P. Židonio nuotraukos

Iškrauti kūrybinę energiją – į apleistą siuvyklą

Iškrauti kūrybinę energiją – į apleistą siuvyklą

Prieš aštuonerius metus kūrybingi bendraminčiai iš Panevėžio, kažkur Vilniaus apleistoje varpinėje sumanę gimtajame mieste surengti spalvingą meniško jaunimo vakarėlį, vargu ar galėjo įsivaizduoti, kad jis išaugs į rimtą, visą savaitę trunkantį muzikos ir meno festivalį.

Tiekimo gatvėje, buvusios siuvyklos nenaudojamose patalpose, regis, tebeaidi muzika ir šurmulys – praėjusią savaitę, ištisas septynias dienas festivalio dalyviai šėlo prie keturių muzikos scenų, lankė menininkų parodas, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, meditacijose.

„Dažniausiai apleistybės yra nugriaunamos, vietoje jų iškyla verslo centrai, o būtų galima tokias erdves perleisti menininkams“, – mano vienas iš „Iškrovų“ organizatorių Mantas Varnas.

Anot jo, ši spontaniška iniciatyva užgimė Panevėžyje susikūrusiai grupei „Dideli plaukai“ ir aplink ją susipynusiam bendraminčių ratui.

Kartą grodami sintezatoriais ir leisdami laiką apleistoje bažnyčios varpinėje, jaunuoliai sugalvojo, kad jų gimtajame Panevėžyje trūksta muzikos ir meno festivalių.

„Net dabar Vilniuje kiti žmonės, susipažinę su mūsų, panevėžiečių, draugų grupe, pastebi, kad vieni kitus labai palaikome ir esame tvirti kaip kumštis.“

G. O. Tvarkūnaitė

Dar po poros valandų sėdę į automobilį kelyje Vilnius–Panevėžys vaikinai jau kūrė reklaminį vaizdo įrašą, praėjus dar po porai valandų jau buvo sukūrę visą renginio koncepciją internetinėje erdvėje.

Vakarėlis suošė jau kitą dieną. Organizatoriai galėjo džiaugtis jo sėkme – renginys pritraukė spalvingų, įdomių ir pasilinksminti norinčių jaunų žmonių.

Po pirmojo bandymo menininkai nusprendė idėją pratęsti ir kitąmet.

Apleistai siuvyklai įkvėpė gyvybės

Vienas buvusių grupės narių M. Varnas ir menininkė Gretė Ona Tvarkūnaitė šių metų „Iškrovose“ kuravo muzikos ir meno erdves.

„Keturiose scenose buvo galima išgirsti visko: nuo pankroko ir alternatyvios muzikos iki elektroninės, techno ar house muzikos“, – pasakoja M. Varnas.

Šiųmetis festivalis Panevėžyje subūrė daugiau nei tris dešimtis menininkų iš Lietuvos ir užsienio (Prancūzijos bei Indijos).

Tokiam meniškam renginiui organizatoriai neatsitiktinai nusižiūrėjo apleistos siuvyklos Tiekimo gatvėje patalpas.

Dar paauglystėje jaunieji menininkai nenaudojamoje siuvykloje rengdavo muzikinius pankroko vakarus sau ir draugams.

Dabar kasmet čia rengiamame festivalyje laukiami visi.

Prieš aštuonerius metus kūrybingi bendraminčiai iš Panevėžio, Vilniaus apleistoje varpinėje sumanę gimtajame mieste surengti spalvingą meniško jaunimo vakarėlį, vargu ar galėjo įsivaizduoti, kad jis išaugs į rimtą, visą savaitę trunkantį muzikos ir meno festivalį. P. Židonio nuotr.

Vieta neįspraudžia į rėmus

Meno erdvės kuratorei G. O. Tvarkūnaitei svarbi festivalio dalis yra laisva išraiška, neįpareigojanti ir į rėmus nespaudžianti atmosfera.

„Pastatas yra 1000 kv. m, mes išnaudojome apie pusę jo, erdvė yra didžiulė. Pastate daug mažesnių 15–20 kv. m kambarėlių, kuriuose menininkai gali rengti parodas, o lankytojai taip įžengti į menininko pasaulį“, – pasakoja Gretė.

Tokia idėja jai primena „Fluxus ministeriją“ – tai meno erdvė visiems.

„Iškrovas“ sėkmingai rengiantys apleistame pastate festivalio organizatoriai tikisi didesnio palaikymo, dėmesio ir pagalbos menininkams.

„Lietuvoje pradedama kalbėti apie industrinį turizmą. Panevėžyje ir visoje šalyje yra apleistų pastatų, daug nenaudojamų erdvių, tačiau nėra priimtina jų kažkam atiduoti. Dažniausiai tokios apleistybės nugriaunamos, vietoje jų iškyla verslo centrai, o būtų galima šias erdves perleisti menininkams“, – siūlo M. Varnas.

Anot jo, neįprastos erdvės menininkų pasirodymams suteikia nematyto žavesio, plečia vaizduotės ribas.

Stiprių draugysčių miestas

Vieni iš renginio organizatorių G. O. Tvarkūnaitė bei M. Varnas ir patys gyvena menu.

Gretė yra multimedijų menininkė ir fotografė, Mantas – fotografas, užsiimantis vaizdų montavimu, muzika.

Jiedu – Panevėžio alternatyvios scenos veikėjai.

Nors jau kurį laiką ir Gretė, ir Mantas įsikūrę Vilniuje, tikina nė minčių neturintys „Iškrovas“ išvežti iš Panevėžio.

„Iškrovų“ vieta yra čia, Panevėžyje. Čia gimė festivalis, čia jis ir auga“, – sako M. Varnas.

Anot jo, Panevėžiui reikia kultūros ir meno renginių, o „Iškrovos“ palaiko alternatyviojo ir tarpdisciplininio meno dvasią mieste.

Menininkai prisimena, jog augdami Panevėžyje ir patys jautė kultūros bei meno alkį.

Dabar jie nori prisidėti prie miesto kūrimo, kad menas jame klestėtų.

„Panevėžys keičia veidą ir mes norime prisijungti prie to keitimo, įnešti savų spalvų ir savų niuansų“, – tvirtina G. O. Tvarkūnaitė.

Anot Gretės ir Manto, augant Panevėžyje geriausia dalis buvo žmonės, su kuriais užsimezgė stiprios draugystės. Tokios išlieka ilgai ir padeda išgyventi bet kokį sunkų metą.

„Net dabar Vilniuje kiti žmonės, susipažinę su mūsų, panevėžiečių, draugų grupe, pastebi, kad vieni kitus labai palaikome ir esame tvirti kaip kumštis“, – šypsosi G. O. Tvarkūnaitė.

Daugiau nei 30 menininkų darbų iš visos Lietuvos ir ne tik, gyvo garso koncertai ir didelis meno troškulys – tokį festivalį organizuojantis jaunimas tiesiog „užkūrė“ Panevėžį. P. Židonio nuotr.

Daugiau nei festivalis

„Iškrovos“ – netradicinis renginys. Tai nėra tik muzikos ar tik meno parodų erdvė. Jame susijungia skirtingų žanrų muzikantai, įvairių disciplinų menininkai. Kiekvienais metais vis daugiau dėmesio susilaukianti meno platforma supažindina panevėžiečius su Lietuvos bei užsienio menininkais, o Lietuvai pristato Panevėžio meno atstovus.

Kaip pastebi renginio organizatoriai, „Iškrovos“ pritraukia įvairių lankytojų, o jos ir skirtos ne vienai tikslinei auditorijai, bet kiekvienam meno išsiilgusiam žmogui.

Festivalis sulaukė paties įvairiausio amžiaus lankytojų ir ne tik iš Panevėžio, bet ir kitų miestų bei regionų.

G. O. Tvarkūnaitė tikisi garsinti miestą Lietuvoje, kviesti panevėžiečius domėtis ir kurti. „Kviečiame pažinti Panevėžį, atrasti jį. Skatiname pačius panevėžiečius susipažinti su savo miesto ir visos Lietuvos meno kūrėjais,“ – ragina Gretė.

Anot jos, kurį laiką buvęs užstrigęs ir užšalęs dabar Panevėžys vėl kyla, atsigauna, o į miesto kultūros lauką naujų vėjų įneša jaunoji menininkų karta.

„Norime, kad tai nebūtų tik festivalis, o labiau kaip platforma, kurioje visus metus gali reziduoti menininkai; nuolatiniai namai menininkų ir muzikantų bendruomenei“, – dar viena idėja gyvena M. Varnas.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų