Paulina Sutkutė piešti mėgsta nuo vaikystės, didžiausia dovana tuomet jai būdavo spalvinimo knygelės. V. Bulaičio nuotr.

Dovana Lietuvai – signatarų portretai

Penki paprasti pieštukai, jais nubrėžta 225 km linijų ir ilgos valandos darbo – tokiais mastais savo pirmąją piešinių parodą apibūdino J. Miltinio gimnazijos abiturientė Paulina Sutkutė.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje atidaryta jaunos menininkės iš Panevėžio rajono P. Sutkutės pirmoji paroda. Joje – dvidešimt 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės aktą pasirašiusių signatarų paveikslų, pieštų paprastu pieštuku.

Tokią dovaną valstybės atkūrimo šimtmečio proga aštuoniolikmetei pasiūlė jos tėtis – žinomas automobilininkas Audrius Sutkus.

„Nieko panašaus neplanavau, bet tėtis vieną dieną paklausė, ar aš nenorėčiau ko nors sukurti Lietuvai, nes šiais metais tokia proga visi kažką daro, rengia. Taip gimė idėja piešti, paskui sugalvojau ką ir spalio mėnesį pradėjau“, – pasakojo Paulina.

Paskutinį paveikslą parodai autorė baigė tik praėjusį savaitgalį. O pirmadienį kartu su tėvais jau kabino darbus bibliotekos salėje.

Galerija

Piešia nuo mažens

Mokykla, pasak P. Sutkutės, nieko nežinojo apie tokį planą. Daugeliui buvo naujiena net tai, kad mokinė piešia. O ji tai daro nuo pat mažens.

„Mėgau piešti nuo pat vaikystės, didžiausia dovana man būdavo spalvinimo knygelė. Labiausiai patikdavo piešti žmones, jie atsirasdavo kiekviename mano darbe. Kiti mažyliai žmogaus rankas nupiešdavo kaip medžio šakas, aš išraitydavau kiekvieną pirštą, kiekvienam savo personažui sukurdavau šukuoseną, drabužius“, – šypsojosi prisiminusi P. Sutkutė.

Šį pomėgį pašnekovė sako tikriausiai paveldėjusi iš savo tėčio. Nors jis visiems žinomas kaip užkietėjęs automobilių sporto entuziastas, vaikystėje A. Sutkus taip pat piešė. Jis labai palaiko ir džiaugiasi savo jauniausios atžalos talentu.

P. Sutkutė, priešingai nei tėtis, dailės mokslų nemetė. Prieš dvejus metus ji baigė Dailės mokyklą ir iki šiol stengiasi neprarasti savo įgūdžių. Mergina piešia žmones, kuria piešinius ant patalpų sienų pagal užsakymą. Baigusi mokyklą galvoja stoti mokytis grafikos dizaino ir vizualinių efektų specialybės.

„Nesinori prarasti to, ką įgavau. Be to, piešimas mane atpalaiduoja“, – tvirtina jaunoji dailininkė.

Reikėjo ir improvizuoti

Nemažai praktikos merginai davė ir pirmoji jos paroda. Nupiešti dvidešimt paveikslų per daugiau nei tris mėnesius, anot jos, buvo nelengvas iššūkis. Užduotį apsunkino ir tai, kad remiantis senomis fotografijomis šių kokybė vertė autorę imtis improvizacijos. Kai kurios nuotraukos buvo per tamsios, kitose matėsi ne visos personažų kūno dalys. Dalį signatarų piešinių autorė privertė pasisukti ir į kitą pusę.

„Kiekvienas veidas kitoks, kiekvieno iš jų žvilgsnis kitoks. Bet visi jie labai rimti“, – pažymi P. Sutkutė.

Piešdama mergina geriau susipažino ir su buvusių politikų asmenybių istorijomis. Parodos autorė nustebo, kad visų jų likimai buvę gana sunkūs ir net žiaurūs: vieni ištremti, kiti – įkalinti ir kankinti, treti bėgo iš tėvynės, o kai kurie ir nusižudė.

„Mane šis darbas privertė kitaip pažvelgti į Vasario 16-ąją. Anksčiau, kaip ir dauguma, džiaugdavausi dar viena laisva diena. Dabar matau, kokį kelią tie žmonės perėjo dėl Lietuvos“, – sakė Paulina.

Mergina tikisi, kad jos darbai privers susimąstyti ir kitus jaunosios kartos atstovus artėjant labai gražiam Lietuvos jubiliejui.