Humoristiniuose įrašuose Justas pagrindinį dėmesį skiria kuriamam personažui – dienos aktualijas aptariančiai šmaikščiajai mamai.
J. Pečeliūno pavyzdys įrodo, kad posakis daryk, kas patinka, ir tau pasiseks, yra labai arti tiesos.
SMK aukštojoje mokykloje Kūrybos ir pramogų industrijas studijuojančio panevėžiečio galva šiuo metu užimta bakalauro baigiamojo darbo rašymu. Bet net ir įtempti mokslai netrukdo jam kurti juokingų įrašų ir jais socialiniame tinkle dalytis su daugiau nei 50 tūkst. sekėjų.
Baigęs Panevėžio J. Miltinio gimnaziją, J. Pečeliūnas neskubėjo rinktis studijų. Sako, dar nebuvo apsisprendęs, o stoti tik tam, kad kažkur stotų, nenorėjo.
Kad šis laikas nenueitų veltui, metus Justas leido dirbdamas garsiai dainininkei Jazzu priklausančiame restorane Anykščiuose.
Būtent Anykščių šilelio pašonėje jis ir pradėjo filmuoti juokingus vaizdo įrašus socialiniams tinklams.
„Tada su kolege visai netyčia pradėjome kurti šmaikščius vaizdo įrašus, tačiau jie buvo visiškai kitokie, nei kuriu dabar“, – pradžią mena Justas.
Greitai jaunuolis suprato, kad nėra ko laukti, o tinkamo meto pradėti kurti vienam niekada nebus.
„Tada dar nelabai supratau, kokį turinį noriu vaizduoti, bet kad noriu tai daryti – žinojau gan tvirtai. Kad vaizdo įrašų kūrimas yra mano „arkliukas“, galutinai supratau jau studijuodamas, kai vykdavo audiovizualinių produktų kūrimo paskaitų atsiskaitymai“, – pasakoja Justas.
J. Pečeliūnas žaibiškai išpopuliarėjo internete vos per kelis mėnesius.
Dabar tūkstančiai socialinių tinklų vartotojų jį pažįsta kaip juokingų, bet labai gyvenimiškų vaizdo įrašų kūrėją.
Socialiniai tinklai tiesiog sprogo po pasidalytų pirmųjų kalėdinių vaizdo įrašų, kuriuose J. Pečeliūnas švelniai pašiepė mamas, perdėtai besirūpinančias šventiniu stalu.
Justas sako tokios sėkmės visiškai nesitikėjęs.
„Mano tikslas buvo iki metų pabaigos surinkti „TikTok“ platformoje 5 tūkstančius sekėjų, o apie „Instagramą“ visai negalvojau. O išėjo taip, kad prieš Naujuosius metus „TikTok“ turėjau apie 15 tūkstančių sekėjų, o „Instagrame“ – apie 30 tūkstančių“, – skaičiuoja panevėžietis.
Akivaizdu, kad savo kurtais vaizdo įrašais tūkstančius prajuokinantis studentas pagavo sėkmės paukštę už uodegos – dabar jam pavyksta ne tik praskaidrinti kitiems dieną, bet ir iš kuriamo turinio užsidirbti.
Visgi K. Pečeliūnas sako nenorintis iš savo platformos padaryti skelbimų lentos.
J. Pečeliūno vaizdo įrašų epicentre – racionalioji, gyvenimo aktualijas apžvelgianti mama, jos draugė Danutė, su kuria moteris bendrauja telefonu, dar ir tėtis, kuriam priklauso juokingoji Tėčio abėcėlė. Beje, Danutė išties egzistuoja – ji yra Justo mamos geriausia draugė.
Pasak J. Pečeliūno, nei mama, nei kiti jo vaizdo įrašų herojai dėl to, jog staiga tapo tikromis socialinių tinklų žvaigždėmis, nė kiek nepyksta. Be to, pasak vaikino, jo mama irgi turi labai gerą humoro jausmą.
„Visa šeima mane labai palaiko. Mama kartais ir idėjų pasiūlo. Ji pati juokiasi iš visų mano sukuriamų vaizdo įrašų“, – tikina Justas.
Aišku, turinio kūrėjas sulaukia ir pasiūlymų, ką reikėtų ir ko nereikėtų daryti. Kartais patarimais pasinaudoja, tačiau būna, kad jų ir nepaiso – daro taip, kaip pačiam atrodo geriausia.
Anot J. Pečeliūno, vaizdo įrašuose papasakotos situacijos kartais būna tikros, bet jo kuriamas mamos personažas ir jo mama yra visiškai skirtingi. Panevėžiečio kuriami vaizdo įrašai yra apskritai apie visas mamas ir jų kasdienius rūpesčius.
„Žinoma, kartais pasiskolinu kokias nors nugirstas frazes, tačiau dažniausiai viską išgalvoju“, – šypteli J. Pečeliūnas.
Nors J. Pečeliūnui smagu matyti augančius sekėjų skaičius, jis supranta, kad nereikia per daug džiūgauti, nes viskas gali būti laikina.
Paklaustas, ar nebijo, kad ateis laikas, kai nebeturės iš ko kurti arba pastebės, kad tai nebeteikia džiaugsmo, Justas atviras: „Ši mintis truputį kelia nerimą, bet, manau, nereikia pradėti bijoti to, kas nebūtinai gali įvykti. Galbūt atsiras naujų personažų, rubrikų. Mąstau gana optimistiškai“, – šypteli Justas.
Nors žiūrint panevėžiečio nuotaikingus vaizdo įrašus atrodo, kad juos kurti labai lengva ir smagu, iš tiesų, kaip sako pats komikas, nėra paprasta rasti aukso viduriuką.
„Kartais vieną idėją galvoje modeliuoju visą mėnesį, o kartais įvyksta žaibiškai, per keletą minučių. Sunkiausia ne techniškai viską atlikti, bet sugalvoti, ką išskirtinio parodyti“, – įsitikino Justas.
Idėjų vaizdo įrašams jis semiasi iš aplinkos – kartais iš draugų, kartais iš šeimos ar tiesiog kokių nors dienos aktualijų.
„Dažniausiai tiesiog įsikūniju į personažą ir idėjos pačios aplanko“, – sako improvizatorius.
Susidaro įspūdis, kad Justą sekančių žmonių auditorija jo kūrybą vertina tik teigiamai.
Tuo jis labai džiaugiasi, bet pripažįsta bijantis prie to gero priprasti, kad vėliau netektų nusivilti.
„Tikiu, kad kažkuriuo metu gali atsirasti ir neigiamai mane vertinančių žmonių“, – teigia Justas.
Nors eidamas gatve K. Pečeliūnas kartais jau pastebi praeivių žvilgsnius, prie jo prieina ir užkalbina, tačiau panevėžietis tikina nesijaučiantis labai žinomas.
„Man tiesiog dar nelabai pavyksta „suvirškinti“ faktą, kad yra daug žmonių, kurie kasdien laukia mano naujų vaizdo įrašų“, – kuklinasi Justas.
Kūryba Justui visuomet buvo arti širdies. Nors mokykloje nebuvo pirmūnas, J. Miltinio gimnaziją baigė gerais pažymiais.
„Mokykloje statydavome spektaklius, vesdavome renginius, tad tai nebuvo vieta tik mokytis. Tai buvo ir labai gera vieta smagiai praleisti laiką. Gera prisiminti mokyklos laikus, joje užmezgiau labai šiltus ryšius ir su mokytojais, ir su bendraklasiais“, – sako J. Pečeliūnas.
Publikuojamuose vaizdo įrašuose atsiskleidžia jo aktoriniai sugebėjimai. Ir tai visai nestebina. Gimnazijoje Justas lankė teatro pamokas – vaidyba tapo tikrai dideliu hobiu.
„Buvo etapas, kai gana rimtai svarsčiau, kad noriu stoti į aktorinį, o dabar radau būdą savo hobį realizuoti per socialinius tinklus“, – sako jaunuolis.
Dar J. Pečeliūnas nuostabiai piešia, yra baigęs ir Panevėžio dailės mokyklą. Kurį laiką piešė portretus ir svajojo gyvenimą sieti su daile ar fotografija.
„Visa mano šeima prie meno, tikriausiai tai man persidavė per genus“, – svarsto Justas.
Pieštuką ar teptuką į rankas jis retsykiais paima ir dabar – tada, kai aplanko mūza.
Pomėgių J. Pečeliūnas turi ir daugiau. Jam labai patinka gaminti maistą.
„Tik gaila, kad niekaip nepradeda patikti po to tvarkyti virtuvę. Bet gal su laiku…“ – juokiasi J. Pečeliūnas.