-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Muzikinių improvizacijų meistro Vilmanto Vapsvos vadovaujamas kolektyvas praėjusią savaitę iš Vokietijoje, Bioselio miestelyje, vykusio tarptautinio festivalio „Euro Bösel Musiktage“ grįžo su laurais.
Darnus dūdų ir mušamųjų skambesys orkestrui atnešė prestižinę 1-ąją vietą D kategorijoje (Brass Band), bendroje įskaitoje jie liko antri.
Talentingasis vadovas V. Vapsva pripažintas geriausiu kategorijos dirigentu ir bendrojoje įskaitoje iš 24 konkurse besivaržiusių dalyvių pelnė 2-ąją vietą.
Pasak V. Vapsvos, dar 2019 metais šiame konkurse bendroje įskaitoje orkestras buvo trečias, šįmet antras, tad dabar tarpusavyje vis pajuokauja, kad kitais metais neliks nieko kito kaip tik nugvelbti pirmąją vietą.
Šiais metais kartu su orkestru į Bioselį pirmą kartą vyko ir Naujamiesčio kultūros centro-dailės galerijos vario dūdų orkestro „Aukštyn“ šokių grupė „Fiva“, vadovaujama Ugnės Zanevičiūtės-Audejevos.
Debiutantėms sekėsi geriau, nei galėjo tikėtis, – šokėjos pasirodė dviejose kategorijose – šou šokio, kurioje laimėjo 1-ąją vietą, ir mažorečių – orkestrinių šokių, šioje pelnė 2-ąją vietą.
Pasak šokėjų vadovės U. Zanevičiūtės-Audejevos, merginos namo grįžo labai laimingos – džiaugiasi nauja patirtimi, įspūdžiais bei laimėjimais.
Vokietijoje, jaukiame, vos 8 tūkstančius gyventojų turinčiame Bioselio miestelyje netoli Oldenburgo vyko jau 58-asis tarptautinis festivalis „Euro Bösel Musiktage“.
Šiame konkurse charizmatiškieji „Sklepučini” dūdininkai dalyvauja nebe pirmą kartą.
Festivalis vyksta net tris muzikos, veiksmo ir judesio pripildytas dienas. Pirmąją visų dėmesį kaustė mažorečių – maršinių šokių pritariant pučiamųjų orkestro muzikai šokėjų ir šou šokių kolektyvų pasirodymai, o vakarą vainikavo įspūdingas tautų koncertas, kuriame pasirodė visi konkurse ir festivalyje dalyvaujantys kolektyvai.
Jau kitą dieną dūdininkų ir šokėjų laukė orkestrų konkursiniai pasirodymai. O prieš apdovanojimus – visų kolektyvų be galo spalvingas ir triukšmingas paradas Bioselio gatvelėmis, vietiniams tapęs metų švente.
Iš viso čempionate pasirodė kolektyvai iš šešių šalių – Lietuvos, Vokietijos, Olandijos, Danijos, Lenkijos ir Čekijos.
Šiuo metu „Sklepučini“ orkestras jungia trisdešimt penki pagrindinės sudėties nariai nuo 12-os iki 49-erių. Visi jie ir vyko į Vokietiją. Dar yra tokių, kurie auga ir pamažu jaukinasi muziką.
Pasak orkestro narės, trimitininkės Amandos Vapsvaitės, kolektyvas Bioselio festivalio dovanotas patirtis ypač vertina.
Kiekvieną vakarą galėjo mėgautis vis kitu dėmesį kaustančiu renginiu, o visas miestelis tiesiog skendėjo žmonių, neabejingų muzikai, jūroje.
„Turėjome ir koncertų, ir repeticijų, ir laiko atsipūsti, susipažinti su kitų kolektyvų nariais“, – dar viena tarptautine patirtimi džiaugiasi Amanda.
Tai, kad „Sklepučini“ vardą žino Bioselio gyventojai, jau nė kiek nestebina. Vario dūdų orkestro muzikinė kelionė iš Panevėžio rajono driekiasi ne tik per Vokietiją, bet ir Latviją, Norvegiją, Prancūziją, Lenkiją.
Nors konkursas pralėkė akimirksniu, pasiruošimas jam vyko labai intensyviai. Kiekvieną vasaros paskutinę savaitę Panevėžio rajono dūdų asai praleidžia užsidarę sodyboje. Kitaip tariant, stovyklauja su instrumentais. Šios tradicijos nesulaužė ir šįmet.
„Sodyboje turėjome pasiruošimo stovyklą, kuri vyko su lektoriais iš Belgijos – Tim De Maeseneer, Lode Violet, Jens De Pauw“, – vardija A. Vapsvaitė.
Po intensyvių pasiruošimo dienų, kai kasdien grojama beveik septynias valandas, anot trimitininkės, orkestrui gludinti kampų nebereikia. Užtenka palaikyti formą ir tiesiog groti.
„O ir kelionėje neleidome sau ilsėtis. Dieną prieš ją turėjome repeticiją, kuri prasidėjo 5.30 valandą ryte, dar prieš išvykstant. Galėjome praleisti dieną, skirtą kelionei, ir nesukti galvos, kur ir kada dar galėsime kartu pagroti“, – pasakoja Amanda.
Anot A. Vapsvaitės, Bioselio miestelis, kuriame vyksta jau tradicija tapęs festivalis ir muzikos varžytuvės, kaip ir kiekvienais metais priėmė svetingai. Muzikantus ir šokėjas iš Lietuvos vietiniai labai šiltai sutiko. Leisdami laisvesnę dieną Bioselyje orkestrantai sutiko ir lietuvių, kurie ten gyvena. Anot Amandos, tai buvusi labai maloni staigmena.
„Į šio festivalio organizavimą įsitraukę daugelis miestelio gyventojų. Yra sugalvota netgi loterija, kurioje jie dalyvauja kiekvienais metais, perka bilietus ir laimi prizus. Taip norima į šventę įtraukti kuo daugiau gyventojų“, – sako trimitininkė.
Ji džiaugiasi, jog net ir ruošdamiesi itin svarbiam konkursiniam pasirodymui orkestro nariai rado laiko pasivaikščioti po miestelį ir juo pasigrožėti.
Kadangi ten viešėjo ne pirmą kartą, tapo akivaizdu, kaip jis keičiasi ir auga.
Grįžę iš Vokietijos, dūdininkai neturėjo laiko sėdėti sudėję rankas. Jau šiandien jie stos į didžiąsias orkestrų lenktynes „Vario audra“, kurios prasidės Krikliniuose ir baigsis Pažagieniuose.
Asmeninio archyvo nuotr.
Anot orkestro įkūrėjo ir vadovo V. Vapsvos, per dvidešimt trejus „Sklepučini“ gyvavimo metus jame užaugo ištisa muzikantų karta. Kai kurie jų baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, dirba, bet vis tiek nepamiršta savo antrosios šeimos – atvyksta į repeticijas, kartu pagroja.
„Vieni ateina, užauga, išeina. Jų vietą užima kiti. Mūsų orkestras visai kaip tas upės vanduo – čia vyksta amžina kaita“, – šypteli V. Vapsva.
Vadovą džiugina, jog, nepaisant užsitęsusios pandemijos, vos jai pasibaigus orkestrantų ratą papildė dar aštuoni nauji nariai.
„Sklepučini“ traukos vieta tapusi ne tik paties Šilagalio, bet ir aplinkinių gyvenviečių jaunuoliams.
Iš pradžių, anot vadovo, jaunimas orkestre atranda vienas kitą, o tik po to grojimą.
Dauguma jaunuolių į orkestrą ateina neturėdami jokio muzikinio išsilavinimo. Tad užtrunka keletą metų, kol nedrąsiai dūdą besimokančio pūsti jaunojo muzikanto talentas atsiskleidžia.
„Iš pradžių jie atėję „čilina“, paskui pradedame dirbti rimčiau. Muzikantas užauga visomis prasmėmis. Turime stovyklas, kuriose tobulinamės su lektoriais iš Belgijos. Matyt, ir tokios stovyklos šiek tiek suvilioja ateiti groti. O jau kai pramoksta, būtų sunku iš orkestro ir iškrapštyti“, – juokiasi V. Vapsva.
Vadovas neslepia, jog dirbti su jaunimu yra ir įdomu, ir kartu iššūkis. Jam, jau gerai perpratusiam muzikos pasaulio taisykles, tenka užduotis sugebėti jaunus žmones suprasti ir sudominti.
Pasak vadovo, kojas apšilusius jaunuolius bendra veikla ir siekiai galop sujungia tvirčiau nei bet kokios grandinės: gimsta noras dalyvauti konkursuose, būti geriausiems ir save išreikšti per muziką.
