Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo svajonės iki debiuto mados pasaulyje

Kūrybos pasaulyje egzistuoja du žmonių tipai: tie, kuriuos įkvepia kiti, ir tie, kurie įkvepia kitus. Patriciją Palubinskaitę, jaunąją mados dizainerę iš Panevėžio, galima priskirti pastariesiems. Nuo Dailės mokyklos baigimo su pagyrimu iki svajonių profesijos, leidusios supažindinti pasaulį su savitomis idėjomis – panevėžietės karjeros kelias dar tik prasideda, o savo pasiekimais ji jau žinoma mados pasaulyje.

Patricijos kūrybinis kelias prasidėjo dar vaikystėje. Noras ieškoti jai atvėrė daugybės veiklų ir patirčių duris, supažindino su meno sąvoka.
„Visada buvau veiklus vaikas, tad turėjau daug užsiėmimų. Kai kas nors pabosdavo, ieškodavau naujų pomėgių“, – pasakoja P. Palubinskaitė.
Taip ji atrado Dailės mokyklą. Tapydama paveikslus bei ruošdamasi peržiūroms ir į jas vaikščiodama, išsiugdė drausmę, pamėgo kūrybos procesą.
„Kadangi Dailės mokyklą pradėjau lankyti anksti, o mano artimoje aplinkoje menininkų nebuvo, tai ir tapo vieta, kurioje susiformavo mano santykis su menu“, – mano Patricija.

Nors praėjo tik metai Vilniaus dailės akademijoje, Patricija Palubinskaitė jau sukūrė dešimtis įspūdingų drabužių, surengė madų šou ir pristatė pirmąją savo darbų kolekciją.

Besimokydama Dailės mokykloje ji pirmą kartą lankėsi Vilniaus dailės akademijoje. Ten pirmą kartą išbandė siuvimo mašiną. Ir tada žengė pirmuosius savo, kaip mados dizainerės, žingsnius.
„Kaip dabar atsimenu dieną, kai aplankėme Vilniaus dailės akademijoje vykstančią parodą. Nieko nesitikėdamos ir nežinodamos su drauge užklydome į Mados dizaino katedra. Tai man buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, supratau, kad čia aš noriu būti“ , – ir dabar susižavėjimo neslepia jaunoji dizainerė.

Neturėjo plano B

Patricija svarsto, kad mados dizainas ir meilė drabužiams – įgimta.
Vaikystėje viešėdama pas močiutę kaime drabužius keisdavo po septynis kartus per dieną: buvo įdomu juos derinti, kurti vis naują įvaizdį. Kai pabosdavo turimi drabužiai, imdavo žirkles ir eksperimentuodavo.
Nors susižavėjimas tapyba atsirado anksti ir noras tapyti degė ilgai, mergina ateities su ja nesiejo. „Tapydavau paveikslus, tai buvo ir tebėra mano pomėgis. Bet suradau dar artimesnę veiklą – mados dizainą“, – pasakoja Patricija.
Šiai svajonei, kuriai, kaip pati sako, neturėjo plano B, įgyvendinti pasirinko Vilniaus dailės akademijos mados dizaino studijas.
Kad ten patektų, neskaičiavo darbo valandų, nepaisė nuovargio.
Lankė siuvimo ir akademijos paruošiamuosius kursus, visus savaitgalius vis ką nors kurdavo, kad sulipdytų savo darbų aplanką. Kai kurie projektai užsitęsdavo netgi ilgiau nei kelis mėnesius.
Ir stengėsi ne veltui – Patricija sėkmingai įstojo mokytis pasirinkto dalyko ir užtikrintai teigia einanti sau skirtu mados dizainerės keliu.

Mūzos vaikšto gatvėmis

Nors praėjo tik metai akademijoje, Patricija jau sukūrė dešimtis įspūdingų drabužių, surengė madų šou ir pristatė pirmąją savo kolekciją „Innerbloom“.
Paklausta, kas ją inspiravo, P. Palubinskaitė neabejoja – moterys: „Nuostabios moterys, kurios moka skleistis, būti laimingos, kurių elegancija, manieros, švelnumas, grožis, išmintis skleidžia nuostabiausią energiją.“
Pasak Patricijos, visos jos mūzos vaikšto gatvėmis – tos švytinčios moterys, kurios gali pavergti vien žvilgsniu.
Per kolekcijos pristatymą podiumu žengė devyni modeliai, apsirengę Patricijos siūtus drabužius.
„Akimirka, kai stoviu užkulisiuose, per juodą užuolaidą kaip per miglą matau podiumo šviesas, išgirstu pirmus savo saundtreko taktus ir jau turiu ant podiumo išleisti savo mylimą draugę Gabiją… Stebėdama visus po vieną podiumu žingsniuojančius modelius jaučiau lyg su kiekvienu eičiau susikibusi rankomis“, – pasakoja P. Palubinskaitė.
Anot jos, kiekviena minutė, praleista prie siuvimo mašinos, buvo viso to verta.

Jaunosios dizainerės didžiausia palaikytoja visada buvo ir yra šeima.

Įtemptas kūrybinis darbas

Kūrybinis procesas menininkui – ilgas, daug bemiegių naktų ir darbo reikalaujantis laikotarpis. Tačiau Patricija turi savo paslaptį – kai tiek metų sukiesi meno pasaulyje, tam tikri dalykai nebegąsdina.
„Idėjų generavimas kartais vyksta savaime, tik spėk nupiešti. Būna dienų, kai reikia šimto eskizų, kad rastum tai, ko ieškai. Drabužio kūrimo procesas dažniausiai vyksta tuo pačiu principu: išsigrynini idėją, jausmą, nupieši eskizą, tada keliauji ieškoti to vienintelio audinio, daraisi drabužio konstrukciją, techninius brėžinius, lekalus, kerpi detales iš audinio, paskui ateina laikas siūti“, – aiškina kūrėja.
Visgi mėgstamiausia jos kūrybinio proceso dalis – dizainas ir jam skirtos fotosesijos, o siūti mokosi tik dėl bendro suvokimo. Ateityje svajoja turėti siuvėją, kuri padėtų įgyvendinti visas gimstančias idėjas.
Nenuostabu, kad ir pačios Patricijos kasdienė apranga derinama ir prižiūrima itin rimtai. Kaip ir savo kūrybiniuose darbuose, taip ir kasdieniame stiliuje ji pasikliauna jausmais bei nuotaika.
„Jei nuotaika keičiasi, būna, per dieną persirengiu net po kelis kartus“, – šypsosi P. Palubinskaitė.

Už palaikymą dėkoja šeimai

Gyvename pasaulyje, kuriame yra itin lengva pervargti, perdegti ir pasimesti karjeros kelyje. Patricija laiminga, kad tai jai negresia, nes sugeba atrasti laiko sau.
O kai pasidaro sunku – jos ramstis bei motyvacija bet kuriuo paros metu laukia namuose.
Kaip teigia panevėžietė, jos didžiausi palaikytoja visada buvo ir yra šeima.
„Mamytė ir tėtis man visada leido siekti savo svajonių. Niekada nesakė, kad turėsiu būti kirpėja kaip mama ar daktarė kaip teta. Tėvai man didžiausias pavyzdys, kaip reikia siekti tikslų, svajoti, kiek dirbti ir nemiegoti dėl savo svajonių“, – dėkinga jaunoji dizainerė.

Patricija svarsto, kad mados dizainas ir meilė drabužiams jai yra įgimta.

Problema – greitoji mada

Pasak Patricijos, skaudžiausia mados dizaino pusė jai yra greitoji mada.
„Žmonės, kurie perka naujus drabužius už kelis eurus, skatina dar didesni vartotojiškumą. Man gaila tų, kurie visas savaitės dienas tragiškomis darbo sąlygomis dirba už niekinį atlyginimą“, – kalba Patricija.
Ir tikrai – šiandienos pasaulyje tokia gausa įvairiausių drabužių pasirinkimų, kad retas, kuris sustoja ir susimąsto, kaip jie pagaminami.
Patricija į tvarumą žiūri labai rimtai.
„Akademijoje mokomės tvarumą integruoti į savo kūrybą. Tai gali priklausyti nuo audinio likučių kiekio, gaminio ilgaamžiškumo, praktiškumo“, – paaiškina P. Palubinskaitė.
O Lietuva, pasak jaunosios dizainerės, tikrai gali pasigirti stilingais ir gražiais žmonėmis.