-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Labai norėčiau pabrėžti vieną dalyką, jeigu pažiūrėtumėte į statistiką, maršrutų sumažėjimas įvyko po pandemijos, dar iki Seimui priimant sprendimus. Kai aš kartais išgirstu kritiką, kad tariama reforma sumažino maršrutus, tai yra netiesa, nes statistika rodo ką kitą“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams teigė M. Skuodis.
„Mūsų bendras tikslas ir su vežėjais, ir su visomis suinteresuotomis pusėmis – užtikrinti, kad susisiekimas visoje Lietuvoje būtų maksimaliai užtikrintas. Ir vežėjai to nori. Dabar teisinė bazė sudėliota taip, kad galimybė būtų ir man atrodo čia yra svarbiausias dalykas“, – kalbėjo jis, pabrėždamas, kad šiuo metu reikia susikoncentruoti ne į kritiką, o į klientų poreikius.
Jau pusę metų vykdoma keleivių vežimo autobusais reforma kelia asociacijų ir savivaldybių atstovų nepasitenkinimą. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis tvirtina, kad tolimesnis reformos įgyvendinimas gali sunaikinti atokesnius maršrutus, nes jų neapsimoka įgyvendinti dėl ekonominių priežasčių.
Kritikos reformai negaili ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė, aiškinanti, kad daliai regionų pokyčiai sukėlė „nemažai neigiamų pasekmių“.
Praeitais metais priimtomis Kelių transporto kodekso pataisomis įtvirtintas laisvas reguliuojamas verslo modelis vežėjams, vežantiems keleivius tarpmiestiniais autobusais reguliaraus susisiekimo maršrutais.
Esamiems vežėjams sklandžiai pereiti prie naujo verslo modelio buvo numatytas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis.
Tarpmiestinio susisiekimo autobusais reforma, anot Susisiekimo ministerijos, suteikia privalumų keleiviams – reguliarių maršrutų autobusais bus galima pasiekti visus Lietuvos regionus. Teikiant viešąją paslaugą, turi būti užtikrinti autobusų reisai ir tais maršrutais, kurie vežėjams yra nepatrauklūs ar nepelningi.
Tarpmiestinių autobusų maršrutai turi atitikti nustatytus reikalavimus dėl minimalaus maršruto ilgio ir autobusų reisų dažnumo, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus maršruto pradžios ir pabaigos miestuose. Siekiant užtikrinti patogesnes jungtis, autobusų maršrutai gali prasidėti ir baigtis ne tik autobusų stotyje, bet ir oro uoste. Tarpmiestinių autobusų maršrutus nustato, keičia ar panaikina Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
Pagal nustatytus reikalavimus tolimojo susisiekimo autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų (nuo 2026 m. – ne senesni kaip 10 metų), autobusų stotys turi tapti modernesnės ir patogesnės keleiviams.
Reformuojant tarpmiestinio susisiekimo autobusais sistemą įgyvendinamas 2020 m. Konkurencijos tarybos reikalavimas užtikrinti vežėjų konkurenciją šių paslaugų rinkoje.
Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusio Kelių transporto kodekso nuostatos turėjo reikšmingos įtakos vežėjams priimant sprendimus dėl tolimesnės veiklos vykdymo. Dalis vežėjų analizavo tolimojo susisiekimo maršrutus ir jų reisus, o nuostolingų maršrutų savo iniciatyva atsisakė. Per 7 šių metų mėnesius iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė 5 įmonės, palikdamos rinkoje veikti 28 keleivių vežėjus. Visi šie veiksmai turėjo neigiamos įtakos keleiviams.
Paskelbtame sąraše – 189 unikalūs maršrutai. Tai yra esamas maršrutų tinklas, kuris nusistovėjęs per 30 metų ir prie kurio keleiviai jau yra pripratę. Tačiau keleri metai iš eilės maršrutų ir reisų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėjo, informavo LTSA.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šios dienos trečdaliu sumažėjo galimybės keliauti tolimojo susisiekimo autobusais: 33 proc. sumažėjo reisų skaičius ir 28 proc. – maršrutų. Nauji ir esami rinkos dalyviai turi visas galimybes atnaujinti keleivių vežimą šiais maršrutais, susigrąžinti buvusius keleivius ir iš naujo formuoti keleivių keliavimo įpročius renkantis viešąjį transportą. Grįžus keleiviams vežėjai, anot LTSA, dar labiau galėtų praplėsti keliavimo galimybes ir išspręsti dalies miestų susisiekimo problemas.
