Prausimasis: būtinybė ar laiko ir vandens švaistymas?

Prausimasis: būtinybė ar laiko ir vandens švaistymas?

Norint išlaikyti gerą savijautą, žmogui rekomenduojama praustis po dušu ryte ir vakare.

Kas nutiks, jei nustosite praustis?

Vėsus vanduo ryte išbudina, o šiltas vakare nuplauna per dieną susikaupusius nešvarumus bei atpalaiduoja kūną.

Tačiau tokio režimo laikytis išeina ne visada – pabudus kartais neužtenka laiko vandens procedūroms, o vakare daugelis pervargsta ir krenta į lovą.

Kyla klausimas – kas bus, jei nustosite praustis?

Logiška manyti, kad jau po poros dienų žmogus pradės smirdėti, o dar po kurio laiko gali užpulti įvairios ligos.

Bet ne viskas taip paprasta!

Mūsų planetoje gyvena gentis, kuri niekada nesimaudo ir tiesiogine to žodžio prasme yra padengta purvo sluoksniu.

O 2016 metais tapo žinoma ir apie 37 metų gydytoją, kuris bandė atsisakyti reguliaraus prausimosi ir pastebėjo, kad jam gyventi tapo lengviau.

Kodėl verta reguliariai praustis?

Pradėkime nuo to, kad kuo dažniau turėtumėte nusiplauti rankas. Juk jomis liečiame maistą ir įvairias savo kūno dalis.

Ant delnų kaupiasi pavojingos bakterijos ir virusai, galintys išprovokuoti ligas.

Dizenterija, vidurių šiltine, rotavirusine infekcija ir kitomis pavojingomis ligomis užsikrečiama per nešvarias rankas.

Manoma, kad dėl netinkamos higienos labiausiai kenčia oda. Juk kiekvieną dieną ji pasidengia prakaitu, purvu ir įvairiausiomis bakterijomis.

Nors kai kurie mikrobai yra būtini mūsų sveikatai, juos reikia reguliariai nuplauti, nes tarp jų gali būti patogenų.

Štai keletas problemų, su kuriomis galite susidurti nustoję praustis:

  • padaugėja spuogų, atsiranda odos dirglumas;
  • padidėja odos infekcijų rizika;
  • užsikemša odos poros, ji nustoja kvėpuoti;
  • atsiranda nemalonus kūno bei plaukų kvapas.

Tikriausiai visa tai jau puikiai žinote ir stengiatės reguliariai praustis. Tačiau pasaulyje yra žmonių, kurie nusprendė to nedaryti.

Liudvikas Dolezalas – iki savo mirties 2016 metų gruodžio mėnesį buvo laikomas nešvariausiu žmogumi Europoje.

Žmonės, kurie niekada nesiprausia

Pietų Afrikoje yra Kalahario dykuma, kurioje gyvena nykstanti gentis – bergdamai. Šios tautos atstovai dar vadinami juodaisiais, nes jų oda padengta purvo sluoksniu.

Šie žmonės tiki, kad maudantis galima prisišaukti nelaimę, todėl atkakliai vengia bet kokių vandens procedūrų.

Nežinia kodėl šioje tautoje įsigalėjo vandens baimė, tačiau visiškai nešvariais jų pavadinti negalima.

Jie kruopščiai valo dantis su odos gabalėliais ir lazdelėmis – savotiška alternatyva mūsų dantų šepetėliams.

Tačiau jų sniego baltumo šypsena ilgai nešvyti, nes jų maistas – itin kietos struktūros: įvairios šaknys ir vabzdžiai.

Taigi, dantys greitai nudyla, o sugedusius ir niekam tikusius dantis žyniai išmušinėja paprasčiausiais pagaliukais, užkišę juos už dantenų.

Šie žmonės ne tik nesiprausia, bet ir jų ritualai susiję su purvu.

Gimus vaikui, tėvas ant ugnies kepa mėsos gabalą ir aptepa save išsiskiriančiais riebalais.

Susidaręs purvas nukrapštomas nuo kūno ir dedamas į maišelį – gaunamas savotiškas amuletas kūdikiui.

Tėvas kabina jį ką tik pasaulį išvydusiai atžalai ant kaklo, spjauna jam į krūtinę, ištrina savo seiles į jo kūnelį ir suteikia naujai gyvybei vardą.

Pagrindinė bergdamų garbinama dievybė – saulės dievas Kamabu.

Į jį ir kreipiasi žyniai, prašydami sėkmės medžioklėje, su genties narių sveikata susijusių patarimų ir t. t.

Kai tik kurį nors iš bergdamų ištinka sveikatos bėdos, jis tuojau pat kulniuoja pas žynį, kaip tikima, apdovanotą stebuklingomis galiomis.

Šis, vadovaudamasis iš saulės dievo gautomis užuominomis, paskelbia verdiktą: jei liga mirtina, sublogavęs genties narys paliekamas likimo valiai, niekas jo neslaugo ir juo nesirūpina – nelaimėlis pasmerkiamas mirčiai gūdžioje vienatvėje.

Jei žyniui parodomas ženklas, kad žmogaus negalavimai – vien išmėginimas, atliekamas gydomasis ritualas.

Pirmiausia po žmogaus kūną išplitusi liga „surenkama“ į vieną vietą. Tada atliekamas prideginimas. Dažnai po tokių „gydomųjų“ apeigų žmogui tenka taikstytis su kūną bjaurojančiais kraupiais randais.

Jaunasis bergdamas.

Prausimosi atsisakymo eksperimentas

2016 m. 37 metų prevencinės medicinos profesorius Džeimsas Hamblinas paskelbė straipsnį pavadinimu „Aš nustojau praustis ir gyvenimas pajudėjo“.

Straipsnyje profesorius aiškina, kad kiekvienas žmogus praleidžia labai daug laiko prausdamasis duše ar vonioje. Jo nuomone, taip veltui švaistomas laikas ir pinigai (už vandenį juk reikia mokėti).

Eksperimentą Dž. Hamblinas pradėjo 2015 metais.

Iš pradžių jis tiesiog pradėjo naudoti mažiau muilo ir šampūno, tada nusprendė praustis kas tris dienas. Po to pabandė visiškai atsisakyti vandens procedūrų.

Vyriškis pastebėjo, kad iš pradžių tikrai jaučia diskomfortą ir nuo jo pradėjo sklisti nekoks kvapas. Bet laikui bėgant, jis pradėjo jaustis geriau ir smarvė dingo.

Šį reiškinį profesorius aiškino tuo, kad kasdienis prausimasis sunaikina ištisas bakterijų, gyvenančių ant žmogaus kūno, ekosistemas.

Išvalius odą, atsiranda vietos naujoms bakterijoms, kurių gausa yra būtent nemalonaus kvapo šaltinis.

Jei nesiprausi, ekosistemos ima reguliuotis pačios, dingsta diskomfortas dėl smarvės.

Jis rašo: „Nors oda nuo seno laikoma barjeru, skiriančiu mus nuo išorinio pasaulio, vis gilėjančios žinios apie mikrobiomus rodo, kad iš tiesų oda yra dinamiška sąsaja su mūsų aplinka.“

2020 m. jis tęsė savo apmąstymus knygoje „Švara: naujas odos mokslas ir kaip puiku daryti kuo mažiau“.

Prevencinės medicinos profesorius Džeimsas Hamblinas atliko eksperimentą tiesiog nustojęs praustis.

Apie pojūčius atsisakant higienos priemonių jis rašo: „Palaipsniui naudodamas jų vis mažiau ir mažiau, pajutau, kad man jų vis mažiau reikia. Mano oda ėmė darytis mažiau riebalinga, sumažėjo egzemos dėmių. Nekvepėjau pušimis ir levandomis, bet neturėjau kaip anksčiau ir nemalonaus svogūnus primenančio kvapo, kuris atsirasdavo, kai tik mano pažastys, pratusios prie dezodoranto, kurią dieną jo negaudavo. Mano kvapas – normalus žmogaus kūno kvapas.“

Dž. Hamblinas retkarčiais prausiasi po dušu, kai tikrai jaučiasi nešvarus.

Tačiau jis įsitikinęs, kad žmonės per daug užsiėmę asmenine higiena, nes nori atrodyti sveiki.

Jie pamiršta, kad odos būklė labai priklauso nuo vidinės organizmo sveikatos. Tai yra jei reguliariai mankštinatės ir tinkamai maitinatės, spuogų ir kitų problemų galima išvengti net nesimaudant po dušu ar vonioje.

Profesorius Džeimsas Hamblinas įsitikinęs savo pasirinkimo rečiau praustis teisingumu. Tačiau jis jokiu būdu neskatina kitų žmonių to daryti.

Mes visi esame skirtingi ir kas tinka vienam, gali netikti kitam.

Tyrimų rezultatai verčia įsiklausyti

Profesorius Dž. Hamblinas – ne vienintelis sveikatos ekspertas, įspėjantis, kad gal neverta kasdien šveisti kūno įvairiais produktais.

Tyrimai rodo, kad kasdienis prausimasis nuo odos gali pašalinti jai svarbias medžiagas. 2016 metais publikuotas tyrimas parodė, kad aknė siejama su mikrobiomų pusiausvyros sutrikdymu.

„Harvard Health“ tinklapyje taip pat rekomenduojama kasdien po dušu nesimaudyti. Jame rašoma: „Kasdienis dušas sveikatos nepagerina, o gali sukelti odos problemas ir kitus sveikatos sutrikimus. Svarbiausia, tokiu būdu iššvaistoma labai daug vandens. Be to, aliejai, kvepalai ir kiti šampūnuose, kondicionieriuose ir muiluose esantys priedai savaime gali kelti problemų – pavyzdžiui, alergines reakcijas, jau net nekalbant apie jų kainas.

Nėra vieno idealaus dažnumo, kuriuo reikėtų praustis, bet ekspertai sako, kad daugumai žmonių pakanka keleto kartų per savaitę (nebent kur nors išsipurvinote, labai suprakaitavote ar yra kitų priežasčių, dėl kurių reikėtų nusiprausti po dušu dažniau).

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų