Į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių greitosios pagalbos automobiliu tiesiai iš šeimos gydytojos kabineto atvežta pensininkė nesitikėjo, kad jau po kelių valandų jai bus liepta važiuoti namo.

Siuntimas – dar ne bilietas į ligoninę

Siuntimas – dar ne bilietas į ligoninę

Pakliūti į ligoninę – tarsi įveikti kryžiaus žygį. Taip ironizuoja 76-erių senjorė, buvusi pradinių klasių mokytoja Vida Maskoliūnienė. Greitosios pagalbos automobiliu tiesiai iš šeimos gydytojos kabineto ji buvo atvežta į Respublikinės Panevėžio ligoninės priimamąjį, bet po kelių valandų grįžo namo, anot jos, nė kiek ne sveikesnė.

Anot pensininkės, jai buvo paaiškinta, kad įtariamo infarkto nėra, o ligoninėje trūksta laisvų vietų. Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai tvirtina, kad dar nėra buvę tokio atvejo, jog žmogus namo būtų išleistas jam nesuteikus reikalingos medicinos pagalbos.

Kaip pasakojo panevėžietė V. Maskoliūnienė, pirmadienio rytą ji nuvyko į miesto polikliniką atlikti kraujo tyrimo dėl cukraligės. Prieš tyrimą jautėsi gerai, tačiau namų durų pati pasiekti jau nebegalėjo.

„Jau buvau netoli namų, kai visą kūną pradėjo tiesiog purtyti. Sugebėjau tik prisėdusi ant sniego dar pati išsikviesti greitąją“, – pamena moteris.

Atvykę greitosios medikai primygtinai pensininkę siūlėsi nuvežti į ligoninę. Tačiau šioji atsisakė, mat kiek pagerėjus sveikatai ir sunormalėjus kraujo spaudimui tikėjosi sulaukti antradienio, kai turėjo suplanuotą vizitą pas šeimos gydytoją. Jau ne vienerius metus problemų dėl širdies turinti V. Maskoliūnienė kitądien iš savo šeimos gydytojos išgirdo, kad jos sveikatos būklė išties kelia nerimą. Atlikusi tyrimus, šeimos gydytoja nedelsė ir savo pacientei iškvietė greitąją. Paramedikai V. Maskoliūnienę nuvežė tiesiai į ligoninės priėmimo skyrių.

„Mano gydytoja pasakė, kad širdies veikla labai bloga ir tokios būklės manęs negali išleisti į namus. Išrašė siuntimą į ligoninę ir net pati iškvietė greitąją pagalbą“, – pasakojo senjorė.

Ne tokios pagalbos tikėjosi

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje V. Maskoliūnienė teigia pasijutusi nelaukiama. Atvežta greitosios pagalbos automobiliu, ji gydytojų apžiūros laukė bendroje eilėje. Ligonė skaičiuoja, kad kol buvo paguldyta į lovą priėmimo skyriuje, praėjo kiek daugiau nei valanda. Anot jos, per tą laiką niekas iš medicinos personalo nepriėjo net paklausti, kaip jaučiasi.

„Esu po stuburo operacijos, todėl negaliu sėdėti ant kieto pagrindo, o priėmime tik tokie suolai. Teko net prigulti ant jų“, – susijaudinusi kalbėjo panevėžietė.

Vida tikina, kad net kai buvo paguldyta į lovą priimamajame, niekas neskubėjo jos apžiūrėti – turėjusi ilgokai palaukti, kol atėjusi seselė paėmė tyrimams kraujo. Vėliau jai pradėta lašinti magnezijos – kraujotaką veikiančių vaistų, tačiau lašinę teko netrukus stabdyti, mat V. Maskoliūnienė pasijuto dar blogiau. Pasak senjorės, šie vaistai jai buvo lašinami jau ne kartą, tad moteris žino, kad kai tai daroma nevalgius, būna tik blogiau.

„Labiausiai mane šokiravo gydytojos požiūris, kai atėjusi nusistebėjo, kodėl šeimos gydytoja siunčia į priimamąjį, o ne pas kardiologus. Visi mieste esantys kardiologai mano jau apeiti, pas juos lankausi nuolat, bet kai būklė paaštrėja, visuomet skubią pagalbą suteikdavo ligoninėje. Antradienį buvo kaip tik tokia situacija – paeinu vos dešimt žingsnių ir taip užspaudžia krūtinę, kad toliau negaliu nė žingsnio žengti“, – kalbėjo V. Maskoliūnienė.

Nėra vietų?

Ligoninės priimamajame V. Maskoliūnienė netgi pati nuėjusi pas gydytoją į kabinetą, reikalaudama perskaityti šeimos gydytojos siuntimą. Tačiau galiausiai dar po dviejų valandų išgirdo verdiktą, kad jos būklė nėra tokia, jog reikėtų stacionaraus gydymo.

„Kodėl mane nusprendė išleisti į namus, taip ir nesulaukiau atsakymo – neva nei infarkto, nei uždegimo nėra. Pikčiausia, kad niekas net nepasiteiravo, ar yra, kas mane parlydės į namus, juk mano būklė buvo išties prasta“, – guodėsi V. Maskoliūnienė.

Panevėžietė svarsto, kad į seną žmogų, ypač turintį ne vieną sveikatos bėdą, rimtai nežiūrima. Prieš porą mėnesių į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių pateko jos 86 metų teta, kamuojama stipraus galvos skausmo. Tąkart senyva pacientė po devynių valandų priėmimo skyriuje buvo išleista į namus.

„Gulėdama nugirdau, kaip sesutės kalbėjosi, kad visai nėra laisvų vietų. Už užuolaidos šalia mano lovos gulėjo vyras, pas kurį atėjo duktė, dirbanti toje pačioje ligoninėje. Sesutės jai pasiūliusios perskambinti visus skyrius ir paklausti, kur yra vietų. Ir ką – vieta labai greitai atsirado. Gerai, kad bent vienam pacientui pasisekė“, – piktinosi V. Maskoliūnienė.

Iš ligoninės grįžusi namo ji griebėsi raminamųjų bei vaistų nuo širdies ligų. Pensininkė svarsto, jog dabar vienintelis kelias – ieškoti privačiai dirbančio kardiologo, mat Konsultacijų poliklinikoje vizito pas specialistą reikėtų laukti kelis mėnesius.

Lemiamą žodį taria specialistai

Respublikinės Panevėžio ligoninės viešųjų ryšių specialisto Vytauto Riaubiškio teigimu, į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdien su įvairiais nusiskundimais kreipiasi apie 220–230 pacientų. Savaitgaliais ar švenčių dienomis šis skaičius gerokai šokteli. Statistikos, kiek iš visų besikreipusių yra suteikiamas stacionarus gydymas, nerenkama. Pasak ligoninės atstovo, net jei žmogus atvažiuoja turėdamas šeimos gydytojo siuntimą, dar nereiškia, kad jis bus būtinai guldomas į skyrių.

„Šeimos gydytojo siuntimas nėra galutinis sprendimas. Ligoninėje dirbantys specialistai, padarę visus reikiamus tyrimus, nusprendžia, ar žmogui būtina stacionari pagalba, tyrimai ir nuolatinė gydytojo priežiūra bei intervencijos, ar užtenka tik skubios būtinosios pagalbos“, – aiškino V. Riaubiškis.

Jo tvirtinimu, kai paciento būklė sunki, šis visuomet guldomas į ligoninę tolesniems tyrimams ir gydyti. Pasak V. Riaubiškio, nėra buvę tokio atvejo, kad sunkios būklės pacientui nebūtų vietos ligoninėje. Jau daug metų susiklosčiusi praktika, kad jeigu reikalingame skyriuje trūksta laisvų lovų, pacientai guldomi ten, kur yra laisvų vietų. Atsilaisvinus vietai, perkeliami į reikiamą skyrių. Pasak V. Riaubiškio, tam tikras nepasitenkinimas kyla tuomet, kai žmonės ne visada tinkamai įvertina savo būklę ir tiesiog nepasitiki medikais.

„To dar nėra buvę, kad jeigu žmogui reikalingas stacionarus gydymas, jis nėra priimamas. Gydytojai už savo darbą prisiima atsakomybę“, – pabrėžė ligoninės atstovas.

Komentarai

  • Pažiūrėkit į mėnulį ir bus viskas aišku…

  • 2020-01-05 nakties metu dėl negalavimo atvykau į priėmimą, iškart buvo suteiktos visos med paslaugos, suleisti vaistai, lašalinę. Pasirodo nebuvo širdies problemų, bet gydytojo ir personalo dėka, buvo rasta priežastis, po kelių valandų pasijutau geriau. Taip pat girdėjau, kaip už „užuolaidos“ kitas gydytojas švelniu tonu ramino pagyvenusią moterį, sprendė jos sveikatos problemą. Ne vienas pacientas paryčiais buvo išleistas į namus pagerėjus sveikatai, išrašyti vaistai. Nežinau duomenų visų kas man padėjo, bet didžiausias Jums ačiu. Gal baikim peikti tuos, kas rūpinasi mūsų sveikata. Tarp pacientų irgi ne šventų pasitaiko. Pati turėjau ir turiu problemų dėl med klaidų, bet tų, kurie nori ištaisyti savo kolegų klaidas yra šimtais daugiau ir dėka Jiems tikiu mūsų medikams. Stiprybės jiems neramaus pertvarkų laikotarpyje. Dar kartą dėkoju VšĮ Respublikinės ligoninės personalui ( 2020-01-04/05 naktinei pamainai).

    • Atsakyti
  • Iš kur bus ligoninėje laisvų vietų, jei visi ligoniai vežami iš apskrities. Ne visus atvežtus iš rajonų paguldo. Visiems vietų tikrai neužtenka.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų