Kažkada draugiškai valstybinę žemę užėmę Pušyno gatvės gyventojai dabar taip pat draugiškai turės atsakyti už neteisėtą kiemų pasididinimą. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Panevėžyje – masinė žemgrobystė

Panevėžyje – masinė žemgrobystė

 

Plečiantis internetinėms galimybėms, Panevėžyje masiškai skleidžiasi neteisėto valstybinės žemės užėmimo atvejai. Šią savaitę žemėtvarkininkai vieną paskui kitą tikrino Rožyno gyventojų valdas, kuriose rasti pažeidimai atskleidžia, kad dokumentuose miestas gerokai kitoks nei realybėje, o žmonių kiemai gerokai didesni, nei jiems priklausytų.

Krėtė Rožyną

Plečiantis internetinėms galimybėms, Panevėžyje masiškai skleidžiasi neteisėto valstybinės žemės užėmimo atvejai. Šią savaitę žemėtvarkininkai vieną paskui kitą tikrino Rožyno gyventojų valdas, kuriose rasti pažeidimai atskleidžia, kad dokumentuose miestas gerokai kitoks nei realybėje, o žmonių kiemai gerokai didesni, nei jiems priklausytų.

Individualių namų Rožyno kvartale šis mėnuo itin neramus. Prieš tris savaites Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) gavo pranešimą, jog aštuonių namų savininkai Pušyno gatvėje gali būti užgrobę valstybinės žemės. Visą pastarąją savaitę šioje gatvėje tarnybos specialistai matavo privačias valdas ir vieną po kito nustatė pažeidimus.

Skundas dėl užimto valstybinio turto Rožyne pasitvirtino. Už neteisėtai pasididintus sklypus Pušyno gatvės gyventojams pagal Administracinių nusižengimų kodeksą teks susimokėti nuo 100 iki 150 eurų baudas.

„Iš tiesų nustatė atvejų, kai privačių sklypų šeimininkai savavališkai užgrobė valstybinę žemę. Dabar tuos pažeidimus vertina teisininkai, po jų išvadų žiūrėsime, ką daryti su kiekvienu kiemu“, – patvirtino NŽT Panevėžio skyriaus vadovė Vida Balčiūnienė.

„Kvaila situacija – visi draugiškai tvėrėsi toliau, nei galima, o dabar tenka kartu atsakyti.“

V. Balčiūnienė

Žemėtvarkininkai žada siūlyti nusižengusiems gyventojams nusikelti neteisėtai valstybinėje žemėje įbetonuotas tvoras arba ruošti projektus ir išsipirkti savavališkai užimtus plotus. Prie kai kurių namų tokios pasisavintos teritorijos yra net pusės viso privataus sklypo dydžio.

„Primygtinai palikti valstybės žemių mes nereikalausime, bus galimybė jas išsipirkti ir įsiteisinti nuosavybę“, – teigė vedėja.

Daugybė suveltų sklypų

Pageidaujantiems įsiteisinti užsiimtus valstybinės žemės lopinėlius prie savo namų šių sklypų vertė bus apskaičiuota pagal vidutinę rinkos kainą.

V. Balčiūnienės teigimu, nustatyti pažeidimai Pušyno gatvėje nėra vieninteliai ir išskirtiniai Panevėžyje. Žemėtvarkininkams pradėjus naudotis moderniosiomis technologijomis, kaip ant delno atsidūrė užsitvėrusieji tvoras valstybėje žemėje ir tokiu būdu neteisėtai pasididinusieji sklypus.

Dabar atsivertus internete esančius palydovinius žemėlapius puikiai matyti, kur tvoros nesutampa su sklypų ribomis.

„Panevėžyje ir kitose gatvėse yra tokių nusižengimų. Antai neseniai Vytauto gatvėje paaiškėjo, kad tvora valstybinėje žemėje. Dar kitas žmogus nusipirko neteisėtai padidintą sklypą. Perkant labai reikia tikrinti sklypo matavimus, kad paskui nekiltų tokių bėdų. Mes savo ruožtu irgi bandome tvarkyti tokią suveltą situaciją mieste“, – pasakojo V. Balčiūnienė.

Tvėrėsi draugiškai

Dažnai, pasak NŽT Panevėžio skyriaus vadovės, sklypų neatitikimai paaiškėja atsikrausčius naujam kaimynui. Iki tol visi solidariai tvoras būna užsitvėrę už savo ribų, o atsikraustęs gyventojams nesupranta, kas ir kaip.

„Taip atsitiko ir Pušyno gatvėje. Ironiška situacija – visi draugiškai tvėrėsi toliau, nei galima, o dabar tenka kartu atsakyti“, – teigė vedėja.

Kartais panašius pažeidimus padeda atskleisti ir pilietiški kaimynai.

Būtent pastarąją priežastį, kodėl dabar visai Pušyno gatvei tenka aiškintis ir rinkti pinigus savo pažeidimams ištaisyti, įvardijo ir anonime panorusi likti gyventoja.

„Ten daugiausia gyvena pensininkai. Kiek žinau, juos jau kviečia į susirinkimus ir siūloma ruošti projektus bei išsipirkti užimtas žemes. Visa ta painiava prasidėjo nuo vienų kaimynų, kuriems niekas netinka“, – dėl pažeidėjus užklupusių nemalonumų piktinosi moteris.

Visgi ji neneigia, kad į Rožyną apie 1970–1980 m. atsikraustę gyventojai per daug sau leido laisvės ankštame kvartale.

„Prie tų sklypų buvo palikti labai dideli valstybiniai žalieji plotai. O gyventojams skirta tik po 6 arus. O namai stovi dideli, dviejų aukštų, garažai greta, tad natūraliai norėjosi erdvės kieme. Taip ir nutiko: vienas užsitvėrė, paskui jį kitas, trečias“, – pasakojo Rožyno gyventoja.

Tokia problema, anot jos, aktuali visam kvartalui – visi turėtų gerai peržiūrėti savo ribas, kad paskui nekiltų problemų paliekant turtą paveldėjimo teise ar parduodant.

Lenda į paviršių

Panevėžio rajone pretenduojant įsigyti valstybinės žemės projektus ruošia NŽT matininkai. O mieste dokumentaciją rengia ir Savivaldybė, Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius.

Čia dirbantys specialistai teigė ruošiantys įvairius projektus, susijusius su žemėtvarka, dalis jų būna ir dėl valstybinės žemės išpirkimo, o tokių gana nemažai.

Kad darbo šioje srityje pastaraisiais metais žymiai padaugėjo, pripažįsta ir NŽT. Išgudrėjus naujosioms technologijoms ir išaugus elektroniniam gyventojų raštingumui, šią tarnybą pasiekia vis daugiau prašymų išpirkti kažkada užsigrobtą žemę, padaugėjo ir pranešimų apie pačius pažeidimus.

 

Komentarai

  • Kas dabar kaltas už tuos sklypus kur ribos persidengia ir siaurėja net įvažiavimai. Gal tiems bus sumokėta už padarytą žalą? Dalinant sklypus buvo norima kuo daugiau sukišti, apie jokius laisvus plotus net kalbos nebuvo. Labai daug problemų Rožyne, bet čia didinama socialinė atskirtis … ir tuo viskas pasakyta. Čia tik gyventojai blogi.

  • Taigi senai taip reikejo, visi galvoja kad salia kelio paliktas laisva vieta yra ju nuosavybe, dazniausiai per ta vieta eina komunikacijos. Visi turim savo detaliuosius sklypo planus, tai ir vadovaukimes jais.

  • O kaip su tais sklypais, už kuriuos gyventojai sumokėjo , kaip už 6 arus
    ar daugiau arų žemės , o pamatavus matininkams išaiškėjo , kad faktiškai yra tik penki arai su trupučiu… Tai kaip, ar atiduos , kad prie šono nėra iš ko paimti ?

    • Atsakyti
  • Gerb. Arai, kas tvarko tuos ruožus Jūsų vadinamais ,,prie gatvės“ palikti užžėlusius arba automobilių amžino pastatymo vieta. Jeigu žmonės sutvarko, užsėja pievele, pilnai prižiūri, kas tai ne aplinkos priežiūra. Gyvūnų išvedžiojimo aikštelėmis turėtų tapti šie lopinėliai, tada šauksite , kad apsileidę ir visokie kitokie, kaip šaukiate, kad meras turi stovėti prie naujų konteinerių ir sumesti visų atneštas atliekas. Kviečiu žiūrėti pozityviai ir džiaugtis, kad žmonės tvarko ir prižiūri lopinėlius. Turime apleistų plotų užtektinai, ar ateinate tvarkyti? Savininkai susigrąžinę žemes ir dirvonuoja, net žolės nenusipjauna. Labai įdomu būtų su Jumis padiskutuoti akis į akį atviroje erdvėje. Keiksnotis mokame visi. Pradėkime kiekvienas nuo savęs, jeigu sutvarkysite žemės lopinėlį, kad būtų malonu akiai, bus didelis ačiū. Komunikacijas vedėmės patys ir žinome kiekvieną centimetrą.

  • gerai gyventi tiems,kurie netveria tvorų,tik kaimynai jiems užtveria,o jie dejuoja ir skundžia kitus…….

    • Atsakyti
  • Kai gobšumas užtemdo smegenis, visada kalta aplinka, tik ne pats žmogus.

    • Atsakyti
  • gera tvarka: pasivok žemės gabalą ir naudokis kol ,,užlauš“ tada išsipirk ir bus tavo.

  • Esu susidūrusi su p. Balčiūnienė. Jos nesąžiningumas ir gebėjimas suvelti pateikti kokius nori planus aiškinti kad technologijos kitokios ir t.t. Man susidarė nuomonė kaip reikia taip ir dainuoju. Ar kaip spaudoje skaičiau ,, žulikas su baltomis apykaklėmis“. Va tėp. Visiems sėkmės aiškinantis su p. Balčiūnienė.

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų