-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Automobilių taršos mokesčiai, augantys degalų akcizai ar miesto centrų uždarymas transporto priemonėms turėtų paskatinti visuomenę rinktis keliones autobusais, tačiau ir jų sparčiai mažėja. Viešasis transportas aplenkia nebe tik atokesnes vietoves. Net į didmiesčius iš Panevėžio beliko vos vienas kitas reisas.
Vežėjai jau garsiai kalba, kad tarpmiestinių reisų gali dar labiau sumažėti, mat po poros metų, atsiradus prievolei keleivius vežti ne senesniais nei dešimties metų autobusais, ne pačius geriausius laikus išgyvenančios įmonės nepajėgs leisti sau tokių investicijų.
Panevėžiečiai jau dabar turi itin atidžiai planuotis keliones autobusais, mat sumažėjus reisų ir maršrutų, tampa sunku pasiekti net ir didžiuosius miestus.
Pavyzdžiui, tiesiogiai į Klaipėdą iš Panevėžio važiuoja vienintelis autobusas, į Rokiškį – vos du autobusai darbo dienomis ir vienas savaitgalį. Į Uteną – taip pat vos du reisai per dieną.
Vežėjai ir jiems atstovaujančios organizacijos jau kurį laiką kalba, kad keleivių vežimo autobusais reforma be viešojo transporto paliks atokesnių vietovių gyventojus.
Visgi Susisiekimo ministerija tikina, kad reforma kaip tik suteikia privalumų – reguliarių maršrutų autobusais bus galima pasiekti visus Lietuvos regionus.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis motyvuoja, kad maršrutų sumažėjo dar po pandemijos, o dabar teisinė bazė susisiekimui užtikrina maksimalias galimybes.
„Labai norėčiau pabrėžti vieną dalyką, jeigu pažiūrėtumėte į statistiką, maršrutų sumažėjimas įvyko po pandemijos, dar iki Seimui priimant sprendimus (dėl reformos – aut. past.). Kai aš kartais išgirstu kritiką, kad tariama reforma sumažino maršrutus, tai yra netiesa, nes statistika rodo ką kitą“, – teigė M. Skuodis.
Vežėjai su ministro nuomone nenori sutikti.
Panevėžio autobusų parko direktoriaus Arnoldo Gražio teigimu, situacija popieriuje ir realybė skiriasi.
O kokia ta realybė, pasak vadovo, geriausiai gali pasakyti važinėjantieji tarpmiestiniais autobusais. Jie labiausiai ir kenčia dėl sumažėjusių reisų. Į kai kurias vietoves autobusai visai nebeužsuka – žmonės priversti važiuoti į didesnį miestą, o iš jo – į norimą vietą. Tokia su persėdimais kelionė užtrunka ir kelias valandas, o kartais – ir neįmanoma.
„Gauname skundų, nes žmonės nebetenka susisiekimo su didesniais miestais. Viena yra statistika ir visai kas kita – realybė“, – sako A. Gražys.
Anot direktoriaus, vežėjai per pandemiją išgyveno ne pačius geriausius laikus. Tada, kai buvo draudžiamas judėjimas tarp savivaldybių, vežėjai bet kokia kaina stengėsi išgyventi, išsaugoti savo darbuotojus, naudojo sukauptus resursus ir apie kažkokias investicijas galvojo. Vėliau prasidėjo karas Ukrainoje ir energetinių išteklių brangimas.
„Mes per ketverius metus taip pat išsigryninome veiklą ir pasilikome tik rentabiliausius maršrutus. Kadangi nuostolingų maršrutų niekas nedotuoja, kito pasirinkimo neturėjome“, – paaiškino Autobusų parko direktorius.
A. Gražys pripažįsta: dėl tokių pokyčių autobusais nebeįmanoma pasiekti kai kurių Lietuvos vietų.
Kad kaimo vietovių gyventojai galėtų nuvykti į didesnį miestą, pasirūpinti turėtų ir savivaldybės. Bet šios tokios naštos taip pat nenori užsikrauti.
Pasak A. Gražio, pasitaiko, kad keleiviai lieka tiesiog už borto, nes nebetelpa į autobusą, o reisas tik vienas per visą dieną.
„Būna, kad keleiviai nebetelpa, todėl raginame bilietus įsigyti kaip galima anksčiau internetu. Reisų tikrai išretėję, tad keleiviai tiesiog paliekami, nes autobusai tą dieną nebevažiuoja. Kol kas tokie atvejai reti“, – sako A. Gražys.
A. Gražys. P. Židonio nuotr.
Tie, kas dabar guodžiasi dėl sumažėjusių reisų, ateityje autobuso sulaukti gali dar rečiau.
Pagal nustatytus reikalavimus tolimojo susisiekimo autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų, bet nuo 2026 m. – ne senesni kaip 10 metų, autobusų stotys privalės būti modernesnės ir patogesnės keleiviams.
Be to, pagal dabartinius įstatymus visi tarpmiestiniai autobusai privalo būti pritaikyti neįgaliesiems, nors, kaip pažymi A. Gražys, tarpinės stotelės neturi įvažų neįgaliesiems.
Pasak direktoriaus, net Lenkijoje, Vokietijoje nėra reikalavimo, kad visi tarpmiestiniai autobusai būtų pritaikyti taip, kad užtektų atidaryti duris, ir pats žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, galėtų įvažiuoti į autobusą.
„Lietuva nėra tokia turtinga, kad galėtų lygiuotis į Skandinavijos šalis ar Šveicariją. Dauguma vežėjų iki šiol pirkdavo autobusus, kurių vidutinis amžius – dešimt metų, o dabar bus priversti įsigyti tik naujus. Tokį nusipirkti iš sutaupytų lėšų sudėtinga, todėl daugelis įmonių bus priverstos prisiimti nemažus įsipareigojimus lizingo bendrovėms ar bankams“, – iššūkius mato A. Gražys.
Anot jo, statistinis lietuvis irgi neperka automobilio iš salono, dažnas tautietis renkasi iš antrinės rinkos, bent keletą metų naudotą.
„Bet kodėl su autobusais turėtų būti kitaip? Daugelis vežėjų iki šiol važinėjo maždaug dešimties metų autobusais ir džiaugėsi, kad gali tokius eksploatuoti. Dabar privalėsime tokio amžiaus dar ganėtinai gerą techniką kitur realizuoti“, – tokiais reikalavimais stebisi Panevėžio autobusų parko vadovas.
Pasak A. Gražio, vienas autobusas, pritaikytas vežti neįgaliuosius, vidutiniškai kainuoja apie 300 tūkst. eurų. Jei tarpmiestiniais maršrutais kursuoja dešimt ar penkiasdešimt transporto priemonių, galima apskaičiuoti, kiek įmonei reikėtų investuoti.
„Per dešimt metų tos investicijos turi atsipirkti, nes praėjus tiek laiko juk vėl reikės naujų autobusų. Nors dešimties metų autobusas dar geras, ergonomiškas ir tvarkingas“, – teigė A. Gražys.
Vežėjai dar turi dvejus metus pasiruošti tokiems pokyčiams, tačiau, pasak direktoriaus, akivaizdu, kai tai per trumpas laiko tarpas, mat daugelis jų dar neatsigavo po pandemijos.
„Žiūrime į turtingiausias valstybes, kurios už mus daug kartų geriau gyvena ir gali tiek investuoti, bet mūsų vežėjai dar neatsigavo nuo pandemijos laikų. Pereinamasis laikotarpis labai trumpas. Kad galėtume įgyvendinti visus tuos reikalavimus, turėsime dar kartą peržiūrėti savo maršrutus, kai kurių atsisakyti ir pasilikti tik rentabilius“, – kokios perspektyvos laukia, neslėpė A. Gražys.
