Gimusi su fantazijos genu

Gimusi su fantazijos genu

Iliustruotoja 27-erių panevėžietė Indrė Svirplytė gyvena artėjančios asmeninės parodos nuotaikomis. Jau lapkritį gabios menininkės darbus eksponuos Ostendės mieste, Belgijoje. Ir nors Indrė pripažinimo sulaukė europiniu mastu, gimtojo miesto neužmiršo. Ateityje savo kūryba tikisi pasidalyti su panevėžiečiais.

Siekiant svajonės svarbiausia nebijoti klysti ir eksperimentuoti. Tiesiog pasinerti visa galva ir tikėti tuo, ką darai. Į tarptautinius vandenis išplaukusios jaunos panevėžietės menininkės Indrės Svirplytės istorija tik patvirtina, kad tokia jos pasaulėžiūra teisinga.

„Viskas daug lengviau klostosi, kai gali nevaržomai daryti, kas teikia malonumą“, – įsitikinusi Indrė.

Vilniaus dailės akademijos absolventės kurtos iliustracijos ant spalvinimo marškinėlių „MOMMY SAID YES“ dar prieš trejus metus apdovanotos „Gero dizaino“ prizu. „Geras dizainas“ yra nacionalinis konkursas, skirtas atrasti ir įvertinti geriausią dizainą šalyje.

Pasak Indrės, šis apdovanojimas jai buvo labai netikėtas.

„Projektas buvo kurtas dar tuo metu, kai buvau labai sunkiame ieškojimų kelyje. Įvertinimas parodė, jog einama teisinga linkme“, – šypteli I. Svirplytė.

Indrė jau ketverius metus gyvena Belgijoje ir dabar ruošiasi personalinei kūrybos parodai Ostendėje. Taip pat su lietuve kostiumo dizainere sparčiai plėtoja bendrą projektą, kuris pasirodys netolimoje ateityje.

„Labai džiaugiuosi dalyvavusi jau keliose meno rezidencijose Lieže ir Kasterlėje, Belgijoje. Galiu teigti, jog mano darbai buvo pastebėti ir įvertinti“, – džiaugiasi menininkė.

Neseniai išleista muzikos plokštelė su I. Svirplytės kurtomis iliustracijomis taip pat labai svarbus projektas merginos karjeroje. Tačiau labiausiai jai įsiminė grupinės parodos organizavimas Gente, vakarų Belgijos mieste.

„Čia įgijau organizacinės, bendravimo patirties. Išmokau greitai ir efektyviai spręsti susidariusias problemas“, – neįkainojama tarptautine patirtimi džiaugiasi iliustruotoja.

Pastebi detales

Indrė šiuo metu labai susidomėjusi tekstile.

„Galvoju apie naują projektą, kokias spalvas ar siūlus norėsiu naudoti. Tai užima labai didelę dalį mano kasdienybės. Kartais net užgožia kitas mintis“, – tvirtina pašnekovė.

I. Svirplytė dažnai keliauja į netoli namų Belgijoje esančią biblioteką ir kartais ten praleidžia bene visą dieną. Sako, jog taip ieško ar įkvėpimo.

„Kartais viena smulki detalė sukelia tiek daug minčių ir tiesiog užveda eksperimentuoti“, – šypteli Indrė.

Kūryba, anot menininkės, jai yra visiškas išsilaisvinimas. Džiaugiasi, jog  gali pasinerti į kitą pasaulį ir tiesiog kurti. Įkvėpimo iliustruotoja semiasi iš paprastų dalykų – knygų, filmų, muzikos, kelionių ar muziejų.

Anot menininkės, net išėjus į miestą gali pamatyti tą pačią gatvę ar žmogų visai kitomis akimis.

„Sapnai taip pat yra didelė mano kūrybos dalis. Ne visada pavyksta juos atsiminti, bet atsibundu tam tikros nuotaikos, kurią stengiuosi atskleisti kūryboje“, – aiškina Indrė.

I. Svirplytė sako nesanti ta, kuri skrupulingai susikoncentruoja į vieną darbą. Dažnai atlieka net kelis projektus tuo pačiu metu. Kai nebeturi noro ar įkvėpimo dirbti, pavyzdžiui, prie siuvinėjimo, atsiverčia sąsiuvinį ir panyra į piešimą.

„Neriboju savęs viena materija, todėl galimybių atsiveria labai daug. Kartais užtenka nusipirkti kažkokią įdomesnę rašymo priemonę ar išskirtinės spalvos siūlų ir idėjos liete liejasi“, – apie kūrybinį procesą pasakoja menininkė.

Jauna menininkė įsitikinusi, jog jos kūrybos išskirtinumas slypi personažuose ir jų kuriamoje aplinkoje.

Palieka vietos interpretacijoms

I. Svirplytės iliustracijos išties traukia akį ir prikausto dėmesį. Jauna menininkė įsitikinusi, jog jos kūrybos išskirtinumas slypi personažuose ir jų kuriamoje aplinkoje.

Iliustruotoja nesistengia paišyti preciziškų eskizų, komponuoti pagal nusistovėjusias taisykles. Jai tai vyksta natūraliai, o kartais istorija išsivysto iš vieno taško, persišviečiančio kitoje lapo pusėje.

Pasak menininkės, žaismingumas ir netgi šioks toks naivumas gali būti didžiulė ir svarbi kūrybos dalis.

„Vieni gali matyti tik ryškias spalvas ir juokingus personažus, kiti jaučia, jog besišypsantys veidai gali slėpti kai ką giliau. Palieku daug vietos žiūrovo interpretacijomis“, – sako kūrėja.

Šiuo metu ji dėmesį sutelkusi į ikonografiją, nagrinėja gyvybės ir mirties tematiką.

Indrei tenka susidurti su įvairiais požiūriais apie meno, kūrybiškumo vertę, bet aišku viena, kad menininkas irgi žmogus, kuriam reikia gyventi. Nors, anot merginos, riba tarp komercijos ir meno egzistuoja, ji norinti, jog pačios kūriniai būtų pasiekiami ne tik meno kolekcininkams.

„Neseniai skaičiau knygą apie Keitą Haringą, amerikietį gatvės meno atstovą. Jis norėjo, jog menas būtų prieinamas daugeliui. Labai daug jo minčių galėčiau pritaikyti sau. Visada domėjausi tekstile ir tai apima labai daug mano kūrybos. Siedama tekstilę su savo iliustracijomis šiuo metu gaminu rankų darbo pakabinamus kilimus. Jie tampa žmonių namų interjero dalimi“, – apie įdarbintą meną pasakoja I. Svirplytė.

Paviliota Belgijos

Panevėžietė – diplomuota grafikos dizainerė, šiuo metu siekianti vaizduojamojo meno magistro laipsnio prestižiniame „Luca schoool of Arts“ universitete.

Baigusi Vilniaus dailės akademiją Indrė išvažiavo į Štutgartą stažuotis. Ten dirbo grafinio dizaino agentūroje.

Pasak I. Svirplytės, būti grafikos dizainere tikrai nėra lengva. Tam reikia daug tikslumo, kantrybės, mokėjimo spręsti problemas ir kontroliuoti laiką.

Atlikdama praktiką Indrė pastebėjo, kad jai skiriama labai daug darbų, susijusių su iliustracija, ir pajuto, jog būtent tai labiausiai ir teikė malonumą. Tuomet supratusi, kad turi tęsti ieškojimus šioje srityje.

Po stažuotės Vokietijoje I. Svirplytė vyko aplankyti draugės, studijavusios grafinį dizainą su „Erasmus“ studentų mainų programa Belgijos mieste Gente. Ten menininkė susipažino su dabartiniu savo universitetu.

„Vaikščiojome po tapytojų, piešėjų, skulptorių studijas. Labiausiai akį patraukė iliustracijos programa. Supratau, jog noriu tęsti studijas čia“, – pasirinkimą studijuoti ir gyventi svetur aiškina menininkė.

Tad grįžusi į Lietuvą porai savaičių I. Svirplytė susikrovė lagaminą, atsisveikino su artimaisiais ir išvažiavo atgal į Belgiją.

Jaunai menininkei buvo suteikta galimybė praleisti vienerius mokslo metus, nes jau buvo įgijusi grafinio dizaino diplomą Lietuvoje.

Pasak Indrės, būtent tada prasidėjo jos tikrasis kūrybinis kelias, kuris vis dar tęsiasi ir veda į užsibrėžtą tikslą.

Galerija

Panevėžyje – svarbūs atradimai

I. Svirplytė dar vaikystėje juto polinkį į ekspresyvius apipavidalinimus pieštukais.

Mama pasakodavusi, jog Indrė buvo gana judrus vaikas, tačiau vos padėjus ant stalo baltą lapą ir piešimo priemones, nurimdavusi net kelioms valandoms.

„Ir knygos kartais nuo manęs buvo slepiamos, kad neišgražinčiau savo fantazijų personažais“, – juokiasi mergina.

Tad nenuostabu, jog sėdėdama Panevėžio 5-osios gimnazijos suole, Indrė juto tvirtą ryšį su menu. Sako mąsčiusi apie architektūros studijas, net lankiusi savaitgalio kursus Vilniuje, bet greit suprato, kad šis kelias – ne jai.

„Kursuose buvo daug braižybos ir tikslumo, o tai nebuvo mano stiprioji pusė“, – prisimena pašnekovė.

Lemtingas suvokimas atėjo, kai I. Svirplytė dalyvavo projekte „9 kombinacijos“ Panevėžyje. Ten susipažino su studijuojančiais ar baigusiais įvairias meno studijas.

Nors dabar Indrė gyvena Belgijoje, Panevėžys jai – labai svarbus miestas. Čia ji užaugo ir su malonumu grįžtanti: per didžiąsias šventes stengiasi aplankyti artimuosius, draugus ir gimtąjį miestą. Nepraleidžia čia vykstančių parodų ir džiaugiasi meno srities progresu.

Išvaizda apgaulinga

Indrė mano nesanti tipiška menininkė, užsisklendusi savo kūrybos pasaulėlyje. Pasak jos, visokio plauko menininkų yra ir visokių reikia. Tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą.

„Tą ir stengiuosi daryti – stovėti viena koja ant žemės, o kita nerti į kūrybos gelmes“, – šypteli iliustruotoja.

Sunku nepastebėti išskirtinės, drąsios I. Svirplytės išvaizdos. Tačiau pati menininkė teigia, jog ji yra paprastas, komunikabilus ir atviras žmogus.

„Be galo mėgstu bendrauti ir būti su žmonėmis, lankytis parodose, koncertuose, tačiau visada reikia laiko sau. Erdvė, kurioje galiu būti tiesiog savimi ir niekieno netrukdoma kurti, man be galo svarbi“, – sako Indrė.

Nors I. Svirplytė jaučiasi dar tik pradedanti karjerą, ji – labai laiminga.

„Gali banaliai nuskambėti, tačiau be kūrybos gyvenimo tikrai negaliu įsivaizduoti. Sunku prognozuoti, kas bus ateityje, bet tikiuosi, jog nebijosiu rizikuoti ir kursiu toliau“, – drąsiai iššūkius pasitinka Indrė.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų