V. Bulaičio nuotr.

Panevėžys šventė valstybės šimtmetį

Visa Lietuva šventė prieš šimtą metų atkurtos valstybės gimtadienį. Į šią šventę nuo pat ryto vieningai įsijungė ir Panevėžio miesto bei rajono gyventojai.

Su vėliavomis į miesto širdį

Vasario 16-oji šiemet – išskirtinė. Valstybės atkūrimo jubiliejaus proga beveik ant kiekvieno lietuvio namo plevėsavo Trispalvė, o jų šeimininkai pasipuošę tautiniais motyvais žingsniavo į minėtos dienos renginius.

Pilietiškų vaizdų nestigo ir Panevėžio rajone. Čia nuo Paliūniškio į Panevėžį keliu traukė vyras, o ant jo vairuojamo seno motociklo buvo pritvirtinta Trispalvė. Lauke būreliu stoviniavo Vaivadų bendruomenės nariai. Kiek pavažiavus, matėsi į iškilmingą susirinkimą šalia savo tradicinės vietos jau pačiame Panevėžyje susirinkę bendruomenės „Senamiestietis“ žmonės. Itin pakiliai nuteikė milžiniškomis vėliavomis pasipuošusi Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.

Tačiau daugiausia panevėžiečių 11 val. traukė į miesto centrą. Čia Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai organizavo pilietinę akciją „Apjuoskime Panevėžį“. Jos metu žmonės rankomis susikibo į gyvą grandinę nuo pat Panevėžio katedros iki Senvagės, apjuosdami svarbiausius Panevėžio miesto objektus: Laisvės, Nepriklausomybės aikštes ir kitas kultūrinio bei istorinio paveldo vietas. Visi šie pastatai ir vietovės siejami su Lietuvos Respublikos kūrimu ir lietuvių nacionaliniu atgimimu.

Jaučiasi patriotės

Susirinkusius filmavo danguje skriejęs dronas, gatvėse laikinai buvo sustabdytas transporto eismas. Renginio dalyviams kariai dovanojo specialiai šia proga sukurtus ženkliukus.

Iš pradžių daugelis žmonių nesuprato, ką reikės daryti. Bet susikibę į virtinę visi pajuto galingą vienybės jausmą ir nebereikėjo jokių žodžių.

„Apie akciją sužinojome iš bataliono karių ir nusprendėme prisidėti. Esame grynos panevėžietės – čia užaugome ir likome, niekur neišvažiavome, todėl jaučiamės patriotės. Reikia švęsti tokią gražią šventę – nuostabu išeiti iš namų ir susiburti į minią. Esame lietuviai – turime būti kartu ”, – kalbėjo Dijana ir jos dukra Erika.

Pašnekovė sekundei.lt sakė, kad dalyvaus visuose šios dienos renginiuose: eis į koncertus, kels vėliavą miesto aikštėje.

Vėliavos kėlimas

Pastaroji šventės dalis vyko praėjus valandai nuo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono surengtos akcijos. Pagarbos Lietuvai ceremoniją lydėjo karių salvė.

„Lygiai prieš 100 metų dvidešimt signatarų, vedami ryžto, tikėjimo tauta ir Lietuvos ateitimi, pasirašė Nepriklausomybės aktą. Po 100 metų esame čia – laisvi, savo valstybę kuriantys žmonės. Dabar Lietuvą matome veržlią, modernėjančią, pripažintą ir vertinamą tarptautiniu lygiu. Sukūrėme ją tokią stiprią, kokios dar niekada neturėjome. Mielieji, sveikinu valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tikiu, kad Lietuva dar ne vieną šimtmetį rašys savo sėkmės istoriją. To paties linkiu ir jums – kuo didžiausios sėkmės, noro kurti, drąsos keisti ir, žinoma, pasididžiavimo savimi ir savo valstybe“, – sveikindamas panevėžiečius ir miesto svečius sakė meras R. Račkauskas.

Laiškas Lietuvai

Po iškilmių aikštėje susirinkusių panevėžiečių miniai pristatyta akcijos „Ilgiausias laiškas Lietuvai“ pradžia. Jos organizatoriai, Panevėžio bendruomenių rūmai, pakvietė padėti įgyvendinti jų idėją ir pasiekti rekordą.

Šiandien išdalyti pirmieji pergamentai – popieriaus lakštai. Ant jų pilietiški panevėžiečiai, tarp jų ir kultūros, švietimo įstaigos, verslo institucijos, vietos bendruomenės, gali užrašyti „ačiū“ savo šaliai, nusipelniusioms asmenybėms, visiems žmonėms, kuriems yra dėkingi. Antra laiško eilutė bus linkėjimas ateities kartoms. Kiekvienas galės padėkoti, parašyti linkėjimą, kūrybiškai išreikšti šilčiausius jausmus, lūkesčius, perduoti žodį.

Pergamentų Bendruomenių rūmuose bus galima pasiimti dar 2 savaites. Jie yra specialūs, suregistruoti ir antspauduoti. Kiekvienas turės teisę pasirašyti laišką ne tik savo parašu, bet ir pažymėti antspaudu.

Akcija baigsis kovo 11-ąją. Nepriklausomybės atkūrimo dieną ilgiausias laiškas Lietuvai bus eksponuojamas Laisvės aikštėje. Laiško originalas bus matuojamas, dedamas į specialią kapsulę ir įkasamas Laisvės aikštėje ateities kartoms.

Iškilminga eisena

Praėjus pusvalandžiui po vidurdienio valstybės šimtmečio dalyviai jau rinkosi Vasario 16-osios gatvėje ir rikiavosi šventinei eisenai į „Cido“ areną. Ten visų laukė dainininko Andriaus Mamontovo koncertas.

Susirinkusiuosius į kelionę per Panevėžį išlydėjo visose šalies bažnyčiose skambantys varpai. O pakeliui, ties Respublikos gatvės sankryža, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM palaimino ką tik pastatytą laikrodį, skaičiuosiantį naujo šimtmečio laiką.
Žygiuojančioje minioje su rožių puokšte sukiojosi jauna panevėžietė Rugilė su savo vaikinu Dovydu iš Vilniaus. Pora prisipažino nespėję atšvęsti Šv. Valentino dienos, todėl Vasario 16-oji jiems – dviguba šventė. Jaunuoliai sakė, kad tokią dieną dėmesio reikia ne tik vienas kitam, bet ir Lietuvai.

Suteiktas garbės piliečio vardas

Renginio organizatoriaus, Panevėžio kultūros centro bendruomenių rūmų kolektyvą džiugino tai, kad į šventinio koncerto vietą sugužėję panevėžiečiai vos tilpo „Cido“ arenoje.

Kartu su visais A. Mamontovo laukė ir vyresnio amžiaus panevėžiečių Stanislavos, Kazio ir Vincentės trijulė. Seni draugai pasakojo susitikę po ilgo laiko ir kartu švenčiantys tokią svarbią savo tėvynei dieną.

„Visuomet dalyvauju Vasario16-osios renginiuose, bet šį kartą viskas daug įspūdingiau. Gera matyti, kai žmonės taip susivienija“, – sakė Stanislava.

Valstybės atkūrimo dienos renginiai mieste tęsėsi iki 16 val. Kraštotyros muziejuje gyventojai galėjo aplankyti ekspozicijas ir parodas.

Iškilmių Lietuvos valstybės atkūrimo dieną netrūko ir Panevėžio rajono savivaldybėje. Jos kieme dar kartą ištiestas beveik kilometro ilgio Nepriklausomybės šalikas, kurį numezgė įvairios rajono organizacijos, įstaigos bei pavieniai žmonės.

Savivaldybės viduje vyko iškilmingas Tarybos posėdis. Jo metu vyskupui emeritui Jonui Kauneckui suteiktas garbės piliečio vardas. Nors dvasininkas anksčiau abejojo, ar atvyks į apdovanojimus, jis vis dėlto atėjo į šventę ir priėmė rajono politikų išreikštą pagarbą.