-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau jau dabar sukamos galvos, iš kur gauti lėšų būtiniausioms kanceliarinėms prekėms, kad dėstytojoms netektų jų pirkti iš savo kišenės.
Tam davė, tam davė, o tam nebeliko – lyg kokioje vaikiškoje dainelėje jaučiasi užstrigę TAU lankantys Panevėžio pensininkai.
„Tikrai nepavydžiu tų pietų už penkiolika eurų. Bet kodėl vieni gali ištaškyti septynis tūkstančius eurų trijų dienų kelionei į Karklę, o kitiems pasakoma, kad 1200 eurų skirti kanceliarinėms prekėms netikslinga.“
Z. Kazlauskienė
Nebe pirmus metus projektus teikiančio, bet užtektinai balų nesurenkančio ir finansavimo nelaiminčio universiteto rektorei Zitai Kazlauskienei iš nevilties svyra rankos.
Ji piktinasi, kad vienos bendruomenės savo projektams įgyvendinti gauna ir po 7000 eurų, nors juos išleidžia pramogoms, o kitos nepelno nė euro būtiniausioms priemonėms.
Pasak Z. Kazlauskienės, iš trijų šiais metais universiteto teiktų projektų tik vienas sulaukė finansavimo. Projektui „Mokausi visą gyvenimą“ universitetas gavo apie 60 proc. prašytų lėšų, tačiau džiaugiasi ir tokia suma. Atrodytų, ji nėra labai maža – 1400 eurų, tačiau padalinus iš studentų skaičiaus, vienam tenka vos 2,6 euro visiems metams.
Iš nevyriausybinėms organizacijoms skirto krepšelio jie negavę nieko, todėl visos viltys buvo dedamos į Socialinės apsaugos ministerijos įgyvendinamą projektą bendruomenėms stiprinti. Šiai programai buvo skirta daugiau kaip 58 tūkst. eurų.
„Mūsų projektas buvo įvertintas gerai, bet jam pritrūko lėšų. O kitos bendruomenės, kurias sudaro vos 50–60 žmonių, gavo po septynis tūkstančius eurų. Viena tų bendruomenių, organizavusi ekskursiją, kvietėsi žmones iš kitur, nes savų nebuvo norinčių važiuoti“, – pasakojo Z. Kazlauskienė.
Pašnekovė neslėpė, kad jai pikta, kai tokios sumos iš valstybės biudžeto skiriamos vos kelių dešimčių žmonių pramogoms – trijų dienų poilsiui prie jūros su pietumis ir kava. O Trečiojo amžiaus universitetas, besirūpinantis senjorų emocine, fizine ir psichine sveikata, neišgali įsigyti net būtiniausių priemonių veikloms.
„Tikrai nepavydžiu tų pietų už penkiolika eurų. Bet kodėl vieni gali ištaškyti septynis tūkstančius eurų trijų dienų kelionei į Karklę, o kitiems pasakoma, kad 1200 eurų skirti kanceliarinėms prekėms, nors tai vos du eurai žmogui, netikslinga, tai išpūsti skaičiai. Arba motyvuojama, kad nerealu, jog per tiek laiko būtų įgyvendinta šitiek daug veiklų – bet juk iš lubų veiklų nerašau, tik tai, kas vyksta, nors dar ne visas paminiu“, – piktinosi Z. Kazlauskienė.
Panevėžio trečiojo amžiaus universiteto teiktiems projektams vėl nelaimėjus finansavimo, užsiėmimus senjorams teks organizuoti savanorių komandai. Asociatyvi nuotr.
„Nežinau, kur ieškoti teisybės. Būtų labai įdomu sužinoti, kas sudaro komisiją, kuri tas lėšas skirsto“, – sakė rektorė.
Anot jos, senjorai studentai išsivers ir be valstybės paramos, tik jai nesmagu prieš dėstytojas, kurios aukoja savo laiką, energiją, o dažnai ir asmenines lėšas, kad užsiėmimai būtų kuo įdomesni ir turiningesni.
O jų TAU tikrai netrūksta – senjorai studentai gali rinktis nuo aromaterapijos, tapybos, mezgimo, floristikos iki papuošalų gamybos, virtuvės paslapčių. Taip pat rengiamos mankštos, daug keliaujama ir dalyvaujama įvairiose kultūrinėse veiklose, senjorai mokosi užsienio kalbų.
„Turiu nuostabias dėstytojas, jos sutinka užsiėmimus vesti visai nemokamai, net mūsų buhalterė dirba už dyką, bet nėra teisinga, kai dėstytojoms iš savo lėšų reikia supirkti ir priemones“, – mano Z. Kazlauskienė.
Pasak rektorės, susitikimuose dažnai nuskamba senjorų mintis: kol turime kuo aktyviai užsiimti, mūsų nesutiksite poliklinikų koridoriuose.
„Su nerimu laukiame naujų mokslo metų, naujo sezono. Bet kol yra puiki savanorių komanda, mes dar gyvuojame. Sumokėsime už priemones, lektorius, nuomojamas sales, o susėdę pabendrauti prie stalų užsiplikysime vasarą surinktų žolelių arbatos nepavydėdami tiems, kurie per projektines lėšas gavo net po penkis eurus kavai“, – kalbėjo Z. Kazlauskienė.
Goda VOVERIŪNAITĖ-KAMINSKIENĖ
Panevėžio miesto savivaldybės nevyriausybinių organizacijų koordinatorė
Konkursui pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ finansavimo tvarkos aprašą rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pirmame konkurse pagal tvarkos aprašą gali dalyvauti tik bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme.
Jei po pirmo konkurso lieka lėšų, skelbiamas papildomas konkursas, kuriame gali dalyvauti ne tik bendruomeninės, bet ir visos savivaldybėje veikiančios nevyriausybinės organizacijos.
Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu priemonės konsultantui, kurį paskiria ministerija. Renkančios laimėtojus komisijos nėra, tiek administracinį vertinimą, tiek kokybinį projekto turinį vertina konsultantai ir ekspertai, kurie nėra Panevėžio savivaldybės darbuotojai.
Konsultantas vykdo administracinį paraiškų vertinimą. Teigiamai įvertintas paraiškas toliau vertina ekspertai, kuriuos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrenka priemonės konsultantas arba priemonės konsultanto darbuotojai. Vieną paraišką vertina du ekspertai. Paraiškos vertinamos užpildant nustatytos formos vertinimo anketą bei remiantis tvarkos apraše apibrėžtais reikalavimais paraiškų turiniui. Vertinama skiriant balus ir juos pagrindžiant.
Įvertinti projektai reitinguojami ekspertų paraiškoms skirtų balų vidurkių mažėjimo tvarka.
Priemonės konsultantas, gavęs ekspertų vertinimus ir siūlymus dėl projektų finansavimo, juos apibendrina, parengia paraiškų vertinimų suvestinę, kurioje nurodo dviejų paraišką vertinusių ekspertų skirtų balų ir siūlomų skirti valstybės biudžeto lėšų sumų vidurkius, ir ją pateikia savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybai, kuri pagal tvarkos apraše apibrėžtą tvarką svarsto ekspertų vertinimo suvestinę ir teikia siūlymą dėl projektų finansavimo savivaldybės merui ar jo įgaliotam administracijos direktoriui.
Šiais metais po pirmo konkurso lėšų likutis buvo 18 577,60 Eur. Didžiausia vienam projektui galima skirti suma 7000 Eur. Papildomo konkurso metu buvo gauta 10 paraiškų, kurių bendra prašomų lėšų suma buvo beveik 50 000 tūkst. Tad natūralu, kad lėšų visiems projektams nebūtų pakakę.
Pagal tvarkos aprašą valstybės biudžeto lėšų skiriama tiems projektams, kurie surinko daugiausia balų ir kuriems įgyvendinti užtenka konkursui numatytų valstybės biudžeto lėšų, tad paskirstyti visiems projektams nėra galimybės, nes tai prieštarautų nustatytai tvarkai. Finansuojami daugiausia balų surinkę projektai. Papildomo konkurso metu tokių projektų buvo trys, vadinasi, septyniems projektams nebeužteko lėšų, nors jie surinko papildomai balų gauti finansavimą.
Visiems pareiškėjams, kurie teikė paraiškas, po vertinimo buvo išsiųsta ekspertų vertinimo informacija su nurodytais vertinimo balais bei išsamiai aprašytais projekto privalumais ir trūkumais. Ekspertų vertinimą dėl savo projekto gavo ir Trečiojo amžiaus universitetas.
