie netgi atvežami į vakcinavimo centrą, be to, atvykstama jų paskiepyti į namus.
„Noriu priminti, kad atvežame skiepytis tik tuos panevėžiečius ar vykstame paskiepyti tik pas tuos, kurie prisirašę mūsų poliklinikoje“, – akcentavo K. Valantinas.
Poliklinikos direktorius atkreipė dėmesį, kad šventinėmis dienomis dirbant Panevėžio vakcinavimo centrui, skiepytis į jį ėjo ir kitų miestų gyventojai, tarp jų – iš Vilniaus, Ukmergės, Širvintų rajonų. „Manome, kad jie turbūt atvyko lankyti artimųjų kapų ir pasinaudojo galimybe gauti skiepą“, – svarstė K. Valantinas.
Paklaustas, kaip senjorai reaguoja į tai, kad už skiepą gaus po 100 eurų, K. Valantinas teigė girdėjęs tik vienintelį atvejį, kai vaikų bandyta nuo skiepo atkalbėti senjorė neklausė jų ir atėjo skiepytis. „Žinau, kad skiepu ją gąsdinusiems vaikams moteris pareiškė: „O jūs man sumokėsit tą šimtą eurų, jei nesiskiepysiu?“ – pasakojo direktorius.
O į Panevėžio rajono polikliniką, pasak vyriausiosios gydytojos N. Šinkūnienės, senjorų skiepytis ateina nedaug, mažai jų skiepijasi ir rajone esančiuose medicinos punktuose.
„Važiuotume skiepyti senjorų ir į jų namus, kad ir į atokiausias vietoves. Neseniai džiaugėmės, kad sutiko skiepytis senas žmogus, gyvenantis kažkur Vadoklių apylinkėse. Važiavo slaugytoja skiepyti jo vieno“, – pasakojo N. Šinkūnienė.
Vis dėlto, anot jos, valstybės už skiepus senjorams skiriama 100 eurų premija jų noro skiepytis neuždega.
Rajone dviem dozėmis šiuo metu paskiepyta maždaug 21 895 žmonės. Tai sudaro apie 62,2 procento visų rajono gyventojų. Trečia doze pasiskiepijo bemaž 1359.
„Ko tik neišgirstu iš kolegų gydytojų, kodėl žmonės nesiskiepija. Nelabai ir tikiu, kad tie, kas dar nesiskiepijo, pultų skiepytis. Matome, kad tikrai nevilioja jų ir tas 100 eurų“, – dėmesį atkreipė N. Šinkūnienė.
Ji perpasakojo širdies ligų gydytojos pastebėjimą, kad itin sunkių negalių turinčią pacientę jau buvo lyg ir įkalbėjusi skiepytis, netgi palydėjo iki skiepų kabineto, bet, atėjusi iki skiepijimo vietos, ligonė skubiai, kiek tik pajėgė, spruko.
„Ir ką daryti tokiems žmonėms? Kaip juos gelbėti?“ – svarstė poliklinikos vadovė.
N. Šinkūnienė pasidžiaugė vienos senutės noru būti paskiepytai. Visai neseniai ši vos paeinanti močiutė dukros buvo atvežta į polikliniką. Kadangi eiti senolei sunku, pirmąsyk paskiepyta ji buvo tame automobilyje, kuriuo atvyko.
Rajono gyventojus skiepijanti poliklinikos slaugytoja D. Kaškelienė teigė, jog naujai besiskiepijančių senjorų bemaž nesulaukiama, tačiau pastarosiomis dienomis jaučiamas pagausėjimas ateinančiųjų trečio skiepo.
„Atėję skiepytis senukai vyrai pajuokauja, sako, va, gausiu šimtą eurų, reiks pragerti“, – kaip žmonės reaguoja į pinigus, pasakojo slaugytoja.
Pasak D. Kaškelienės, ne kartą senoliai pripažino, kad nuo skiepų juos atkalbinėja vaikai, išsigandę, kad po skiepo senukai atguls ar numirs.
„Sulaukiame ir tokių senolių, kurie prisipažįsta bijantys ne skiepo, o to, kad vaikai nesužinotų, kad jie pasiskiepijo. Sužinos – kils barnių“, – stebėjosi medikė.
