D. BARONIENĖS nuotr.

Šiukšlių išvežimas – kontrolieriams prižiūrint

Gyventojų atliekų rūšiavimo įpročių tikrinimas atskleidžia, kad didžioji dalis šiukšlių atsikratome ten, kur dera, ir taip, kaip reikia. Statistiką gadina tik mėgėjai pagudrauti, slepiantys netinkamas atliekas konteinerių dugne ar maišuose.

Todėl jau nuo liepos vidurio kartu su šiukšlių surinkėjais privačių namų kvartaluose darbuojasi ir kontrolieriai.

Iki rudens pabaigos jie atidžiai tikrins, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas. Todėl panevėžiečiams nereikėtų nustebti išvydus, kad prieš ištuštinant konteinerį, šio turinys gali būti atidžiai peržiūrimas.

Slepia kuo giliau

Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Judita Vingilytė sako, kad tokie reidai mieste vyksta ne pirmą kartą – tikrinami tiek gyventojų, tiek įmonių atliekų konteineriai. Tik šį kartą apie tai aktyviau įspėjama.

Kadangi mišrios komunalinės ir rūšiuojamos atliekos privačių namų kvartaluose paprastai surenkamos ne tą pačią dieną, kontrolieriai kol kas ėmėsi tikrinti tik juose gyvenančių panevėžiečių rūšiavimo įpročius.

Pasak J. Vingilytės, procedūra paprasta: iš paskos šiukšlių surinkimo mašinos važiuoja ir kontrolierius, kuris, atidaręs konteinerio dangtį, pirmiausia apžiūri, ar sumestos tinkamos atliekos. Vėliau, jau pilant šiukšles, dar patikrinama, kas konteineryje slypi giliau.

„Ne paslaptis, kad didelė dalis gyventojų net ir rūšiuojamas atliekas sudeda į maišelius. Mes tuos maišelius pradraskome įvertinti, ar tikrai tos rūšies atliekos“, – aiškina ji.

Tai dėl to, kad mėgstančiųjų pagudrauti ir, tarkime, plastiko atliekoms skirto konteinerio dugne paslėpti maišą su šviežiai nupjauta žole ar sugrėbtais lapais, nemažėja.

„Mūsų gyventojai tikrai išradingi, – konstatuoja Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė. – Nežinau, kodėl norima slėpti tas atliekas, bet tikrai yra tokių žmonių.“

Užtenka įspėjimo

J. Vingilytės teigimu, jei prireikia, tam tikrais atvejais darbuotojai nepagaili laiko išversti bei kruopščiai peržiūrėti ir visą konteinerio turinį. Be to, net nebūnant kontrolieriams, šiukšles surenkantys darbuotojai patys atkreipia dėmesį į valdas, kuriose anksčiau būta pažeidimų.

Jei matosi, kad konteineryje netinkamai išrūšiuotos atliekos, jis neištuštinamas. Klijuojamas įspėjamasis pranešimas, kuriame nurodoma, kokios atliekos netinkamai sumestos.

Jeigu jau tuštinant konteinerį dugne randama netinkamų atliekų, kontrolieriai pasižymi savininko adresą, su juo susisiekia ir jį perspėja, kad kitą kartą atidžiai tikrins.

Panevėžyje atskiro rūšiavimo sistema veikia nuo 2004-ųjų. J. Vingilytės manymu, per kone du dešimtmečius susiformavo gana stiprūs gyventojų įpročiai.

„Tikrai negalima sakyti, kad masiškai blogai rūšiuoja, – patikina specialistė. – Didelė dalis gyventojų jau įpratę tinkamai rūšiuoti, bet natūralu, kad atsiranda ir tokių, kurie įmeta ne tą atlieką.“

„Nežinau, kodėl norima slėpti tas atliekas, bet tikrai yra tokių žmonių.“

J. Vingilytė

Kiek užklijuojama įspėjimų dėl netinkamo rūšiavimo lipdukų, J. Vingilytė teigia negalinti pasakyti – dar neskaičiuota.

„Bet tikrai esame informavę ne vieną gyventoją ir ne du, – sako ji. – Maršrute dažniausiai yra apie 350–400 atliekų konteinerių, o kai kuriuose ir dar daugiau. Tikrai per maršrutą pasitaiko ir 20, ir 30, ir net 50 suklydusiųjų rūšiuojant.“

Nustačius pažeidimą, gyventojas įspėjamas. Tačiau kartojantis pažeidimams miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius gali skirti ir baudą.

Nuolat netinkamai rūšiuojant ir konteinerius naudojant ne pagal paskirtį, bendrovė turi teisę perkelti konteinerius į kitą privačių namų valdą.

Bet, J. Vingilytės teigimu, atvejų, kai tas pats adresas pažeidėjų sąrašuose pasitaikytų kelis kartus, būna retai. Gyventojai linkę pasitaisyti ir net patys skambina konsultuotis rūšiavimo klausimais. Tad kol kas apsieita be baudų.

Skaičiuoja šimtais tonų

Kontrolieriai kol kas darbuojasi tik privačių namų rajonuose. Anot J. Vingilytės, tikrinti, kaip rūšiuoja daugiabučių gyventojai, būtų neįmanoma, nes aikštele naudojasi ne vienas namas ir daugybė žmonių.

„Nustatyti pažeidėją ir nubausti, kad įdėjo netinkamą atlieką, būtų labai sudėtinga“, – sako ji.

Užtat prie daugiabučių konteinerių statomos vaizdo stebėjimo kameros.

Pernai kolektyvinio naudojimo rūšiuojamų atliekų konteineriuose surinkta apie 720 tonų popieriaus. J. Vingilytės vertinimu, panašiai tiek pat bus ir šiemet.

Plastiko surinkta apie 380 tonų, stiklo – apie 700 tonų.

Atliekų tvarkymo skyriaus vadovės teigimu, keleto pastarųjų metų tendencija rodo, kad čia surenkamų rūšiuojamų atliekų kiekis kasmet auga apie 5–10 procentų.

Iš individualaus rūšiavimo konteinerių pernai surinkta 270 tonų stiklo ir apie 430 tonų vadinamųjų visarūšių atliekų – tai yra plastiko, popieriaus, metalo pakuočių.

Privačių namų kvartaluose šiemet plėsta infrastruktūra – gyventojams išdalinta apie 2 000 komplektų konteinerių rūšiuojamoms atliekoms, tad manoma, kad privačių valdų savininkai šiemet išmes dar daugiau stiklo ir pakuočių.

Rūšiuojamos atliekos vežamos perdirbti. Tad jeigu tarp jų patenka netinkamų, J. Vingilytės aiškinimu, jos užteršia geros kokybės pakuočių atliekas bei antrines žaliavas ir jų perdirbimas būna nebe toks efektyvus, koks galėtų.

„Svarbu kuo geriau atskirti visas atliekas, tada tolesnis jų tvarkymas daug paprastesnis“, – pabrėžia specialistė.