-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Visgi Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje jis ne tik nesulaukė palaikymo, bet dargi rajono Savivaldybė buvo pamokyta, kaip užsiimti reklama.
Jau kone penkiolika metų, kai šalia Ramygalos įkurtame pramonės parke vietoj žadėtų gamyklų žaliuoja pievos.
Gelbėti žadėtuoju verslo lopšiu taip ir netapusį plyną lauką rajono Savivaldybė sumanė paverčiant jį savotišku padaliniu naujos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) prie Gustonių. Pastarąją šalia būsimos „Rail Balticos“ vėžės ketina drauge steigti Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės.
Visgi rajono valdžios sumanytą Ramygalos parko gelbėjimo planą Ekonomikos ir inovacijų ministerija sumalė į miltus.
„Kitaip tariant, mums pasiūlė užsiimti agitacija.“
A. Pocius
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius neslėpė, kad trečiadienį vykęs susitikimas su ministerijos atstovais nuvylė.
Ieškant saliamoniško sprendimo, kaip įpūsti gyvybės investuotojų taip ir nesulaukiančiam Ramygalos pramonės parkui, Panevėžio rajono savivaldybė sumanė naują ėjimą – jį paversti būsimosios LEZ netoli Gustonių savotišku padaliniu.
„Deja, ministerijoje išgirdome, kad toks variantas negalimas. Pagal mūsų įstatymus tai būtų labai ilgas procesas, į kurį įsitrauktų Seimas, Vyriausybė ir daugybė kitų institucijų. Tiesiai šviesiai pasakė, kad šiuo klausimu mūsų galimybės nulinės. Pasiūliau gal išvis tą Ramygalos pramonės parką uždaryti, bet, pasirodo, uždarymo procedūros būtų ne ką paprastesnės ir greitesnės“, – nusivylimo neslepia A. Pocius.
Daugiau nei už 4 mln. eurų įrengtas Ramygalos pramonės parkas tapo ne žadėtuoju verslo lopšiu, o chrestomatiniu europinės paramos iššvaistymo pavyzdžiu. P. Židonio nuotr.
Pasak A. Pociaus, Ekonomikos ir inovacijos ministerija mato tik vieną galimybę – pačiai Savivaldybei aktyviau reklamuoti ir viešinti galimybes investuoti į plyną lauką rajono viduryje. Net pasiūlyta kreiptis į organizaciją „Investuok Lietuvoje“, kuri padėtų pristatyti Ramygalos pramonės parką potencialiems investuotojams. Savivaldybę ministerija pamokė verslams siūlyti visokeriopą pagalbą, ne tik pasirūpinti žemės nuomos lengvatomis. Galbūt netgi imtis rengti reikalingus kvalifikuotus darbuotojus.
„Bet mums reikia skaičiuoti, ar tos investicijos atsipirks. O kai nežinome, kokių specialistų gali reikėti, tai net negalime suplanuoti, kiek ir kokių jų paruošti. Kitaip tariant, mums pasiūlė užsiimti agitacija“, – tiesiai rėžė A. Pocius.
Susitikime net buvo liūdnai juokaujama, ar prieš penkiolika metų įrengtame plyname lauke dar veikia visos komunikacijos.
Jau prieš kelerius metus nebeliko ir vadinamąjį verslo lopšį juosusios tvoros. Ilgapirščiams dalį jos segmentų pavogus, likusią nuspręsta išardyti ir panaudoti aptveriant Ramygalos mokyklą.
„Ir Savivaldybėje pakalbėjome, kad reikėtų kurią dieną nuvykti iš tiesų patikrinti, kokia ten įvestų komunikacijų būklė, ar dar bėga vanduo, ar sveiki elektros įvadai, juk praėjo daugiau kaip penkiolika metų“, – kalbėjo A. Pocius.
Rajono meras neslepia, kad jį nustebino ir ministerijos požiūris į Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių planą kurti bendrą LEZ šalia „Rail Balticos“ geležinkelio.
Jau kitą savaitę rajono Taryba planuoja pritarti sutarties pasirašymui su Panevėžio miesto savivaldybe.
„Abiejų savivaldybių planuojamos steigti LEZ vien šviesiomis spalvomis ministerijoje nepiešia. Bandžiau kalbėti, kad naujoji LEZ planuojama prie strateginės „Rail Balticos“ jungties, tai turėtų atverti visai kitas galimybes. Regis, ministerijos atstovams tai nebuvo rimtas argumentas, neva reikės padaryti daug namų darbų, siekiant įtikinti atsakingas institucijas tokios LEZ sėkme. Bet mes rankų nenuleidžiame, nes nė vienas darbas nėra lengvas“, – teigė A. Pocius.
Ramygalos seniūnas Valdas Chirv teigė, kad nors Ramygala ir nesulaukė žadėtų investuotojų, ramygaliečiai net ir turėdami tuščią parką jaučiasi laimėję. P. Židonio nuotr.
Daugiau nei už 4 mln. eurų įrengtas Ramygalos pramonės parkas tapo ne žadėtuoju verslo lopšiu, o chrestomatiniu europinės paramos iššvaistymo pavyzdžiu.
Šalia kelio „Via Baltica“ verslui sukurtoje teritorijoje įrengta visa pramonei būtina infrastruktūra – suformuoti gamybinei veiklai pritaikyti sklypai, nutiesti privažiavimo keliai, inžineriniai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai, elektros linijos ir dujotiekis. Nepaisant to, per penkiolika metų čia kojos neįkėlė nė vienas rimtas investuotojas.
Šiuo metu išnuomotas tik mažasis sklypas. Jame nuomininkas planavo statyti degalinę, tačiau dėl tam tikrų nenumatytų problemų to nepavyko įgyvendinti. Kiti trys sklypai stovi tušti – neseniai nutraukta sutartis su buvusiais nuomininkais, kurie nevykdė jiems iškeltų sąlygų. Už šiuos tris sklypus Savivaldybė net nuomos negauna.
„Didelės pagalbos iš kitur nesulauksime, turime patys ieškoti kelių, kaip įpūsti gyvybės Ramygalos pramonės parkui. Ministerijos akimis, tokių panašių parkų yra visoje Lietuvoje, kad būtų galima patraukti investuotojų dėmesį, reikia sugalvoti kažką išskirtinio, originalaus. Teks galvoti, kaip išgelbėti tą plyną lauką“, – vilties dar nepraranda A. Pocius.
Per tuos metus būta ne vieno investuotojo, bet kiti pramonės parkai pasiūlydavo geresnes investavimo sąlygas. Mat norint įsikurti Ramygalos plyname lauke, tartis reikia su visa Taryba, o kituose pramonės parkuose – tik su vienu žmogumi, jo vadovu.
Ramygalos seniūnas Valdas Chirv teigė, kad nors Ramygala ir nesulaukė žadėtų investuotojų, ramygaliečiai net ir turėdami tuščią parką jaučiasi laimėję.
„Gyventojai jau gavo naudos. Pastatyta geležies šalinimo iš vandens stotis, šiuolaikiškas vandens bokštas. Net iš Jotainių atvedė Ramygalai dujas. Visa Ramygala turi dujas. Jeigu ne parkas, vargu ar šios komunikacijos būtų atėjusios į Ramygalą“, – kalbėjo seniūnas.
Anot jo, Ramygaloje veikia nemažai stiprių medžio apdirbimo įmonių, žemės ūkio bendrovių, yra stambių ūkininkų. Jeigu atsirastų didelė gamykla, seniūnas abejoja, ar būtų, kas joje dirba. „Jaunimas išvažinėjo, o likę bedarbiai dėl savo gyvenimo būdo negali dirbti. Kurie darbo neturi, darbo rinkai nebetinkami. O tie, kas nori dirbti, darbą nesunkiai randa jei ne pas vietos darbdavius, tai važinėja į Panevėžį. Galima net autobusu per dvidešimt minučių nuvykti“, – svarstė V. Chirv.
