Vaistų kūrėja žada proveržį gydant sudėtingas ligas

Vaistų kūrėja žada proveržį gydant sudėtingas ligas

Mokslininkė Vilma Petrikaitė šiuo metu su doktorantais, magistrantais ir bakalaurantais daugiausia dėmesio skiria vaistų nuo vėžio tyrimams. Pasak mokslininkės, didelė problema yra vėžio atsparumo atsiradimas vartojamiems vaistams. Tyrėjams tenka ieškoti naujų būdų, kaip padėti vaistams prasiskverbti į vėžio bastioną.

„Taip pat aiškinamės mechanizmus, su kuo susijęs vėžio ląstelių atsparumo išsivystymas. Ieškome priemonių, slopinančių metastazes, tiriame naujų junginių poveikį ir jau kitoms ligoms gydyti vartojamų vaistinių medžiagų poveikį vėžio ląstelių kultūroms“, – vardija pašnekovė.

Pastaraisiais metais prie V. Petrikaitės komandos prisijungė jaunų mokslo daktarų, turinčių patirties gretutinėse mokslo kryptyse. Dėl to tyrimus Vilma praplėtė ir daug dėmesio skiria trimačių modelinių sistemoms kurti, vėžio ląstelių dalijimosi mechanizmui aiškintis, nanoformulėms kurti ir jas analizuoti.

Gyvybes gelbstintys tyrimai

Kaip pasakoja V. Petrikaitė, visa jos gyvenimo patirtis yra tiesiogiai susijusi su darbine veikla. Ji niekada nebuvo nukrypusi nuo savo tikslo – kurti ir tirti vaistines medžiagas, prisidėti prie naujų priemonių ligoms gydyti atradimo.

Tik dėl apmaudaus apsirikimo į medicinos studijas negalėjusi stoti V. Petrikaitė pasuko į farmaciją, ir tai, ką ji dabar daro šioje srityje, įvertina ir didžiosios užsienio farmacijos kompanijos.

Šiam tikslui pasiekti itin padeda užmegzti ryšiai su užsienio tyrėjais ir nuolatinis bendradarbiavimas.

V. Petrikaitė yra daug pasiekusi farmacijos krypties mokslininkė. Šiuo metu ji dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete farmakologiją, vadovauja Vaistų taikinių histopatologijos laboratorijai, Ikiklinikinių tyrimų centrui, be to, vykdo mokslinius tyrimus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

Be kasdienės darbinės veiklos, V. Petrikaitė yra Europos vaistų agentūros ekspertė, teikia mokslinius patarimus farmacijos kompanijoms, vadovauja Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Mokslo tarybai.

„Visa mano veikla siejasi su vaistinių medžiagų tyrimu, vystymu, farmakologinio poveikio įvertinimu, todėl laikau save vaistų tyrėja. Mane labai žavi ir dėstymas studentams, bendravimas su jaunais žmonėmis, ir mokslinis darbas, kai galima sukurti ką nors nauja, išsiaiškinti paslaptis ir galbūt pritaikyti jas ateityje ligoms gydyti“, – teigia pašnekovė.

Taigi V. Petrikaitė siekia išsiaiškinti įvairių medžiagų farmakologinį poveikį. Tiria tiek naujų medžiagų, tiek jau žinomų vaistų poveikį ląstelėms.

„Kaip priemonė aktyvumui nustatyti yra moksliniai eksperimentai su ląstelių kultūromis – tyrimai in vitro, taip pat su gyvūnų – in vivo. Mes labiau atliekame in vitro eksperimentus, neseniai pradėjome tyrimus su viščiukų embrionais“, – aiškina Vilma.

Žinias perduoda užsieniečiams

Anot V. Petrikaitės, reikšmingiausi jos grupės tyrimai susiję su tikslinių nanoformuluočių kūrimu. Jas pasitelkus galima norimą vaistą „nugabenti“ į specifinę organizmo vietą, pavyzdžiui, į naviką, ir taip sumažinti vaistų toksinį poveikį, padidinti jų veiksmingumą. Užsienio partnerių mokslininkės vadovaujama komanda vertinama dėl sugebėjimo užauginti trimates ląstelių kultūras, kurios kur kas geriau imituoja realią naviko mikroaplinką, nei daugelio tyrėjų naudojami dvimačiai ląstelių modeliai.

„Džiugu, kad į mūsų laboratoriją nuolat atvyksta stažuotojai iš užsienio pasimokyti metodikų. Galime didžiuotis, kad šioje nišoje esame netgi šiek tiek toliau pažengę nei žinomų užsienio universitetų mokslininkai“, – pabrėžia V. Petrikaitė.

Ledu padengtos priemonės

Dar studijų metais V. Petrikaitė sužinojo, kad yra galimybė rinktis – ar laikyti baigiamąjį egzaminą, kuris iš esmės buvo testas iš saviruošai pateiktos medžiagos, ar ginti magistro darbą. Nė trupučio nedvejodama Vilma pasirinko moksliškesnį variantą. Ją nuo vaikystės traukė stebėti įvairiausius procesus, juos analizuoti, ieškoti atsakymų. Mokslininkė sako esanti labai dėkinga, kad universiteto profesorius Eduardas Tarasevičius sutiko vadovauti jos tiriamajam darbui – naujų priešmikrobinių junginių sintezei ir tyrimui mikroorganizmų kultūrose. Tačiau pradžia, mena, tikrai buvo sunki, nes sąlygos šiems tyrimams buvo, švelniai tariant, kuklios.

„Darbavausi gana senoviško profilio sintezės laboratorijoje, kuri buvo įkurta mūsų universiteto centriniuose rūmuose, pusrūsyje. Čia žiemą temperatūra krisdavo net iki 13 laipsnių. Tad dirbti kartais tekdavo ir su paltu“, – pasakoja V. Petrikaitė.

Dabar Vilma juokiasi prisiminusi, jog prieš darbą pirmiausia turėdavo užvirinti vandens, nes iš čiaupo nebėgdavo šiltas, o kažkaip reikėjo atšildyti laboratorijoje į ledą sušalusią acto rūgštį, kuri buvo vienas pagrindinių naudojamų tirpiklių.

„Tokios sąlygos mane užgrūdino. Dirbdama turbūt parodžiau daug entuziazmo ir užsispyrimo, nes profesorius mane pakvietė studijuoti farmacijos krypties doktorantūroje. Sutikau ir toliau gilinausi į farmacijos mokslo subtilybes“, – pasakoja mokslininkė.

Farmacijos metinėje konferencijoje su studentais farmacininkais.

Įvertino ambicingą mokslininkę

Studijuodama doktorantūroje, be tiriamojo darbo, V. Petrikaitė dirbo farmacijos įmonėje kokybės kontroliere, universitete dėstė studentams vaistų chemijos discipliną, farmacijos praktiką, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje buvo vaistų kokybės dokumentacijos ekspertė. Apsigynusią daktaro laipsnį, prof. Daumantas Matulis pakvietė ambicingą mokslininkę stažuotis savo vadovaujamoje laboratorijoje Biotechnologijos institute, prisidėti prie grupės susintetintų naujų junginių priešvėžinio poveikio vertinimo gyvūnuose.

V. Petrikaitės manymu, tai buvo labai svarbus žingsnis karjeroje, nes prof. D. Matulis laboratorijoje taikė vaistų kūrimo principus, kurie naudojami ir didžiosiose farmacijos kompanijose. Tuo pat metu Vilma pradėjo savo trumpalaikes ir ilgalaikes stažuotes užsienyje, kurios tęsiasi iki šiol. Jos sukauptos žinios buvo įvertintos Lietuvos sveikatos mokslų universitete: prieš dvejus metus Vilma pakviesta vadovauti universiteto Ikiklinikinių tyrimų centrui ir savo tyrimų grupei Vaistų taikinių histopatologijos laboratorijoje.

V. Petrikaitė su Latvijos ir Estijos farmacininkais.

Nuo pat vaikystės V. Pertrikaitę žavėjo įvairūs eksperimentai. Deja, tuomet nebuvo tokių sąlygų, kokios yra dabar: apsilankyti universiteto laboratorijose, dalyvauti mokslininkų paskaitose, renginiuose. Savo smalsumą ji tenkindavo skaitydama knygas. Mokykloje ypač patikdavo chemijos, fizikos bandymai, nors jų atlikdavo tikrai ribotai, o didelę dalį laisvalaikio skirdavo muzikai. Vilma lankė muzikos mokyklą, pasirinko smuiką, bet išmoko groti visais prieinamais instrumentais – pianinu, gitara, šiek tiek akordeonu.

Finansinės kliūtys buvo lemtingos

Farmacija V. Petrikaitę patraukė jau po to, kai įstojo į tuometę Kauno medicinos akademiją. Norėjo studijuoti Medicinos fakultete, tačiau duodant dokumentus paaiškėjo, kad mokykloje išlaikė ne tą baigiamąjį egzaminą – biologiją vietoj chemijos. Dėl tokio apsirikimo galėjo stoti tik į Farmacijos fakultetą. Sužinojusi, kad vėliau turės galimybę pereiti į mediciną, surizikavo. Tačiau po metų, nutarusi farmacijos studijas tęsti, o į Medicinos fakultetą stoti jas baigusi, gavo antausį, mat antras aukštasis mokslas pasirodė mokamas.

„Man tai buvo kliūtis, nes tuo metu nebuvo paprasta gauti paskolą. Tada ir apsisprendžiau: jei apsistoju ties farmacija, einu tolyn ir gilinuosi. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad tokiu pasirinkimu nė kiek nesigailiu, farmacijos mokslas yra be galo įdomus“, – pabrėžia mokslininkė.

V. Petrikaitė su jaunaisiais mokslininkais ir prezidentu V. Adamkumi per Geriausių disertacijų apdovanojimų ceremoniją Prezidentūros kiemelyje.

Stažuotės po pasaulį

Kaip tikra farmacininkė V. Petrikaitė visada buvo labai pareiginga, kruopšti studentė.

Baigusi magistrantūros studijas, patirties sėmėsi mokslinėse konferencijose Švedijoje, Nyderlanduose, Latvijoje, Estijoje, Kroatijoje. Su moksliniu vadovu vyko į stažuotę Krokuvos, Lenkijoje, ir Lvovo, Ukrainoje, universitetus. Vilmai labai patiko keistis idėjomis su užsieniečiais, diskutuoti tiek apie tyrimus, tiek apie mokslą ar farmaciją. O baigusi podoktorantūros stažuotę surizikavo dalyvauti Baltijos-Amerikos laisvės fondo Tyrėjų programoje, pagal kurią laimėjo vienerių metų stažuotę JAV.

„Čia įgijau labai daug gyvenimiškos ir mokslinės patirties. Išmokau daug naujoviškų metodikų, taikomų vėžio ir nanosistemų tyrimams. Tyriau vaistų skvarbą į vėžio ląsteles, taip pat iš jų suformuotus rutulio formos darinius, primenančius tikrus navikus, vykdžiau tyrimus pelių vėžio modeliuose. Labai džiaugiuosi, kad praktiškai visas metodikas pavyko perkelti į Lietuvą“, –pasakoja Vilma.

Po tokios stažuotės V. Petrikaitė jau nebegalėjo nusėdėti vietoje, vis keliavo pasimokyti naujų dalykų: Cincinačio vaikų ligoninėje jai teko atlikti tyrimus zebražuvių vėžio ir kraujagyslių modelyje, vėliau vyko stažuotis Helsinkio universitete, kur išmoko pagaminti naujos kartos hibridines nanodaleles. Net tris kartus V. Petrikaitė stažavosi Kolorado universitete, prof. Ryčio Prekerio laboratorijoje.

Šis mokslininkas jai yra pavyzdys: puikus vadovas ir mokytojas, sugebantis uždegti savo kolektyvą idėjomis ir visada palaikyti gerą nuotaiką.

Šių metų vasarą Vilma stažavosi Tartu universitete, kur tobulinosi nanomedicinos srityje.
„Labai svarbu mokslininkams bendradarbiauti. kartu dirbti yra gerokai produktyviau ir smagiau, visada galima pasitarti“, – pabrėžia tyrėja.

Vaistus kuria ne tik farmacininkai

Pasak V. Petrikaitės, farmacija yra be galo plati tarpdisciplininė sritis. Paprastai farmacininkas įsivaizduojamas kaip vaistininkas, konsultuojantis žmones dėl medikamentų vartojimo.

Tačiau farmacinius mokslinius tyrimus atlieka ne tik farmacininkai. Farmacinių įmonių komandose dirba labai daug biochemijos, chemijos, biologijos, genetikos imunologijos, biofizikos ir kitų krypčių specialistų.

Farmacininkas, anot Vilmos, dažniausiai yra didelės komandos narys. Ir tai neišvengiama dėl ypač sudėtingų, patirties reikalaujančių vaistų kūrimo proceso ypatumų.

Vienas iš žymesnių vaistų kūrėjo pavyzdžių yra Aleksandras Flemingas, kuris dar XX a. pradžioje atrado peniciliną – antibiotiką, išgelbėjusį nuo mirties daugybę infekcijomis užsikrėtusių žmonių, ir davė pradžią antimikrobinei chemoterapijai.

Trukdo biurokratija

Pasak V. Petrikaitės, pagrindinis dalykas, trukdantis Lietuvos farmacijos mokslininkams efektyviau dirbti ir konkuruoti su užsienio tyrėjais, yra biurokratija. Norint įsigyti vos kelis eurus kainuojantį reagentą, privalu pildyti įvairias paraiškas, rinkti parašus, vėliau, gavus sąskaitą, vėl pereiti ilgus kryžiaus kelius.

Vilma po šimtamečiais ąžuolais Naujajame Orleane mokslinės stažuotės JAV metu.

„Yra buvę ir taip, kad nepavyko įsigyti reikalingų numatytų reagentų ilgiau nei metus, o kai jie galiausiai atkeliavo, jau nebereikėjo“, – prisimena Vilma.

Pasak V. Petrikaitės, dažniausiai žmonės įsivaizduoja mokslininką kaip gana išsiblaškiusį, pasinėrusį į savo eksperimentų pasaulį įvairiausiomis priemonėmis apkrautoje laboratorijoje. Tačiau, jos tvirtinimu, gatvėje vaikštantį mokslininką nuo kitų profesijų atstovų būtų sunku atskirti.

„Esame tokie patys žmonės, tik gal šiek tiek kritiškiau vertiname pasaulį, ieškome daugiau argumentų ir faktų“, – svarsto Vilma.

Laukia svarbūs laimėjimai

Farmacijos sektorius vystosi labai sparčiai, todėl V. Petrikaitė nė neabejoja: ateityje laukia tikrai nemažai permainų ir pergalių. Jau dabar kuriama vis daugiau ne cheminių, o biologinių preparatų, sparčiai vystomos nanotechnologijos, genetiniai instrumentai.

„Gali būti, kad jie išstums daugelį šiandien vartojamų cheminių molekulių. Ir apie cheminių vaistų vartojimą būsimi pasaulio gyventojai mąstys panašiai, kaip mes dabar stebimės senoviškais kraujo nuleidimo ar kaukolės gręžimo būdais. Tai natūralu, nes žmonija eina į priekį“, – akcentuoja mokslininkė.

Vaistininko darbo pobūdis vaistinėje, anot jos, taip pat jau pasikeitęs, nes informacijos prieinamumas dabar visiškai kitoks, nei buvo prieš penkiasdešimt metų.

„Labai populiarėja personalizuotos medicinos filosofija, dėl to spėčiau, kad gydymas ir vaistai bus pritaikomi pacientams individualizuotai, labiau atsižvelgiant į asmeninius kiekvieno poreikius“, – prognozuoja vaistų tyrėja ir kūrėja.

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų