K. Kavolėlio nuotr.

Minutinės šlovės kaina – parduotas laisvalaikis

Minutinės šlovės kaina – parduotas laisvalaikis

Panevėžietė Kamilė Kaminskaitė jau penktąjį sezoną oranžinio kamuolio gerbėjus „Lietkabelio“ varžybų metu lepina ugningais pasirodymais. Nors už plačios šypsenos palaikymo komandos šokėja slepia intensyvų pasiruošimą ir žvėrišką krūvį, anot jos, kur kas svarbiau, kokią neįkainojamą emociją ir adrenalino pliūpsnį ji gauna atgal per minutės pertraukėlių pasirodymus.

Nors antrosios Lietuvos religijos epicentre dažniausiai yra krepšininkai, taikliais metimais kaitinantys sirgalių kraują, ne ką mažiau su krepšiniu yra susijęs ir žavių merginų šokėjų kolektyvas. Viena jų – 21-erių panevėžietė Kamilė Kaminskaitė, Panevėžio „Lietkabelio“ klubo palaikymo šokėja, kiekvienų rungtynių metu linksminanti ir džiuginanti krepšinio aistruolius, per minutės pertraukėles atlikdama sudėtingus akrobatinius triukus.

 

Jeigu manote, jog krepšinio palaikymo šokėjos – tik aikštelėje striksinčios išsipusčiusios gražuolės, gaudančios kiekvieno krepšinio aistruolio žvilgsnį ir plojimus, K. Kaminskaitė kaipmat atremtų tokias mintis. Anot jos, palaikymo šokėja – ne grožio konkurso dalyvė, išbėgusi į aikštelę pademonstruoti savo išvaizdos privalumų, o fizinių galimybių, intensyvaus darbo ir artistiškumo derinys.

Išvaizdos reikalavimai šokėjoms tikrai nėra keliami. Tiesiog yra sceninės išvaizdos standartas, kaip turime atrodyti per pasirodymus. Pavyzdžiui, koks turi būti makiažas, šukuosena ar apranga. Bet šokančiajam lankstumas yra daug svarbesnis faktorius už išvaizdą“, – pabrėžia šokėja, per kiekvieną pasirodymą dovanojanti krepšinio sirgaliams plačią šypseną ir nepamirštamas emocijas.

Paklausta, ar šokėjoms nesunku atlaikyti spaudimą būti pačioms geriausioms, visada stebinti žiūrovus ir aikštelėje atrodyti nepriekaištingai, K. Kaminskaitė teigia, jog ji mintis stengiasi sutelkti visai kitur.

Jei darai tai, kas patinka tau, net negalvoji, kad kažkam turi patikti ar įtikti. Tiesiog mėgaujiesi“, – šypteli šokėja.

Kartojimas – mokslų motina

Špagatai, saulutės bei kitokie sudėtingi triukai, ritmo pojūtis ir meilė scenai, atrodytų, K. Kaminskaitei yra įgimta. Tačiau ji puikiai žino, tenka paaukoti dėl įspūdingo vaizdo krepšinio aikštelėje per minutės petraukėles. Daugiausia – laiko, nes dienas, kurias galėtų praleisti su šeima ar draugais, skiria treniruotėms bei pasiruošimui varžyboms.

Penktąjį sezoną „Lietkabelio“ palaikymo šokėjų komandoje skaičiuojanti Kamilė per šį laikotarpį suprato, kad šokti komandoje nėra taip lengva, kaip kitiems gali atrodyti iš šono.

Niekas nežino, kokia yra ta tikroji virtuvė ir kiek sunkių, intensyvių treniruočių bei repeticijų prireikia, kad susirinkę žmonės matytų galutinį rezultatą šokių aikštelėje“, – sako K. Kaminskaitė.

Kamilės manymu, tik užsispyrusi, siekianti tobulėti ir didelį norą šokti turinti mergina gali tapti palaikymo komandos nare. Anot jos, labai svarbu suvokti, kad šokiai – tikras kantrybės išbandymas, nes ne viskas pavyksta iš pirmo karto. Kartais tenka to paties mokytis net kelerius metus iš eilės.

Įprastai merginos treniruojasi 2–3 kartus per savaitę, priklausomai nuo varžybų grafiko. Tačiau prieš svarbius ir didelius renginius intensyvus pasiruošimas vyksta beveik kiekvieną dieną. Kamilė atvira: po tokių pasirodymų šokėjoms reikia net kelių dienų poilsio, kad galėtų visiškai atsigauti.

Tenka griebtis ir improvizacijų

K. Kaminskaitė įsitikinusi, jog aikštelėje viską lemia nusiteikimas. Tuomet, kai pripranti prie krūvio, ir jis nebeatrodo toks baisus.

Visgi kaip kiekvienoje sporto šakoje, taip ir šokiuose planus gali sujaukti traumos. Su tuo turi susitaikyti arba bandyti pergudrauti kūną – tam irgi padeda geras fizinis pasirengimas.

Tačiau kad ir kaip skrupulingai profesionaliai iki menkiausių detalių šokėjos dėliotų pasirodymus aikštelėje ir jiems ruoštųsi, šokant pasitaiko ir kuriozinių situacijų bei nesusipratimų.

Būna, jog per skubėjimą netyčia apsirengiame aprangą ne ta puse, paslystame šokių aikštelėje arba pamirštame šokio judesius per pasirodymą. Tokiais atvejais tenka improvizuoti ir suktis iš padėties“, – šypsosi šokėja.

Šiuo metu šokiai ne tik užima išties didelę K. Kaminskaitės gyvenimo dalį, bet ir leidžia atsipalaiduoti, atitrūkti nuo rutinos, užmiršti kasdienius rūpesčius.

Labiausiai Kamilė džiaugiasi, jog tapusi „Lietkabelio“ šokėjų palaikymo komandos dalimi įgijo daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi.

Lyg viena šeima

Šokis sportiškąją K. Kaminskaitę lydi nuo vaikystės. Ji puikiai pamena, kai būdama vaikas kartu su tėčiu kulniuodavo į krepšinio varžybas Panevėžyje. Tačiau juokiasi, jog tikrai ten traukdavo ne dėl krepšinio – jai kur kas įdomiau buvo stebėti energingus šokėjų pasirodymus pertraukėlių metu. Taip gimė svajonė tapti viena iš jų. Sužinojusi, kad yra jaunesnių mergaičių krepšinio šokėjų grupė, Kamilė pradėjo šokti ten. „Lietkabelio“ palaikymo komandą ji papildė prieš penkerius metus. Tuomet vyko naujų merginų atranka, tad gavusi pasiūlymą iš šokėjų vadovės, nė nesudvejojo – iš karto sutiko pabandyti.

Išties K. Kaminskaitė niekada nelaikė savęs krepšinio gerbėja. Šią sporto šaką pamilo tik pradėjusi šokti.

Kamilė džiaugiasi, jog komandos šokėjų tarpusavio santykiai yra labai geri ir draugiški. Anot jos, visos kolektyvo merginos puikiai supranta, jog šokant turi būti vieninga ir tvirta komanda. O jei kada ir kyla kokių nesutarimų, stengiasi viską išsiaiškinti iš karto ir nenešioja akmens užantyje.

Kelerius metus Kamilė su komandos draugėmis dalyvavo LKL šokėjų kovose, kuriose gavo naujos patirties ir puikiai praleido laiką.

Sirgaliai kuria atmosferą

Palaikymo šokėjas vis dar lydi kiek atgyvenę stereotipai apie santykius su krepšininkais. Esą šokių aikštelėje dailios šokėjos tik dairosi turtingo vyro krepšininko, siekia juos suvilioti, apvynioti aplink pirštą. Tokia nuomonė Kamilės nė kiek nestebina, bet ir nedžiugina. Pasak jos, krepšinio pasaulyje yra buvę atvejų, kai krepšininkas ir šokėja išties tampa pora. Veikiausiai todėl visi ir yra linkę taip manyti apie visas šokėjas. Tačiau į krepšinio aikštelę ji eina ne vyro ieškoti, o gerai atlikti savo darbą ir nustebinti krepšinio sirgalius.

Būtent sirgaliai yra neatsiejama krepšinio komandos dalis. O K. Kaminskaitė geriau nei kas kitas žino, kokie aistringi yra „Lietkabelio“ komandos fanai.

Būtent jie varžybų metu visuomet sukuria gerą atmosferą, triukšmingai sutinka ir palaiko komandos žaidėjus. O kuo didesnė žiūrovų auditorija rungtynių metu, tuo daugiau adrenalino tenka ir mums“, – šypteli šokėja.

Ar nesunku išlaikyti tokią pačią gerą emociją net ir tuomet, kai komanda pralaimi? Anot K. Kaminskaitės, visai nesvarbu, kokia yra varžybų baigtis – saldi pergalė ar skaudus pralaimėjimas, tai įtakos šokėjų emocijai ir reginiui šokių aikštelėje neturi ir negali turėti.

Šiuo metu K. Kaminskaitė studijuoja organizacijų vadybą Vilniaus kolegijoje. Tad visas savo mintis yra sutelkusi į sėkmingą studijų baigimą. Visgi į priekį merginą veda ir meilė šokiui. Kadangi dėl šalyje paskelbto karantino sezono metu šokėjos negalėjo rengti pasirodymų, šiuo metu didžiausia Kamilės svajonė – kuo greičiau grįžti į šokių aikštelę.

Galerija

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų