-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Taip pneumopaštu į įvairius skyrius keliauja pacientų tyrimams reikalingi mėginiai ir įvairūs dokumentai. Tokia laiką ir žmogiškuosius resursus taupanti įranga Lietuvos gydymo įstaigose – dar tik antroji.
Pirmoji atidaryta 2019 metais Kauno klinikose.
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, jos direktoriaus Arvydo Skorupsko teigimu, įrengtos penkios trasos, sujungiančios visus ligoninės korpusus, skyrius, aukštus, esančius Smėlynės g. 25.
Bendras šių trasų ilgis viršija du kilometrus. Gerokai didesnėse Kauno klinikose – 8,5 km.
Vamzdžiais specialiose kapsulėse, pažymėtose skirtingomis spalvomis, keliauja įvairūs mėginiai, reikalingi tyrimams. Prireikus šiuo paštu siunčiami ir dokumentai. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje įrengtos 57 tokio pašto stotelės.
Pasak A. Skorupsko, ši pneumopašto sistema gerokai palengvina darbą.
„Mūsų skaičiavimais, sutaupome apie 30 etatų. Darbuotojai iš vieno ligoninės galo į kitą nešiodavo tyrimų mėginius ir dokumentus“, – sako direktorius.
Jo teigimu, įdiegus naujovę, šie darbuotojai nebus atleisti. Anksčiau šį darbą atlikdavę slaugytojai, jų padėjėjai, valytojai dabar laiką galės skirti pacientams ir tiesioginėms savo pareigoms.
„Visiems turbūt teko būti Priėmimo skyriuje arba Konsultacijų poliklinikoje ir bambėti ant daktarų, kodėl taip ilgai reikia laukti tyrimų“, – sako A. Skorupskas.
Kol ligoninėje neveikė pneumopaštas, paimtą mėginį tekdavo nunešti iki laboratorijos. Vieno mėgintuvėlio niekas nenešdavo – laukdavo, kol susikaups daugiau.
Dabar į kapsulę galima įdėti iki 5 mėgintuvėlių ir visus iš karto išsiųsti. Taigi tyrimo ir pacientų laukimo laikas sutrumpėja nuo 15 iki 20 minučių. O tokie tyrimų mėginiai vien pirmadienį pneumopaštu keliavo 1700 kartų.
A. Skorupskas pasakoja, kad naudojamas net trigubas atsekamumas, tad supainioti mėginių praktiškai neįmanoma – skirtingos pneumopašto kapsulių ir mėgintuvėlių spalvos, kiekvienas mėginys turi savo BAR kodą. P. Židonio nuotr.
Pneumopašto sistema ligoninėje sumontuota per pusmetį. Darbas, direktoriaus teigimu, nebuvo lengvas, nes reikėjo nutiesti vamzdžius.
„Ligoninė – toks organizmas, kuris negali sustabdyti gydymo proceso. Reikėjo ne tik rūsyje įrengti trasas, bet ir skyriuose stoteles, kad sistema funkcionuotų“, – pasakoja A. Skorupskas.
Darbai kainavo beveik 800 tūkst. eurų. Įdiegiant šią sistemą, pasinaudota ir europine parama.
Į pneumopaštą nesujungti tik keli ligoninės padaliniai: kitoje Smėlynės gatvės pusėje esantis Vaiko raidos centras, mat negauta leidimo kasti po gatve, taip pat Infekcinių ligų korpusas Ramygalos gatvėje bei Likėnų reabilitacijos ligoninė.
Kur keliauja tokiu paštu pasiųsti siuntiniai, galima stebėti kompiuteryje.
A. Skorupskas paaiškina, kad naudojamas net trigubas atsekamumas, tad supainioti tyrimų praktiškai neįmanoma – skirtingos pneumopašto kapsulių ir mėgintuvėlių spalvos, kiekvienas mėginys turi savo BAR kodą.
Kapsulės-konteineriai keliauja vakuumu 4 metrų per sekundę greičiu. Pasak A. Skorupsko, ilgiausias maršrutas – virš kilometro – yra nuo Konsultacijų poliklinikos iki laboratorijos. Šį atstumą kapsulė įveikia per 1,4 minutės.
Direktoriaus teigimu, pirmomis dienomis mokantis dirbti naująja sistema joje pasitaikydavo spūsčių. Dabar sistema sustyguota ir per praėjusį visą šventinį savaitgalį tokių buvo vos viena.
Pneumopaštu siunčiami mėgintuvėliai įpakuoti į specialius minkštus įdėklus. Juos pagal ligoninės brėžinius, pasak A. Skorupsko, pagamino viena Panevėžio įmonė ir tokie naudojami tik mūsų mieste.
Ant jų surašyti skyrių pavadinimai arba jų numeriai.
Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėja Rasa Umantienė pasakoja, kad pirmiausia mėgintuvėliai sudedami į minkštą įdėklą ir specialią kapsulę. Tada ši dedama į siuntimo stotelę, surenkamas skaitmeninis adresas, kur siuntinys turi nukeliauti.
Žaibiškai nukeliavusi kapsulė reikiamame skyriuje patenka į automatinę išpakavimo mašiną. Pasak vedėjos, žmogui nieko rankomis daryti nereikia. Kapsulė automatiškai išpakuojama ir jos turinys nukrenta į apačioje esantį padėklą. Vėliau kapsulės grąžinamos į siuntėjo skyrių.
„Galima sakyti, kad inovacijos slaugoje ilgus metus buvo kaip podukra. Dabar drąsiai galima teigti, kad žengia koja kojon. Turėdami šią sistemą, galime kontroliuoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, optimizuoti logistinius išteklius“, – tvirtina ligoninės slaugos administratorė Rasa Masienė.
Respublikinę Panevėžio ligoninę sudaro ne vienas pastatas, tad darbuotojai iki tol nešiodavo tyrimų mėginius į laboratoriją.
Pasak jos, nauja pneumopašto sistema palengvina slaugytojos darbą. Dabar ji gali skirti daugiau dėmesio ligoniui, jo priežiūrai. Be to, naudojantis šia sistema, sumažėja infekcinių ligų rizika.
