G. Kartano nuotr.

Filologė, paviliota technologijų

Panevėžietė Vaida Šiaučiūnė baigusi anglų filologiją keletą metų dirbo vertėja, o dabar ji – robotikos centro vadovė. Kas gi užkietėjusią filologę pastūmėjo link technologijų pasaulio?

Panevėžietė svarsto, jog dirbdama vertėja tiesiog nesijautė savo vietoje. Darbas buvo alinamas, nes vertėjams dažniausiai tenka dirbti naktimis. Supratusi, kad tokio tempo nepakels, nusprendė persikvalifikuoti ir baigti pedagogikos studijas. Tuomet pradėjo vesti užsienio kalbos būrelius. Būreliai patiko tiek vaikams, tiek tėvams, o galiausiai Vaidą pastebėjo mokyklos direktorius ir pasiūlė tapti anglų kalbos mokytoja. Pradėjusi dirbti gimnazijoje ji rašė projektus ir laimėjo finansavimą išvykoms į užsienį.
„Ispanijoje įvyko mano pirmoji pažintis su technologijomis – buvau pasirinkusi kursą apie planšečių taikymą pamokose. Tuo metu mano mokykloje jų dar nebuvo, bet grįžusi iškart pradėjau zyzti, kad mums jų reikia, kad noriu inovatyviai dirbti su vaikais“, – prisimena V. Šiaučiūnė.

Tuomet sekė išvyka į Jungtinę Karalystę. Ten Vaida pasisėmė idėjų, kaip kalbų mokyti kitaip – per kalbėjimą, o ne akademinį rašymą.

„Stengiausi neužsibūti klasėje, nuolat semtis žinių. Tą daryti galima ir neišvykstant iš Lietuvos. Yra tokia programa „eTwinning“, kurį laiką buvau šios programos ambasadore Panevėžio regione. Programa jungia Europos mokyklas ir sudaro galimybes pedagogams dalytis patirtimi, naudojantis kompiuteriais ir kitomis technologijomis. Taip po truputį ir susikrovė mano idėjų bagažas“, – šypteli pašnekovė.
V. Šiaučiūnę visada domino technika, mechanika. Vaikystėje mieliau rinkdavosi žaisti su brolio konstruktoriais, o ne gražiomis suknelėmis išpuoštomis lėlėmis. Jeigu namuose kažkas sulūždavo, sugesdavo, Vaida drąsiai imdavosi remontuoti.

„Studijuojant vertimą universitete, mano pakraipa buvo techninės kalbos vertimas ir lokalizacija, t. y. produkto ar programos pritaikymas lietuvių kalbai ir kultūrinei terpei. Dirbdama vertėja versdavau buitinių prietaisų pritaikymo ir naudojimo instrukcijas. Jeigu gaudavau kažką sudėtingo, turėdavau išsiaiškinti, kaip tas prietaisas veikia, kad galėčiau teisingai išversti. Kartais draugai juokdavosi iš manęs: gavai dešimties eilučių tekstą, o verti pusę dienos. Bet man būdavo įdomu“, – sako Vaida.

Robotika neturi gąsdinti

Kai pasirodė skelbimas apie ieškomą naujojo centro ,,RoboLabas“ vadovą, Vaida delsė dalyvauti konkurse. Bet pažįstami pradėjo jai siuntinėti skelbimą.
„Kai sulaukiau daugiau nei penkių tokių žinučių, supratau, kad tikrai reikia pabandyti – o gal tikrai čia mano kelias?“ – prisimena Vaida.
Ruošdamasi atrankai, V. Šiaučiūnė nusprendė ne kalbėti, o parengti pristatymą – leisti sau pasvajoti ir pristatyti viziją, kur link norėtų nuvesti „RoboLabą“. Pradėjusi gilintis pamatė, kiek daug įdomių ir dar neištyrinėtų sričių robotikos centras apima, ir tai tiesiog traukte įtraukė.
„RoboLabas“ veikla siekiame sudominti robotika plačiąja prasme, parodant, jog ši sritis nėra gąsdinanti ar sudėtinga, kad viskas yra įmanoma, jei tikrai nori ir nenuleidi rankų.

Robotai – ne tik kine

Faktas, jog „RoboLabas“ duris atvėrė ne kur kitur, o Panevėžyje, anot V. Šiaučiūnės, liudija, kad toks robotikos centras miestui labai reikalingas ir kuria pridėtinę vertę. Vaida tikina, jog robotikos centras jaučia didelį palaikymą iš verslo įmonių, kurios skiria savo paramą, domisi, kaip sekasi mokiniams, sulaukia mokytojų susidomėjimo ir palaikymo.
Vaida džiaugiasi, jog būdami tokie jauni – „RoboLabas“ veiklos metines švęs šių metų rugsėjį – jau žinomi ir už Panevėžio ribų.

Pasak V. Šiaučiūnės, „RoboLabas“ veikla nėra paremta vien robotų kūrimu. Tačiau, anot jos, visų pirma reikėtų apibrėžti, kas šiandien vadinama robotu.

„Esame įpratę prie kino industrijos pasufleruoto roboto vaizdinio, nors iš tiesų kasdieniame pasaulyje robotai mus lydi kiekviename žingsnyje: automatinės parduotuvių durys, dulkių siurbliai, dronai – tai tik keli pavyzdžiai. Plačiąja prasme ,,RoboLabas“ supažindina su robotų inžinerija. Tai labai plati sritis, o mūsų tikslas suteikti lankytojams galimybę prisiliesti prie šios srities sudedamųjų: mechanikos, matematikos, elektronikos, programavimo, informacinių technologijų“, – vardija robotikos centro vadovė.

V. Šiaučiūnė sako, jog siekia sudėtingus dalykus aiškinti paprastais pavyzdžiais ir leisti patiems kūrėjams tai išbandyti praktiškai.

„Šimtą kartų išgirdęs mokinys vis viena pamirš, o kartą pabandęs šią patirtį išsaugos ilgam“, – pabrėžia pedagogė.

Panevėžietė Vaida Šiaučiūnė baigusi anglų filologiją keletą metų dirbo vertėja, o dabar ji – robotikos centro vadovė. G. Kartano nuotr.

Mokslas per žaidimą

Anot Vaidos, visgi nereikėtų persistengti ir iš tik ką pradėjusio vaikščioti kūdikio pulti spausti technologijų asą. Vaikams svarbu suteikti galimybes ir nenužudyti smalsumo, nesistengti priverstinai kišti visko, kas dabar madinga, ar kuo domisi pažįstami bendraamžiai.

„Natūralu, kad vaikams įdomios tos mirksinčios, judančios, besikeičiančios technologijos, bet norint sukurti savo robotą, prireiks žinių, kantrybės ir kruopštaus darbo“, – atkreipia dėmesį V. Šiaučiūnė.
Vaida yra inovatyvaus mokymo šalininkė, netgi pripažinta inovatyviausia šalies kalbų pedagoge. Pasak jos, tokio mokymo pagrindą sudaro ne kas kitas, o trokštantys žinių mokiniai, noras neatsilikti nuo jų, ieškoti bendrų sąsajų, sudominti ir parodyti, kad technologijos tarnauja žmogui, o jų paskirtis – palengvinti gyvenimą.

„Tačiau nemanau, kad inovatyvumas – vien naujų technologijų naudojimas. Žinoma, aš jas naudojau vesdama anglų kalbos pamokas – ir planšetes, iš išmaniąją lentą, ir telefonus. Bet inovatyvumas reiškia ieškojimus, kaip sena paversti nauju. Kaip tą pačią gramatiką, žodžių mokymąsi šiuolaikiniam žmogui pateikti įdomiau“, – pabrėžia Vaida.

Dabar, anot pedagogės, daug kas vyksta kitaip, nei buvo įprasta anksčiau.

„Anglų kalbos žodžius kaldavau atsisėdusi su lapeliu rankose. Ir taip jie įsimušdavo į ilgalaikę atmintį. Savo mokinius to mokiau kitaip – naudojau programėlę, į ją sudėjau visus žodžius, kuriuos jie turi mokėti. Mokydamiesi jie renka taškus ir taip „skrenda“ į kosmosą. Kitaip tariant, mokymosi procesas yra kaip žaidimas“, – sako V. Šiaučiūnė.

Pasak jos, mes patys nejaučiame, kad iš tiesų daugybėje gyvenimo situacijų taikome žaidimo principus ir tai skatina mus judėti į priekį. Ne išimtis ir kalbų mokymasis – visi žaidimo elementai: ženkleliai (angl. badges), pasiekimai (angl. achievements), lyderių lentelės (angl. leader boards) skatina besimokantįjį neprarasti susidomėjimo, išlaikyti motyvaciją.

„Kartu įsijungia ir noras konkuruoti su kitais besimokančiaisiais. Tuomet sveikas varžymasis skatina neatsilikti, kaskart surinkti vis daugiau taškų, o tai reiškia – įgyti vis daugiau žinių“, – savo mokymo principus atskleidžia Vaida.

Robotai nepakeis pedagogų

V. Šiaučiūnės manymu, robotas, kaip mokymo priemonė, turi kur kas daugiau pranašumų. Pavyzdžiui, jis gali dirbti nevalgęs ir be poilsio ar bent jau kol elementas neišsikraus.

„Esu minties, kad joks robotas nepakeis mokytojo, šalininkė. Kitose srityse, tarkime, pramonėje, kur žmogiškasis ryšys, empatija, emocijos nereikalingos, robotai gali pakeisti žmogų, tačiau tik ne švietime“, – pabrėžia V. Šiaučiūnė.

Ji įsitikinusi, jog kiekvienam savas kelias, todėl forsuoti visus vaikus tapti išskirtinai technologijų kūrėjais nereikėtų.

„Paprastai tariant, ne visi valgantys tortus gali būti tortų kepėjai ar skaitantys knygas – jų rašytojai. Taip pat ir su technologijomis: vieni vartoja, kiti kuria, treti ir vartoja, ir kuria“, – pabrėžia pedagogė.

Miestas keičia veidą

Pasak V. Šiaučiūnės, inovacijos, robotika, technologijos, startuoliai yra 21-ojo amžiaus variklis. Be technologijų nebūtų suklestėjusios civilizacijos, įvykę kardinalūs pokyčiai, pagerinę žmonijos gyvenimą.
„21 amžius – inovacijų, pramonės 4.0 amžius, tad ir robotika, technologijos, startuoliai, dirbtinis intelektas yra tai, kas šiuo laikotarpiu veda mus į priekį, padeda kurti kitokį savo ir ateinančių kartų gyvenimą“, – teigia Vaida.

Anot jos, pastaruoju metu Panevėžys technologijų požiūriu į priekį juda kaip niekad greitai.
„Džiaugiuosi savo gimto miesto transformacijomis. Pati dešimčiai metų buvau palikusi Panevėžį, prieš devynerius grįžau atgal. Tuomet džiaugiausi, kad jis švarus ir kompaktiškas, dabar išlaikant šiuos dalykus jis tampa aktyvaus poilsio, kultūros, inovacijų ir naujo veido miestu“, – sako V. Šiaučiūnė.
Pasak jos, viskas priklauso nuo žmonių, jų požiūrio ir noro keistis, tad reikia skatinti Aukštaitijos sostinės gyventojus imtis naujų veiklų. Tuos, kurie kuria ar nori tai daryti, – padrąsinti, tiems, kurie gerai ir noriai dirba, – negailėti gražių žodžių. O tuos, kurie dvejoja ar kritikuoja, – išklausyti.
„Manau, Panevėžys įgavęs pagreitį taps nesustabdomas, dabar jis įsibėgėja“, – sako Vaida.

Ne griauti, o kurti

Lietuviai vis dar linkę gyventi stereotipais, tad dažnai moterys ir technologijos statomos į priešingas barikadų puses. Tačiau robotikos centro vadovė tvirtina piktų replikų savo adresu niekada negirdėjusi.
„Turiu šaunią patarėjų komandą. Žmonės, su kuriais dirbu, yra savo srities žinovai, jais pasitikiu. Jei kyla abejonių, neaiškumų – pasitariame, padiskutuojame. Dažnai sau sakau, kad jei tai ne matematika, gali būti daugiau nei vienas teisingas atsakymas. O neklysta tik tie, kas nedirba“, – šypteli Vaida.
Panevėžiečių vardai neretai skamba ten, kur kalbama apie reikšmingus pasiekimus technologijų, mokslo srityje. Anot V. Šiaučiūnės, svarbu, jog visiems būtų suteikta galimybė kurti be lūkesčių, iš anksto neprimesti nurodymų, reikalavimų, kaip vienas ar kitas pasiekimas turi atrodyti.

Visgi technologijos keičia mus ne tik gerąja, bet ir, deja, blogąja prasme. Tampa sunkiau atitrūkti nuo informacijos srauto, jos pertekliaus, daromės irzlesni, keičiasi įpročiai, tradicijos. Tačiau technologijos turi labai daug privalumų. Anot Vaidos, jos pakeitė sveikatos priežiūrą, bendravimo galimybes, mokymosi įpročius, darbo organizavimo principus, galimybes keliauti, susipažinti, netgi tai, kaip kurti šeimą.

Sunku įsivaizduoti, kuo technologijos mums pravers ateityje, nes žmogaus kūrybiškumui, pakurstytam technologinėmis galimybėmis, ribų nėra.
„Reikia tik tikėtis, kad visi ateities sprendimai ir išradimai bus draugiški žmogui ir jį supančiai aplinkai, bus skirti ne griauti, o kurti, padėti ir teikti naudą“, – pabrėžia V. Šiaučiūnė.