-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Praėjusią savaitę sentikiai minėjo vieną didžiausių savo tikėjimo švenčių – Sekmines, Švč. Trejybės savaitę („Troica“). Per šias šventes tikintieji renkasi į kapines ir su giesmėmis bei maldomis pagerbia mirusius artimuosius.
Tokių tradicijų visuomet laikosi ir Panevėžio sentikių bendruomenės nariai. Jie rajone turi penkerias kapines: Fermų (Raguvos sen..), Martyniškių (Miežiškių sen.) ir Pempių (Krekenavos sen.) kaimuose bei dvi tokias amžino poilsio vietas Batrakuose (Miežiškių sen.).
Visos šios kapinės – vis dar veikiančios. Mat pagal sentikių tradicijas tokios vietos negali būti uždarytos – jose laidojama ištisos šeimos kartos.
„Pagal sentikių tradicijas vaikai privalo būti palaidoti ten, kur palaidoti jų tėvai ir seneliai. Todėl naujų mūsų tikėjimo kapinių paprastai jau nebekuriama. Nuo seno jos yra ten, kur kadaise buvo pastatyti maldos namai“, – apie griežtas sentikių tradicijas „Sekundei“ pasakojo šio tikėjimo bendruomenės pirmininkas Panevėžyje Valerijus Jakovlevas.
Tačiau bėda, kad laidoti savo protėvių kapinėse Panevėžio rajono ir miesto sentikiams galimybių sparčiai mažėja. Bendruomenė kartu su savo dvasiniu vadovu Panevėžyje tėvu Nikolajumi gegužę kreipėsi į Miežiškių seniūniją bei rajono valdžią dėl dar 19 a. įrengtų savo bažnyčios kapinių Batrakų kaime plėtros.
Šios dabar yra pagrindinė sentikių laidojimo vieta rajone ir mieste. Tačiau jose liko vos 3–4 vietos. Per vasarą jos taip pat gali būti užimtos.
„Šiuo metu mūsų bendruomenės narių mieste ir rajone gali būti apie 700–800. Per metus sentikių Panevėžio rajone palaidojame po kelias dešimtis. Vakar į Batrakų kapines atgulė buvęs šio kaimo gyventojas iš Utenos. Mirusiajam vietą numatėme jo šeimos kape. Bet kur dėti kitus? Tai rimta problema, nes Batrakų kapinėse laidojami ir miesto tikintieji“, – „Sekundei“ aiškino tėvas Nikolajus.
Panaši situacija, anot jo, ir kitose Panevėžio rajono sentikių kapinėse – visose kapai ramsto tvoras. Aklinai užpildytos mažosios Batrakų sentikių kapinaitės.
„Tenka laidoti ir jau nunykusiuose kapuose. Senais laikais sentikių kapus puošė mediniai kryžiai, jiems sutrūnijus, galima laidotis ant viršaus. Taip per laidotuves ir senų kaulų iškasame – vis dėl vietos stygiaus. Bet naujesnių kapų, ant kurių stovi akmeniniai paminklai, liesti negalėsime – kol stovės akmenys, jie nenunykę“, – sakė dvasininkas.
Kai kurie sentikiai sutinka būti palaidoti ir kito tikėjimo kapinėse. Mažą, beveik užpildytą kampelį šios religinės bendruomenės atstovai turi ir katalikų kapinėse Ramygalos gatvėje, Panevėžyje.
Tuo metu patys sentikiai į savo ankštas amžino poilsio vietas kitų religijų mirusiuosius retai įsileidžia. Čia gali atgulti nebent kitą tikėjimą išpažįstantis sentikio šeimos narys.
Neseniai Batrakų kapinėse be bendruomenės leidimo buvo palaidotas kitatikis ir tai sukėlė nemažą nepasitenkinimą .
„Jei mūsų tikintieji nori, gali laidotis ir kitų religijų kapinės. Bet pas mus be leidimo laidotis kitatikiams negalima. Neseniai Miežiškių seniūnas, neįspėjęs mūsų, davė sutikimą palaidoti kataliką Batrakuose. Taip neturėtų būti – gal taip nutiko nežinant mūsų tradicijų“, – svarstė tėvas Nikolajus.
Galimybių praplėsti sentikių kapines ieško ir Miežiškių seniūnas A. Jacevičius. Jis dėl to jau kalbėjosi su aplinkinės žemės savininku. T.Šiaudinio nuotr.
Tačiau pyktis su Miežiškių seniūnijos vadovu jis tvirtino nelinkęs. Mat teks kartu galvoti, kaip rasti vietos kitiems mirusiesiems šio kaimo kapinėse.
„Mūsų kapines įpareigotos tvarkyti seniūnijos, bet mes ir patys suinteresuoti, kad jos būtų plečiamos, tik neuždaromos. Tai yra mūsų mažoji bažnyčia. Per Sekminių savaitę tokiose vietose pagerbiame kiekvieną mirusiojo kapą“, – pabrėžė dvasininkas.
Galimybių įgyvendinti tokį prašymą jau ieško ir pats Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius. Jo teigimu, kitą savaitę į Batrakus apžiūrėti kapinių atvyks Panevėžio rajono vadovai ir Savivaldybės specialistai.
„Aplink kapines privati žemė todėl reikia bent kelis arus jos išpirkti sentikių poreikiams arba visai uždaryti šią amžino poilsio vietą. Joje belikusios gal trys ar keturios vietos“, – teigė seniūnas.
Jis dėl to jau kalbėjosi ir su aplinkinės žemės savininku. Jei pasiseks, kapinės plėsis automobilių stovėjimo aikštelės vietoje. Mat iš kitų pusių šią teritoriją supa miškas.
„Pagal naujas taisykles kapavietės miškuose net nebegali būti rengiamos. Bet čia sentikių tradicinė laidojimo vieta ir jos pakeisti mes negalime“, – akcentavo A. Jacevičius.
Sentikių bendruomenė paprašė šalia kapinių įrengti ir būtiną šioms vietoms infrastruktūrą. Čia lankytojams reikėtų automobilių stovėjimo aikštelės, tualeto.
Kitą savaitę apžiūrėti minėtą vietą ketina ir su sentikių problema susipažinęs Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Jis tvirtino, kad bus stengiamasi rasti būdą, kaip praplėsti kapines Batrakų kaime.
„Plėtra gali užtrukti, sentikiai dėl kapinių galėjo kreiptis ir anksčiau. Jų prašymo sulaukėme tik gegužės 4 d. O norint tai įgyvendinti, reikės ne tik nupirkti dalį sklypo, bet ir atlikti geodezinius matavimus, pakeisti žemės paskirtį“, –„Sekundei“ aiškino rajono meras.
Tokie reikalai, anot jo, kainuoja nemažus pinigus ir paprastai užtrunka net daugiau nei metus. Tad per šį laiką Panevėžio sentikiai gali sulaukti rimtų sunkumų. Apie likusių ketverių sentikių kapinių situaciją rajono meras prisipažino nežinąs. Mat su šiuo klausimu nebuvo susidūręs, kol neprabilo patys minėtos religijos atstovai.
Sentikiai – rusų stačiatikių atmaina, nepripažįstanti Rusijos Bažnyčios reformos, įvestos 1653–1666 m. patriarcho Nikono įsakymu. Reformai priešinęsi sentikiai buvo pasmerkti ir 1667 m. atskirti nuo Rusijos Stačiatikių bažnyčios.
Nuo oficialiosios stačiatikybės sentikystė labiausiai skiriasi savo apeigomis. Sentikiai tradiciškai žegnojasi dviem pirštais, per pamaldas aleliuja gieda du, o ne tris kartus, lenkiasi iki žemės, pripažįsta tik senąsias liturgines knygas ir ikonas, kitaip atlieka krikšto apeigas, nepripažįsta jokių patepimų, Sutvirtinimo ir Komunijos.
Pirmieji sentikiai Lietuvoje apsigyveno XVII a. pabaigoje – XVIII a. vengdami savo šalies represijų.
Šios religijos kapinėse visi paminklai būna atsukti į rytų pusę. Taip pat atsisukę meldžiasi ir tikintieji.
Jų amžino poilsio vietose draudžiama rūkyti, vedžioti šunis, triukšmauti.
Sentikių laidotuvės trunka 3 dienas. Jų metu laikomos mišios maldos namuose, o kartais ir mirusiojo namuose. Tikintysis į kapines lydimas su maldomis.
Netelpa. XIX a. siekiančiose sentikių kapinėse Batrakuose likusios vos kelios laisvos vietos. Panaši situacija ir dar keturiose šio tikėjimo kapinėse Panevėžio rajone. T.Šiaudinio nuotr.
Rūpestis. Galimybių praplėsti sentikių kapines ieško ir Miežiškių seniūnas A. Jacevičius. Jis dėl to jau kalbėjosi su aplinkinės žemės savininku. T.Šiaudinio nuotr.
