-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiandienos mokyklos iššūkis – ugdyti kūrybingas asmenybes, nors vertinimo sistema reikalauja ne kūrybiškumo, o žinių. Kad galėtų dirbti su nauja karta, užaugusia su technologijomis, mokytojas turi nuolat tobulėti ir atnaujinti žinias. Deja, kartais net ir geriausiems pedagogams svyra rankos, kai ugdytiniai, užuot godžiai gėrę jiems perduodamas žinias, kelia chaosą ar net smurtauja prieš mokytojus. Negana to, valdžia dėl prastų moksleivių rezultatų kaltę verčia pedagogams. Tad nieko stebėtino, kad jauni specialistai mokyklose jau tampa retenybė.
Kaip „Sekundei“ teigė „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas, pedagogai yra atsidūrę nesibaigiančių reformų girnose, tačiau stengiasi prisitaikyti prie naujų iššūkių. Kad ir su kokiais sunkumais susidurtų, savo pedagoginę šventę visuomet sutinka džiugiai ir šviesiomis nuotaikomis.
„Savo profesine švente reikia džiaugtis. Mokytojais žmonės dirba iš pašaukimo, tad reikia tuo didžiuotis“, – mano R. Grilauskas.
„Žemynos“ progimnazijos direktorius R. Grilauskas teigė, pedagogai yra atsidūrę nesibaigiančių reformų girnose, tačiau stengiasi prisitaikyti prie naujų iššūkių. Kad ir su kokiais sunkumais susidurtų, savo pedagoginę šventę visuomet sutinka džiugiai ir šviesiomis nuotaikomis.
Bent jau šiemet ir yra kuo džiaugtis – iki metų pabaigos Panevėžio pedagogai gaus kiek didesnius atlyginimus, mat finansinės galimybės leidžia mokėti ne atlyginimo koeficiento vidurkį, kaip būdavo iki šiol, o maksimumą. Be to, mokytojai gaus ir už papildomus darbus ar vadovavimą klasei. Tiesa, direktorius pripažįsta, kad pedagogų atlyginimas neatspindi jų atliekamo darbo. Kartu tai parodo ir valstybės požiūrį į pedagogus.
Pasak R. Grilausko, jaunas mokytojas už etatą gauna vos kiek daugiau nei keturis šimtus eurų „ant popieriaus“, tad nenuostabu, kad per dešimt metų bent jau į jų progimnaziją neatėjo nė vienas jaunas pedagogas. Nors Švietimo ir mokslo ministerija imasi iniciatyvos ir steigia pedagogų rengimo centrus, bet jeigu ir toliau nekils mokytojų darbo užmokestis, parengti pedagogai išeis dirbti į kitas sritis.
„Nuolat girdime, kad mokytojai turi siekti kokybės, ieškoti naujovių, bet premjeras kalba, kad mokytojai geresnių atlyginimų gali tikėtis tik tada, kai bus geresni mokinių mokymosi rezultatai. Man atrodo, kad tai turi eiti lygiagrečiai, antraip jaunų mokytojų mokyklose neturėsime“, – mano progimnazijos direktorius.
Iš mokytojų kokybės reikalauja ne tik valdžia, bet ir šiuolaikinė tėvų karta. R. Grilauskas pažymi, jog tėvai nori, kad mokytojas skirtų dėmesį kiekvienam vaikui, kone reikalauja puikių rezultatų ir pasiekimų, tačiau ne visada patys prisiima atsakomybę už vaikus. Gerų rezultatų galima pasiekti tik tada, kai dirbama išvien kaip komanda – vaikas, tėvai bei mokytojas.
„Jeigu bus taip, kad vaikai norės vieno, jų tėvai – kito, o mokytojas – trečio, gerų rezultatų nebus. Ir šioje grandyje didžiausias indėlis yra tėvų. Tyrimais nustatyta, kad motyvacija mokytis vaikui turi būti suformuota iki septynerių metų, vadinasi, jeigu iki mokyklos to nesuformuoja tėvai, tą tenka daryti mokytojams, bet ne visada pavyksta. Vaikas nėra daiktas, ugdyti asmenybę reikia ilgą laiką“, – „Sekundei“ teigė R. Grilauskas.
Progimnazijos vadovas neslepia, kad drausmės problemos nėra retas reiškinys Lietuvos mokyklose. Tai dažniausiai yra kiekvienos mokyklos reikalas ir rūpestis. Elgesio problemų turintiems vaikams padeda visa specialistų komanda – socialinis darbuotojas, psichologas, socialinis pedagogas, mokytojo padėjėjas bei vaiko gerovės komisija. Ir jeigu jau nebeįmanoma problemų išspręsti mokyklos viduje, pagalbos kreipiamasi į kitas institucijas.
„Norėtųsi, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, deja, jų dar pasitaiko. Greitu metu sunkiai valdomų vaikų nesumažės, nes viena mokykla nesugeba išspręsti socialinių visuomenės problemų. Atsakingos institucijos turi daug dirbti ir su šeima“, – sakė R. Grilauskas.
Pačius mažiausius panevėžiečius ugdančios Pradinės mokyklos direktorė Rita Charisova taip pat pastebi, kad šiuolaikiniai vaikai yra kitokie. Pedagogai stengiasi prisitaikyti prie naujos kartos poreikių, norų ir galimybių, tačiau ir jie nėra visagaliai.
„Visuomet turime problemiškų vaikų. Kartais ne tik tėvai, bet ir mes iš nevilties nuleidžiame rankas. Anksčiau manydavome, kad tai per daug išlepinti vaikai, tačiau dabar matome, kad jie tiesiog kitokie“, – tvirtino R. Charisova.
Pradinės mokyklos direktorė R. Charisova pastebi, kad šiuolaikiniai vaikai yra kitokie. Pedagogai stengiasi prisitaikyti prie naujos kartos poreikių, norų ir galimybių, tačiau ir jie nėra visagaliai.
Bėda, kad pedagogai dažnai nesulaukia specialistų pagalbos ir patarimų, kaip reikėtų dirbti su tokiais vaikais. Klasikinės psichologijos tiesos puikiai žinomos, bet jos šiems vaikams nėra veiksmingos.
Psichologų etatai mokykloms yra skirti, tačiau pačių specialistų trūksta. Tikrieji psichologai turi būti baigę magistro studijas, tačiau tokių tenka ieškoti su žiburiu. O iš psichologų asistentų menka nauda, nes patys pedagogai dažnai už juos turi daugiau psichologijos žinių.
„Specialistų, kurie padėtų mokytojui, duotų realių ir praktiškų patarimų, deja, nėra, tad patiems pedagogams dažnai tenka išradinėti dviratį“, – pažymi Pradinės mokyklos direktorė.
Sunkumų kyla ne tik mokant jaunąją kartą, bet ir bendraujant su jų tėvais. Pasitaiko tokių atvejų, kad tėvams neįtinka net mokytojos žvilgsnis ir ieškoma mokytojos klaidų. Vieniems tėvams atrodo, kad vaikai gauna per daug namų darbų, kitiems atvirkščiai – per mažai. Vieni priekaištauja, kad mokytoja per mažai veikli, o kiti, atvirkščiai, skundžiasi, kad pedagogė turi per daug veiklų, tad ir mokiniai pavargsta. Įtikti visiems neįmanoma, kad ir kaip stengiantis.
„Negalime visko suabsoliutinti, bet būna tėvų, kurie mokytojo darbe mato tik klaidas. Ši tėvų karta labai lengvai gali kritikuoti pedagogus, bet ne save“, – sakė R. Charisova.
J. Balčikonio gimnazijos, vienos geriausių mokyklų Lietuvoje, direktorius Raimondas Dambrauskas teigė, kad į jų mokyklą dažniausiai ateina motyvuoti vaikai, tad elgesio problemų kyla labai retai. Tačiau iššūkių ne ką mažiau.
Daug nerimo dėl mokytojų kaitos, darbo užmokesčio, apskritai švietimo ateities. Nežinia, kaip bus su žadamu įvesti etatiniu mokėjimu, ar kitą rudenį dėl to reikės priimti naujų mokytojų, ar dalį dabar esamų atleisti.
Tačiau pedagogams skaudžiausia girdėti aukščiausių valdžios vadovų kritiką, kad dėl prastų moksleivių rezultatų kalti mokytojai. Europos kontekste Lietuvos mokinių mokymosi pasiekimai – vieni prasčiausių. Tačiau, anot direktoriaus, jeigu lietuviai moksleiviai įstoja į garsiausius pasaulio universitetus, tai gal viskas nėra taip blogai.
J. Balčikonio gimnazijos direktorius R. Dambrauskas kalbėjo, kad daug nerimo kyla dėl mokytojų kaitos, darbo užmokesčio, apskritai švietimo ateities.
„Sakoma, kad žuvis genda nuo galvos. Tegul neįsižeidžia premjeras, bet kai sako, kad mokytojams atlyginimus kels tik tada, kai bus geresni mokinių rezultatai, skamba kiek keistai. Mokytojai savo profesinės dienos laukia kaip gražios ir šviesios šventės, tačiau šiame kontekste toks valdžios požiūris ją aptemdo. Gal nebereikia tyčiotis iš mokytojų, kai kiekviena nauja atėjusi valdžia daug žada, bet nieko nedaro“, – kalbėjo R. Dambrauskas.
Dabar pedagogai kaip tos voverės nuolat sukasi nesibaigiančios švietimo reformos rate. Pasak direktoriaus, norint, kad mokinių rezultatai būtų kitokie, reikia nuoseklumo ir analizuoti visų tų reformų klaidas. O dabar kiekviena nauja valdžia imasi vis kitų sprendimų. Nors deklaruojama, kad švietimas yra prioritetinė sritis, nei finansavimas jai, nei santykiai to neatspindi.
„Jeigu niekas nenori būti chemijos, fizikos ar kitų tiksliųjų mokslų mokytojais, tai apie kokį mokytojo prestižą kalbame. O švietimas labai daug pasako ir apie pačią valstybę“, – įsitikinęs gimnazijos vadovas.
Nors švietimo srityje daug skaudulių ir tamsių dėmių, pedagogai bando prisitaikyti prie kitokio gyvenimo ritmo. Kitaip ir būti negali, nes į mokyklas ateina jau kitokie vaikai. Kitokie savo elgesiu, mąstymu, technologijos jau įaugusios į jų kraują. Tačiau su nauja karta ateina ir ydingas požiūris, kad mokykla vaikui turi duoti viską, tokia yra tarsi mokytojų pareiga.
„Šie vaikai yra geri ir moka net daugiau nei ankstesnės kartos, tačiau reikia suprasti, kad ir patys turi įdėti daug pastangų ir darbo. Vien geras mokyklos vardas ir pedagogai nepadės. Net tyrimai rodo, kad vaiko rezultatai priklauso nuo tokių iš pažiūros nereikšmingų dalykų – kiek vaikas turi knygų ar turi savo atskirą stalą, internetą ir kompiuterį, kiek laiko praleidžia su tėvais. Jeigu statistiškai tik septynias minutes, tada dažniausiai dėl visko kalta yra mokykla, o jeigu bent savaitgaliais su tėvais aptaria mokyklos reikalus ir bando spręsti kai kurias problemas, tada ir mokymosi rezultatai geresni“, – pastebi R. Dambrauskas.
Jis džiaugiasi, kad gimnazistų rezultatai kasmet būna geri. Ir tai nėra tik J. Balčikonio gimnazijos pedagogų nuopelnas, o visos miesto pedagogų bendruomenės.
„Dėkoju visų Panevėžio mokyklų pedagogams, kurių mokiniai mokosi mūsų gimnazijoje. Visi egzaminų šimtukai – ne tik mūsų ketverių metų rezultatas, bet ir tai, ką šiems vaikams įdėjo pradinėse klasėse ir progimnazijose jų mokytojai. Bent jau mokytojų profesinę dieną galime pasidžiaugti, kad mieste turime labai stiprių ir gerų pedagogų“, – sakė R. Dambrauskas.
Panevėžio miesto bendrojo lavinimo mokyklose dirba 1042 mokytojai, jų amžiaus vidurkis 52 metai.
Iki 4 metų pedagoginio darbo stažą turi 56 pedagogai, 15 ir daugiau metų stažą – 886 mokytojai. Praėjusiais metais buvo 63 pensinio amžiaus pedagogai, 14 jų pasinaudojo valstybės parama ir paliko darbą.
Šiuo metu itin trūksta psichologų.
Panevėžio rajono mokyklose dirba 370 mokytojų. Iš jų 315 moterų, 55 vyrai. Vidutinis jų amžius – 48 m.
Nuo 60 iki 75 metų dirba 53 pedagoginiai darbuotojai.
Jaunų mokytojų, dirbančių mažiau nei 5-erius metus, yra 3. Vidutinis jų amžius 26 metai.
