„Sekundės“ nuotr.

Lapkritį užsikrėtimų COVID-19 išaugo keturiskart

Lapkritį užsikrėtimų COVID-19 išaugo keturiskart

Lapkritį užsikrėtimų COVID-19, palyginti su spalio mėnesiu, išaugo keturiskart, neištirta dešimtadalis atvejų, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Jo duomenimis, lapkričio 2–29 dienomis patvirtinti 44 tūkst. 818 atvejai, t. y. keturis kartus daugiau nei spalį ir 25 kartus daugiau nei rugsėjį.

Per epidemiologinius tyrimus surinkti duomenys rodo, kad lapkričio mėnesį reikšmingą dalį sudaro atvejai, susiję su užsikrėtimais šeimose, darbe, taip pat gydymo bei palaikomojo gydymo įstaigose.

Nuo visų lapkričio mėnesį nustatytų atvejų skaičiaus neištirta 4520 atvejų, t. y. daugiau nei 10 procentų.

Pasak centro, absoliuti jų dauguma, 4036 atvejai, neištirti todėl, kad NVSC neturi šių žmonių kontaktinių duomenų ir negali su jai susisiekti.

Tuo metu daugiau nei trečdalis žmonių, kuriems infekcija patvirtinta lapkritį, negalėjo nurodyti, kur užsikrėtė.

Pasak centro, būtent atvejų, kai užsikrėtimo aplinkybių nustatyti negalima, skaičius, specialistams kelia didžiausią susirūpinimą: liepos mėnesį tokių atvejų buvo 18 proc., rugpjūtį – 19 proc., rugsėjį – 20 proc., spalį – 25 proc., lapkritį – net 38 proc. (nuo lapkričio 2 iki 29 d.).

NVSC pažymi, jog tai reiškia, kad rizika užsikrėsti koronavirusine infekcija šiuo metu yra išaugusi visose vietose, kur vyksta žmonių tarpusavio kontaktas, o ypač uždarose patalpose.

„Paprastai tariant, dabar matome situaciją, kai virusas į mūsų aplinką gali patekti net ir po trumpo pokalbio su kolega darbo vietoje, nenaudojant asmens apsaugos priemonių“, – tvirtina NVSC direktorius Robertas Petraitis.

NVSC duomenimis, apie 3 proc. žmonių lapkričio mėnesį koronavirusu užsikrėtė darželiuose, mokyklose. Atvejų skaičius ugdymo įstaigose galėjo sumažėti dėl kontaktinio ugdymo pauzės, taip pat pradėto naudoti mišraus ugdymo metodo bei tėvų darbovietėse pradėto taikyti nuotolinio darbo.

Šeimose – ketvirtadalis užsikrėtimų

Skaičiuojama, kad šeimose užsikrėtė beveik ketvirtadalis visų žmonių, kuriems COVID-19 liga patvirtinta lapkritį. Tuo metu su infekcijos protrūkiais darbovietėse siejama kiek daugiau nei 22 proc. atvejų.

Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad infekcija į gydymo, slaugos, globos įstaigas, kur fiksuoti COVID-19 protrūkiai, dažniausiai patenka iš darbuotojų socialinės aplinkos, nustačius sąsajas su jų šeimų narių socialine aplinka.

Daugiau nei 7 proc. atvejų siejami su gydymo įstaigomis, tačiau, NVSC vertinimu, rizika išplisti virusui gydymo įstaigose yra mažesnė nei visuomenėje, įvertinus tai, kad darbuotojai ir pacientai testuojami profilaktiškai, veikia infekcijos kontrolės priemonės, kurios padeda užkirsti kelią ligos išplitimui.

NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės teigimu, negalima išskirti tam tikrų veiklų ar specifinių sričių, kur galimybė užsikrėsti būtų vertintina kaip maža. Tačiau epidemiologinių tyrimų metu nustatomi prioritetai, į kuriuos turi būti kreipiamas didžiausias dėmesys.

„Tai – darbo vietos, ugdymo įstaigos, ir, neabejotinai, šeimos. Žinoma, virusas ypač lengvai plinta uždarose patalpose, o esminę reikšmę ligų išplitimo prevencijai turi tik kompleksinių priemonių tikslinis taikymas. Turime suprasti, kad kol nėra vakcinos, turime vienintelį kelią – saugotis patys ir taip apsaugoti savo artimuosius“, – sako R. Lingienė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų