G. Kartano nuotr.

Šis vasaris – devintas iš eilės rekordiškai šiltas mėnuo

Sekundė
Sekundė
Aktualijos
2024.03.07 11:25

Praėjęs mėnuo buvo šilčiausias istorijoje vasaris visame pasaulyje – ir devintas iš eilės mėnuo, kai temperatūra visoje planetoje buvo istoriškai aukšta, o pasaulis dėl klimato kaitos atsiduria „nežinomoje žemėje“, ketvirtadienį pranešė Europos klimato stebėsenos tarnyba.

Praėjusiais metais pasaulyje siautėjo audros ir viską niokojantys gaisrai, pasėlius alino sausros, nes dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos, kurią dar sustiprino natūraliai pasitaikantis El Ninjo meteorologinis reiškinys, klimatas atšilo iki galbūt šilčiausio lygio per daugiau nei 100 000 metų.
Praėjusį mėnesį Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S) pranešė, kad nuo 2023 metų vasario iki 2024 metų sausio Žemėje pirmą kartą buvo 12 mėnesių iš eilės laikotarpis, kai temperatūra 1,5 laipsnio Celsijaus viršijo priešindustrinės eros temperatūrą.
Ši tendencija tęsiasi toliau, patvirtino tarnyba naujausiame kasmėnesiniame pranešime, o visas vasario mėnuo buvo 1,77 laipsnio Celsijaus šiltesnis nei 1850-1900 metų, t. y. priešindustrinio referencinio laikotarpio, įvertis.
Vasario mėnesį temperatūra šoktelėjo visoje planetoje – nuo Sibiro iki Pietų Amerikos, o Europoje taip pat užfiksuota antra šilčiausia žiema per visą istoriją.
Pasak „Copernicus“, pirmoje mėnesio pusėje dienos temperatūra pasaulyje buvo „itin aukšta“: keturias dienas iš eilės vidutinė temperatūra buvo 2 laipsniais aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu – ir tai tik praėjus mėnesiams po to, kai pirmą kartą pasaulyje buvo užfiksuota viena diena, kai temperatūra viršijo šią ribą.
Tai buvo ilgiausias užfiksuotas 2 laipsnius viršijantis periodas, sakė C3S direktorius Carlo Buontempo, pažymėdamas, kad karštis buvo „neeilinis“.
Tačiau tai nereiškia, kad buvo pažeista 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarime nustatyta riba – „gerokai mažiau nei“ 2 laipsniai, pageidautina – 1,5 laipsnio – kuri matuojama dešimtmečiais.
Tiesioginiai „Copernicus“ duomenys iš visos planetos siekia 20 amžiaus penktąjį dešimtmetį, tačiau C. Buontempo sakė, kad atsižvelgiant į tai, ką mokslininkai žino apie istorines temperatūras, „mūsų civilizacijai niekada neteko susidurti su tokiu klimatu“.
„Šia prasme, manau, kad apibūdinimas „nežinoma žemė“ yra tinkamas“, – sakė jis AFP, pridurdamas, kad visuotinis atšilimas kelia beprecedentį iššūkį „mūsų miestams, kultūrai, transporto, energetikos sistemoms“.