I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Pirmieji metė pirštinę karantinui

Pirmieji metė pirštinę karantinui

Iš Panevėžio išskrido pirma kregždutė, nusiteikusi beprecedentei kovai su Lietuvoje verslą parklupdžiusiu karantinu. Už per jį patirtus nuostolius teismui skundą pateikė Aukštaitijos implantologijos klinika, dėl valstybės apribojimų patyrusi 70 tūkst. eurų nuostolių.

 

Pirmojo Lietuvoje skundo dėl karantino apribojimų, kurie verslui kainavo didžiulius nuostolius, trečiadienį sulaukė Vilniaus administracinis teismas. Jam pateiktuose dokumentuose įmonė iš Panevėžio Aukštaitijos implantologijos klinika kaltina Vyriausybę dėl beveik tris mėnesius trukusių draudimų teikti paslaugas. Tokie viršyti įgaliojimai, ieškovų nuomone, sudavė mirtiną smūgį daliai šalies verslo objektų – jiems atsitiesti nebepadėjo nė vėliau siūlyta valstybės parama nuo karantino nukentėjusioms įmonėms.

Pati klinika suskaičiavo, kad sustabdžiusi veiklą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų patyrė 70 tūkst. eurų žalą. Teismui pateiktame skunde įmonė prašo šiuos nuostolius atlyginti.

„Buvome vienas iš verslų, kurių veikla nuo kovo 16 d. iki gegužės 18 d. buvo visiškai apribota. Galėjome teikti tik būtinąją pagalbą. Žalą sudaro galimai neteisėtų veiklos apribojimų metu negautos pajamos, darbo užmokesčio bei kitos būtinos veiklos išlaikymui sąnaudos, kurias turėjome padengti, nors ir

R. Andriuškevičienė tiki teisingumu ir mano, kad jos įmonės skundas dėl karantino pagrįstas. Asmeninio archyvo nuotr.

negavome pajamų“, – teigė UAB Aukštaitijos implantologijos klinikos direktorė Rasa Andriuškevičienė.

Odontologijos paslaugų įmonė, pasak vadovės, apie savo teisių gynimą teisme svarstyti pradėjo, kai pasidarė akivaizdu, jog karantinas truks ilgiau nei dvi savaites. O verslo ryžtą nuo pat pirmų karantino dienų dar labiau skatino įvairūs teisininkai, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas. Visi šie teisės žinovai esą teigė, kad numatydama įvairius draudimus Vyriausybė neteisėtai apribojo žmogaus teises, pažeidė įstatymus bei Konstituciją.

Ieškiniu R. Andriuškevičienė tvirtina visų pirma stojusi ginti savo bendrovės interesų, tačiau bylos baigtis esą yra svarbi visam Lietuvos verslui.

„Puikiai suprantame, kodėl Vyriausybė įvedė specialią tvarką ir karantiną – jie padėjo išsaugoti Lietuvos piliečių sveikatą. Tačiau gyvename teisinėje valstybėje, kurioje nė viena institucija nėra aukščiau už Konstituciją ir įstatymus. Negalime dėl nepasiruošimo ir motyvuodami skuba bei siekiu apsaugoti sveikatą, ką galima padaryti neuždarant verslų, paminti pamatinių mūsų Konstitucijoje įtvirtintų principų. Vyriausybė neturėjo įgaliojimų įvesti draudimus“, – įsitikinusi klinikos direktorė.

Vadovė tiki teisingumu ir mano, kad jos įmonės skundas dėl karantino pagrįstas. O jei nepasisektų, įmonė nusiteikusi kovą tęsti visų instancijų teismuose.

Iš paskos – būrys

Paklausta, ar po tokio ieškinio valstybei sulaukė kitų šalies verslininkų palaikymo, R. Andriuškevičienė sakė, kad Panevėžio klinika pirmoji kreipėsi į teismą, bet jos pateiktas skundas, pašnekovės teigimu, toks ne vienintelis. Esą dar keliasdešimt Lietuvos verslininkų šiuo metu jau skaičiuoja patirtą žalą, kita dalis nori luktelėti pirmojo teismo reakcijos į precedento šalyje neturinčią bylą.

Lietuvių drąsą augina ir užsienyje kylantys verslininkai.

„Lietuva nėra vienintelė valstybė, kurioje per karantiną pritaikyti draudimai būtų pripažinti neteisėtais. Balandžio 23 d. Prahos teismas tokiais pripažino Čekijos sveikatos ministerijos pritaikytus prekybos ir paslaugų sektorių veiklos draudimus bei judėjimo laisvės ribojimus. Buvo pripažinta, kad ministerija viršijo savo įgaliojimus ir dabar verslas taip pat kalba apie žalos atlyginimą“, – informacija apie teisminę praktiką dėl karantino nuostolių dalijosi direktorė.

Sustabdyta ekonomika

Aukštaitijos implantologijos klinika, pasak vadovės, laukdama teismo posėdžių bando iš naujo stotis ant kojų po patirtos krizės. Kol kas pašnekovė nėra garantuota, jog įmonė kada nors dirbs kaip anksčiau. Nors pandemija Lietuvoje slopsta, pasaulyje ji tik įsibėgėja.

„Karantino metu mūsų svarbiausias prioritetas buvo išlaikyti darbuotojus ir džiaugiamės, kad mums tai pavyko padaryti“, – sako R. Andriuškevičienė.

Kaip ir daugelis dėl COVID-19 pandemijos sustabdytų verslų, ši Panevėžio klinika gavo kompensaciją darbo užmokesčiui už prastovose esančius darbuotojus bei nuomos subsidiją.

„Tikrai vertiname valstybės paramą, tačiau reikia žiūrėti ir į bendrą kontekstą. Galimai neteisėtai apribojus daugybės verslų visoje šalyje veiklą, valstybė sustabdė šalies ekonomiką, vartojimą ir mokesčių surinkimą. Natūralu, kad tas, kas priima sprendimą stabdyti veiklą, atsako už tokio ribojimo padarinius. Net jeigu būtų pripažinta, kad taikyti draudimai ir nuosavybės ribojimai buvo teisėti, valstybė vis tiek privalo kompensuoti dėl tokio ribojimo savininkų patirtus praradimus“, – pabrėžė pašnekovė.

Remtasi įstatymais

Siekdama sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Vyriausybė nuo kovo 16 dienos Lietuvoje įvedė karantiną, uždarė valstybės sienas, apribojo prekybos ir paslaugų teikimą. Apribojimai pamažu pradėti švelninti balandžio antroje pusėje.

Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius „Sekundę“ informavo, kad draudimai ir ribojimai įvesti remiantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei Civilinės saugos įstatymais.

Tačiau į klausimus, ar Vyriausybė ruošėsi tokiam verslo atsakui, ar buvo galima tikėtis, kad karantino veiksmai bus apskųsti teismui ir ar panevėžiečių skundas nesukels visuotinio verslo pasipiktinimo dėl patirtų nuostolių, Vyriausybės atstovų atsakymų „Sekundė“ nebesulaukė.

Kad nepasikartotų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertės Ievos Valeškaitės pastebėjimu, ne tik Lietuvos verslas bruzda dėl buvusio karantino. Ispanijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje bei kitose šalyse, kur buvo įvesti griežti apribojimai dėl COVID-19 grėsmės, teismai taip pat dabar sulaukia skundų.

„Tai yra visuomenės teisė kelti klausimus dėl karantino apimties, trukmės ir kitų dalykų. Visa tai būtina tam, kad jei ateityje panašūs įvykiai kartotųsi, valdžios priimami sprendimai būtų kiek įmanoma mažiau žalingi tiek sveikatai, tiek ekonomikai. Pasekmių įvertinimu jau pradeda rūpintis ne tik teismai, bet ir įvairių sričių mokslininkai“, – teigė ekspertė.

Tačiau spėti, koks bus teismo sprendimas dėl Aukštaitijos implantologijos klinikos skundo, ji nenorėjo.
Karantinas, pasak pašnekovės, be abejonės, padarė milžinišką žalą Lietuvos ekonomikai: dar vasario mėnesį Europos Komisija prognozavo, kad Lietuvos BVP 2020 m. augs 2,6 proc., šiandieninės prognozės, I. Valeškaitės teigimu, rodo maždaug 7 proc. sieksiantį BVP smukimą.
„Kita vertus, reikia nepamiršti, kad ant kitos poveikio ekonomikai svarstyklių lėkštės dedame gyventojų sveikatą ir gyvybes. O to kiekybiškai įvertinti neįmanoma. Kyla daug klausimų, koks poveikis šalies ekonomikai būtų buvęs tuo atveju, jei karantino suvaržymai būtų buvę švelnesni“, – priduria ekspertė.

Dalybos į kairę ir į dešinę

Daug klaustukų, anot jos, ir dėl to, kas laukia ateityje: jei rudenį virusas sugrįš, ar lietuviai vėl sugebės suvaldyti jo židinius. Taip pat neaišku, kiek nuo labiau „sergančių“ valstybių užsikrės mūsų ekonomika.

„Juk iki šiol veikėme laisvoje ES rinkoje, tad atsiriboti nuo to, kaip seksis mūsų prekybos partnerėms, – neįmanoma“, – pabrėžia instituto atstovė.
Kalbant apie pagalbos paketą verslui, nukentėjusiam nuo karantino, pašnekovės išskiria keletą esminių problemų. Pirma, anot jos, nors pakete buvo gausu tikrai labai svarbių priemonių, tokių kaip darbo užmokesčio subsidijos, lengvatinės paskolos, pačių pagalbos priemonių įgyvendinimas užtruko – taip reikalingų valstybės lėšų panaudojimas esą įsisuka tik dabar.
„Kita problema, kuri dažnai užmirštama, yra tai, kad šiuo metu dalijamos pasiskolintos lėšos. Jas grąžinti teks visų mokesčių mokėtojų pinigais. Tikrai didelė dalis lėšų, kurios buvo išdalytos didesnių ,vaiko pinigų pavidalu ar kaip vienkartinė išmoka senjorams bei bedarbiams, turi mažai bendro su pagalba nukentėjusiems nuo koronaviruso. Iš tiesų atrodo keista, kai dalijamos vienkartinės ir periodinės išmokos ar net siūloma mokėti kompensacijas už 2018 m. vykusią sausrą ūkininkams, kurie net nėra pirmosiose koronaviruso aukų gretose. O labiausiai nukentėjusiems sektoriams: apgyvendinimo, maitinimo ar kelionių organizavimo paslaugų teikėjams, telieka tenkintis lengvatinėmis paskolomis“, – nuogąstauja I. Valeškaitė.

Komentarai

  • Godūs ir kvaili verslininkai, gi ir jūs iš mėsos padaryti, virusui maistas.

  • Stiklainis su tvirtu korpusu. Ant stogo dar galima įrengti kabančius sodus

    • Atsakyti
  • Matėme per televiziją įstaigos vadovę. Dabar čia matome pastato vaizdą. Įdomu.

    • Atsakyti
  • labai įdomu, kaip ji būtų dirbusi per karantiną. Tikriausiai būtų pasidariusi prailginimą 2m ir per pradurtą kaukę gydžiusi pacientą. Bet galvoju, kad tokio durniaus nei vieno nebūtų radusi. Kam atstovauja šita gražaus namo ponia.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų