Eilinę dieną Panevėžio automobilių turguje daugiausia sukiojasi pirkėjai iš užsienio, tačiau savaitgaliais čia matomas tikras prekybos sujudimas. P. Židonio nuotr.

Planuojami mokesčiai užkūrė automobilių prekybą

Planuojami mokesčiai užkūrė automobilių prekybą

Panevėžio automobilių turgus pastaruosius savaitgalius sulaukė atgimimo.

Kurį laiką jį buvo okupavę daugiausia kaimyninių, trečiųjų šalių bei pavieniai vietos automobilių perpardavinėtojai. Dabar naudotų transporto priemonių prekybos aikštelė ūžia nuo vairuotojų, suskubusių pakeisti senus ratus, kol Lietuvos valdžia nespėjo įvesti žadamo taršos mokesčio.

Panevėžio automobilių turguje pastaraisiais savaitgaliais išties ankšta.

Jame sutiktas panevėžietis Renatas pasakojo, kad jau nuo žiemos galvoja pasikeisti 2008 m. laidos „Audi“. Jis teigė reguliariai sekantis internetinius automobilių prekybos portalus, kartais patikusį variantą apžiūri gyvai.

„Važiuoja dar ir senoji mašina, bet visada norisi geresnės. Dažnai pagalvodavau apie tos pačios markės naujesnį modelį, bet domina ir „Volvo“, kad šeimai būtų patogu ir saugu“, – vardijo Renatas, planuojantis iki metų galo pakeisti seną automobilį.

Panevėžietis neslepia, kad tą daryti spaudžia valdžios užmojis įvesti automobilių taršos mokestį. Jis itin aktualus dyzelinu varomų mašinų savininkams, o kalbintas panevėžietis tokios, kad ir taršesnės, transporto priemonės neišsižada.

Sumos nejuokingos

Nauju mokesčiu saugoti gamtą siūlantys Seimo valdantieji kelis mėnesius svarstė, kaip pažaboti taršias transporto priemones. Mokestis žadėtas jau nuo kitų metų pradžios, bet dabar jis pristabdytas.

Aiškėja, kad tokio apynasrio neišvengtų nė vienas registruojamas automobilis – piniginę tektų paploninti perkant ar perrašant automobilį kitam asmeniui, o kuo mašina taršesnė – tuo mokestis didesnis.

Vyriausybės parengtame projekte rašoma, kad mažiausias mokestis siektų 36 eurus, o didžiausias – net 1,4 tūkst. eurų. Už dyzelinį automobilį mokestį reikėtų mokėti, jei automobilio išmetamas CO2 kiekis kilometrui viršys 116 gramų, o benzinu ir dujomis varomam automobiliui nustatyta CO2 riba – 130 gramų.

„Manau, ne aš vienas sugalvojau pasikeisti automobilį, kol nėra naujo mokesčio. Tik nežinia, kaip dabar elgsis pardavėjai, ar specialiai neužkels kainos, kai pajus pagyvėjimą. O kai bus įvestas mokestis, ar nepigs šiek tiek“, – svarsto Renatas.

Mokesčio apynasrio neišvengtų nė vienas po Naujųjų metų registruojamas automobilis. P. Židonio nuotr.

Jaučia pagyvėjimą

Pirkėjų aktyvumą pastaruoju metu pajuto ir pačios Panevėžio automobilių turgų valdančios įmonės „Deliuvis“ vadovas Aidas Nauronis. Jo teigimu, į aikštelę iš tiesų užsuka didesnį lankytojų srautai. Ar tai tikri pirkėjai, ar tik smalsuoliai, sunku pasakyti, nes paprastai žvalgytuvės trunka ne vieną dieną.

Toje pačioje aikštelėje dirbantieji irgi patvirtino, kad pagyvėjimo Panevėžio automobilių prekyboje atsirado, nors ne tiek daug, kaip norėtųsi pardavėjams. Be to, šis verslas, pasak kalbėjusiųjų, priklauso ir nuo oro sąlygų, ir nuo sezono. Vasarą automobilių parduodama daugiau.

O štai į aikštelę užsukus antradienį per pietus, čia daugiausia sukiojosi tik pirkėjai iš užsienio. Mašinų dairėsi ukrainiečiai, latviai.

„Mums pasakyti, ar išsigandę mokesčių žmonės puolė keisti mašinas, sunku. Mes atgabename jau visai nevažiuojančias, į metalo laužą betinkančias transporto priemones – tokios turi savo rinką ir savus pirkėjus, o paprasti žmonės jų neima“, – teigė šalia aikštelės keletą gerokai aplamdytų automobilvežiu atgabenęs pardavėjas.

Automobilių daugėja

Įmonė „Regitra“ jau kelinti metai fiksuoja, jog pirmą kartą įregistruojamų naujų ir naudotų lengvųjų automobilių Lietuvoje kasmet daugėja. Pernai šis skaičius augo dešimtadaliu, o per dešimt šių metų mėnesių registruojamų naujų ir naudotų mašinų dar beveik tiek pat daugiau nei 2018 m.

Iki šių metų spalio Lietuvoje pirmą kartą įregistruota beveik 163 tūkst. transporto priemonių, iš jų 57 tūkst. – naujos. Daugiausia iki rudens šalyje atsirado naudotų „Volkswagen“, BMW ir „Opel“ markės naudotų automobilių. Iš naujų pirmą kartą įregistruotų dažniausi „Fiat“, „Toyota“, „Volkswagen“.

Lietuvoje įregistruota per milijoną dyzelinu varomų transporto priemonių, kurios laikomos taršiausiomis. Trigubai mažiau lietuvių automobilių varomi benzinu. Gamtai draugiškų, elektra genamų mašinų šalyje tevažinėja 1235.

Įmonės „Regitra“ atstovai teigė didesnių svyravimų įregistruojant automobilius, palyginti su 2018 m. tuo pačiu metu, nei Panevėžyje, nei Lietuvoje pastaruoju metu nepastebintys. Vertinant konkrečią situaciją dėl gresiančių mokesčių esą reikėtų daugiau laiko.

Standartinė pirmą kartą registruojamo lengvojo automobilio (įskaitant numerio ženklų išdavimą) paslaugų kaina šiuo metu „Regitroje“ siekia 35 Eur.

Gamtai draugiškų neįperka

„Kad gyventojai suskubo pirkti automobilius siekdami išvengti automobilių registravimo mokesčio, nieko keisto. Normalu, jog norima sutaupyti šimtą ar kelis šimtus eurų. Visgi tikėtina, kad toks vienkartinis registravimo mokestis sprendimo įsigyti automobilį nepakeistų – jis sudarys labai nedidelę perkamo automobilio kainos dalį“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

Pagrindinė priežastis, anot jos, kodėl dažniausiai gyventojai neįsigyja mažiau teršiančių automobilių ar elektromobilių – pernelyg didelė pastarųjų kaina, neatitinkanti gyventojų finansinių galimybių. Siūlomi pakeitimai, ekspertės nuomone, niekaip nepadidins gyventojų ir įmonių pajamų bei galimybių įsigyti brangesnius, mažiau taršius automobilius ir elektromobilius. Netgi atvirkščiai – šis socialiai neteisingas mokestis baus mažiausiai pasiturinčius, ypač kaimo vietovių gyventojus, kuriems automobilis yra būtina susisiekimo priemonė.

Pats finansų ministras Vilius Šapoka viešai yra pareiškęs, kad automobilis lietuviui vieną dieną turės būti prabangos dalykas.

„Tik laiko klausimas, kada įvedus transporto priemonių mokestį, ateityje jis iš vienkartinio registracijos mokesčio virs kasmetiniu, o ateityje didės ne tik mokėtina suma, bet ir žemyn bus nuleista išmetamo CO2 kartelė taip dar labiau didinant mokesčio naštą“, – konstatuoja I. Valeškaitė.

Galiausiai Lietuva jau turi automobilių mokestį – tai degalų apmokestinimas akcizais ir PVM. Daugeliu požiūrių jis, pasak pašnekovės, yra daug teisingesnis už siūlomas alternatyvas – sumokamo mokesčio dydis priklauso nuo transporto priemonės naudojimo intensyvumo bei sunaudojamo degalų kiekio, todėl geriau atitinka principą „teršėjas moka“.

Našta didės

Akcizo mokesčiai, ekspertės duomenimis, Lietuvoje jau dabar yra dideli – nors Lietuvoje mokesčiai sudaro 52 proc. degalų kainos, t. y. mažiau nei Latvijoje (54 proc.), Estijoje (58 proc.), Čekijoje (54 proc.) ar Švedijoje (66 proc.), tačiau dėl žemesnio pajamų lygio Lietuvos žmonės degalų įperka mažiau nei kitur. Už vidutinį valandinį atlygį Lietuvoje galima nusipirkti vos 5 litrus benzino, Estijoje ir Čekijoje – 6 litrus, o Švedijoje – net 17 litrų.

Taip pat reikia nepamiršti, kad šiuo metu kartu su biudžetu chaotiškai registruojami mokesčių pakeitimai, tarp kurių – ne tik automobilių mokestis, bet ir stambios prekybos mokestis (kurį mokėti tektų automobilių pardavėjams) ar didesni akcizai degalams – visa tai, I. Valeškaitės teigimu, reiškia reikšmingai galinčią padidėti naštą automobilių savininkams.

„Mažinti taršą galima ir kitais būdais, netuštinančiais mokesčių mokėtojų kišenių – geriau planuojant miestų transporto infrastruktūrą ir eismo valdymo sistemas, sudarant galimybes atnaujinti automobilių parką mažinant PVM tarifą ar leidžiant įmonėms atskaityti lengvojo automobilio pirkimo PVM“, – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų