-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Į visus klausimus atsakymas vienas – dirbtinis intelektas. Šie pavyzdžiai tėra maža dalis to, ką galima nuveikti pasitelkiant įvairius dirbtinio intelekto (DI), o tiksliau – mašininio mokymosi, algoritmus.
Su dirbtiniu intelektu dirbantis duomenų mokslininkas Mantas Lukauskas sako, jog kompiuterinė rega yra viena iš labiausiai stulbinančių dirbtinio intelekto sričių, o be jos sunkiai įsivaizduotume šiuolaikinį pasaulį.
Jis pasakoja, jog dar 1960-aisiais dirbtinis intelektas tapo akademine disciplina. Kompiuterinė rega pirmą kartą buvo pristatyta kaip Masačusetso technologijos instituto vasaros projektas, kuris buvo laikomas laipteliu aukštyn kuriant kompiuterį, galintį atlikti žmogaus pažinimo funkcijas – tokias kaip matymas, mokymasis, samprotavimas ir problemų sprendimas.
Tai pažymėjo oficialų kompiuterinės regos, kaip mokslo srities, gimimą, kuria siekiama suteikti kompiuteriams galimybę automatiškai matyti, identifikuoti ir suprasti vizualinį pasaulį, imituojant tą patį, ką daro žmogaus regėjimas. Tuo metu šis projektas nebuvo sėkmingas, kadangi turimos technologijos tiesiog nebuvo tam pasirengusios. Tačiau ilgai laukti nereikėjo ir šiuo metu kompiuterinė rega prieinama kiekvienam.
Pasak M. Lukausko, su kompiuterine rega susiduriame kasdien apie tai net nesusimąstydami, o šių technologijų panaudojimas yra ypač platus.
„Įsivaizduokite bet kokią užduotį, kurią leidžia atlikti žmogaus regėjimas. Bene kiekvieną jų dažniausiai gali atlikti ir kompiuterinė rega. Kai kuriose užduotyse kompiuteriai gali net pranokti žmones, pavyzdžiui, klasifikuojant nuotraukas ar aptinkant medicininių vaizdų anomalijas“, – aiškina tyrėjas.
Nors dirbtinio intelekto panaudojimas realybėje yra vis dar apipintas mitais, anot M. Lukausko, naujais technologiniais sprendimais paremti išradimai turi realų praktinį pritaikymą. Didžiausią potencialą šiuo metu turi autonominiai, savarankiškai važiuojantys automobiliai, kuriais naudojantis galima sumažinti avarijų skaičių keliuose. Autonominiuose automobiliuose kompiuterinė rega panaudojama labai įvairiai: atpažįstant linijas, tarp kurių reikia važiuoti, skirtingus ženklus bei signalus, reaguojant į pėsčiuosius.
Taip pat kompiuterinė rega gali būti plačiau pritaikoma analizuojant kelių srautus, kas leistų sumažinti varginančias spūstis keliuose.
Sveikatos ir medicinos srityje taip pat yra yra daug kompiuterinės regos skirtingų pritaikymo pavyzdžių, kurie gali būti naudingi kiekvienam mūsų.
„Pavyzdžiui, analizuojant rentgeno nuotraukas galima įvertinti, ar žmogus kuo nors serga. Tarkime, kad ir COVID-19. Taip pat kompiuterinė rega diagnozuojant ligas gali nustatyti, ar tam tikri dariniai yra vėžiniai, ar ne, – pasakoja M. Lukauskas. – Dar labai įdomus kompiuterinės regos pritaikymas yra vertinant įvairias konstrukcijas – betonines, metalines ir kitokias, – ar jos yra saugios. Tai gali padėti išvengti daug nelaimių ir nuostolių,“
Su dirbtinio intelekto sąvoka susijusi painiava dar labiau didėja dėl jo vaizdavimo įvairiuose mokslinės fantastikos literatūros ir kino kūriniuose – istorijose dažnai pasitaiko geraširdžių humanoidų tarnų ar humanoidinių būtybių, kurios rezga piktus kėslus ir sukyla prieš savo šeimininkus. Pasak M. Lukausko, labai sunku vertinti, kokia bus mūsų ateitis, kadangi dar prieš 50–60 metų net nebuvo sąvokos „dirbtinis intelektas“, o šiandien juo jau galime laisvai naudotis kiekvienas.
Visgi, tyrėjo manymu, dar tikrai nepasiekėme tokio lygio, kad robotai galėtų funkcionuoti kaip žmonės.
„Vieni iš įdomesnių robotų pavyzdžių yra amerikiečių inžinerijos ir robotikos projektavimo įmonė „Boston Dynamics“. Jų kurti robotai itin gerai atlieka įvairias fizines užduotis“, – pasakoja Mantas.
Paklaustas, ar dirbtinis intelektas kada nors pralenks žmogiškąjį, M. Lukauskas primena faktą, jog
dar 1996 metais IBM superkompiuteris įveikė šachmatų čempioną Garį Kasparovą. Bet tai nepavirto fantastinio filmo scenarijumi.
„Tikrai yra daug sričių, kuriose dirbtinis intelektas yra geresnis už žmogų. Tarkime, atpažįstant medicinos vaizdus. Bet kitose srityse jis vis dar neprilygsta žmogaus gebėjimams. Vienas tokių pavyzdžių yra advokatų darbas, kurį pakeisti robotams būtų ypač sudėtinga“, – aiškina tyrėjas.
„Dirbtinis intelektas gali reikšti žmonių giminės pabaigą“, ‒ yra sakęs genialusis mokslininkas Stivenas Hokingas BBC televizijos laidoje. Jei taip sakytų eilinis pilietis, tai reikštų viena, bet ką galvoti, kai taip sako ir S. Hokingas, ir „Microsoft“ korporacijos įkūrėjas Bilas Geitsas, ir inžinierius, programuotojas, milijardierius Ilonas Maskas?
M. Lukauskas neatmeta galimybės, jog bet kuris teigiamas dalykas gali būti panaudotas ir siekiant ne tokių gerų tikslų.
„Galbūt ateityje turėsime tokį dirbtinį intelektą, kuris galės sau išsikelti tikslus, tačiau tokiu atveju jis taip pat turės laikytis tam tikrų sąlygų – nesukelti pavojaus kitiems, – pabrėžia tyrėjas. – Žinoma, egzistuoja scenarijus, kuriame dirbtinis intelektas sieks apsaugoti save, nekreipdamas dėmesio į tai, kokią žalą gali padaryti žmogui. Būtent antrasis variantas turbūt ir reikštų žmonių giminės pabaigą.“
Pasak M. Lukausko, kažkada tikrai prieisime prie to, jog dirbtinis intelektas galės reaguoti į kintančias situacijas. Puikus to pavyzdys yra jau dabar turimi autonominiai automobiliai, kai, pasikeitus sąlygoms, dirbtinio intelekto algoritmai elgiasi kitaip.
„Dirbtiniam intelektui ir toliau tobulėjant, gali prireikti vis mažiau žmogaus įsikišimo į į jo veiklą“, – sako mokslininkas.
Nors, pasak M. Lukausko, ateitis jau priklauso dirbtiniam intelektui, tačiau nereikėtų tikėtis, jog po penkerių metų visur lakstys robotai, vykdantys jiems paskirtas užduotis.
„Mūsų kasdieniniam gyvenimui ir dabar, ir vėliau dirbtinio intelekto įtaka tik didės. Jo taikymas mums padeda įvairiose srityse, sumažina darbo krūvius, pateikia tikslesnes rekomendacijas“, – vardija mokslininkas.
Nors nuogąstaujama, kad vyresnei kartai gali būti sudėtinga persiorientuoti ir prisitaikyti prie išmaniųjų įrenginių, pasiekti puikų technologinį raštingumą, M. Lukauskas teigia, jog nereikėtų nuvertinti senjorų gebėjimų. Anot jo, gebėjimas tobulėti ir prisitaikyti neturi amžiaus cenzo.
„Vyresni žmonės, kurie turėjo tik laidinį telefoną, kuriame numerį reikėjo surinkti sukant ratelį, dabar jau puikiai naudojasi išmaniaisiais mobiliaisiais, – pastebi tyrėjas. – Sparčiai tobulėjant technologijoms, jos netgi labiau prisitaiko prie mūsų, nei mes prie jų“.
Šiuo metu M. Lukauskas stengiasi kuo paprasčiau žmonėms paaiškinti, kas gi išties yra tas dirbtinis intelektas ir ko iš jo tikėtis – jis rašo įvairius straipsnius, ruošia paskaitų įrašus bei turi interneto puslapį.
Anot Manto, visos šios veiklos į jo gyvenimą atėjo neatsitiktinai. Dar vaikystėje mėgstamiausia pamoka buvo matematika, o vaikiškas pasaulis sukosi apie fantastiką ir robotus. Po mokyklos šiek tiek nukrypo nuo tikslo – Kauno technologijos universitete studijavo medžiagas ir nanotechnologijas, o vėliau ir ekonomiką. Tačiau magistro metais sugrįžo prie to, kas domina labiausiai. Susipažino su dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymusi ir galiausiai atsidūrė ten, kur yra dabar – studijuoja informatikos doktorantūroje.
