P. Židonio nuotr.

Daugiabučio gyventojams – neprognozuojamos kaimynės išpuoliai

Tragedija sostinės Viršuliškių daugiabutyje dar labiau išgąsdino Panevėžio Durpyno gatvės daugiabučio gyventojus, kenčiančius neprognozuojamos kaimynės išpuolius.

Panevėžiečiai baiminasi, kad vieną dieną panaši istorija gali pasikartoti ir Aukštaitijos sostinėje.
Jau gerą pusmetį jie gyvena tarsi ant tiksinčios bombos.
Socialinio būsto nuomininkė šiurpina namo gyventojus: laiptinėje švaistosi peiliu, yra supjausčiusi ne vieno buto duris, nupjovusi durų skambučius, netgi tyčia sukėlusi gaisrą ir apliejusi kaimynus.
O praėjusią savaitę į savo butą ketvirtame aukšte moteris sugebėjo parsitempti atliekų konteinerį.
Panevėžio savivaldybė, pabijojusi tragedijos, šiame bute išjungė vandenį, dujas, elektrą. Šiuo metu laukiama teismo sprendimo iškeldinti agresyvią, ir Savivaldybės, ir kaimynų turtą niokojančią panevėžietę.

Parsitempė atliekų konteinerį

Durpyno gatvės 4-ojo namo gyventoja, prašiusi neviešinti jos vardo ir pavardės, neslepia baimės ir pasipiktinimo: jų daugiabutis dėl vienos sergančios kaimynės tapo realaus pavojaus zona.
Landyne paversto socialinio būsto nuomininkė namą laiko savo įkaitu.
Kaimynai baiminasi net išeiti iš savo būstų, nes negali būti tikri, jog sutikta kaimynė, užėjus agresijos priepuoliui, nesiims smurto.
Jau ne kartą ji grasinusi padaryti taip, kad kentėtų visi daugiabučio gyventojai.
Kad tai ne šiaip ligotos kaimynės svaičiojimai, rodo jos elgesys – kartą atvykę pareigūnai moterį rado besišildančią prie degančios viryklės, o kitą sykį buvo atsukusi dujas.
„Jėgos ji turi daugiau nei bet kuris vyras – penktadienį iš kažkur atsitempė atliekų konteinerį. Anksčiau į laiptinę buvo išmetusi skalbimo mašiną. Akivaizdu, kad žmogui reikalinga medikų pagalba, bet pati jos nepriima. Jeigu nėra artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti ligoniu, negi atsakingos institucijos negali jos apgyvendinti pensione. Juk toks žmogus kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams“, – kalbėjo namo gyventoja.
Pasak jos, visi kaimynai įsibaiminę, kad gali pasikartoti Viršuliškių tragedija, kai po galingo sprogimo žuvo du žmonės, iš jų vienas – vos septynerių berniukas, o namas po gaisro yra nebegyvenamas.
„Jau kartą ir pas mus degė, bet kaimynai spėjo pamatyti liepsnas. O kas bus, jei kitą kartą nespės? Nejaugi reikia laukti tragedijos, kad kažkas imtųsi veiksmų? Kodėl dėl vieno ligoto žmogaus visas daugiabutis turi jausti didžiulę įtampą?“ – savo namuose ramybės neturi Durpyno g. 4-ojo namo gyventoja.

Viską – į laiptinę

Šio daugiabučio bendrijai kiek daugiau nei pusmetį pirmininkaujanti Lina Petkūnienė pasakoja jau per pirmąjį visuotinį susirinkimą gyventojai puolė guostis dėl socialiniame būste gyvenančios kaimynės elgesio.
„Pirmą raštą Panevėžio savivaldybei parašiau dar rugpjūčio mėnesį. Iš viso buvo gal jau aštuoni ar devyni raštai, bet atsakymai visi standartiniai – bus imtasi veiksmų, tačiau dėl duomenų apsaugos daugiau atskleisti informacijos negali. Neva pagal įstatymą šios moters į prastesnes sąlygas iškelti negali. Buvome su namo gyventojais dėl šios problemos susitikę ir su vicemere“, – kokius kryžiaus žygius tenka eiti, pasakojo namo pirmininkė.
Pasak jos, niekada negali žinoti, kaip pasielgs agresyvi moteris. Iš socialinio būsto ji išmetusi viską, ką tik galėjo – laiptais buvo nuleisti visi baldai, skalbimo mašina, televizorius, o pro langus išskrido smulkesni daiktai. Kaimynams nupjausčiusi durų skambučius, nupjovusi kabelinės televizijos laidus, susirinkusi durų kilimėlius.
„Ne kartą bandžiau jos klausti, kodėl taip elgiasi, bet ji tik galvą nuleidžia ir tyli. Žmogiškai supranti, kad tai ligonis, ją reikia gydyti, bet kol neatsitinka nelaimė, visi dangstosi duomenų apsauga. O pati nepripažįsta, kad reikia pagalbos“, – kalbėjo L. Petkūnienė.

Antisanitarinės sąlygos

Jau neberakinamos ir socialinio būsto durys. Jame gyvenimo sąlygos – apgailėtinos. Tai, kad nėra baldų ir buitinės technikos, palyginti smulkmena.
Spalį socialinio būsto nuomininkė buvo padegusi namus – uždegė virtuvėje sukrautas šiukšles. Tąkart gaisrininkai moteriai išjungė elektrą. Per Vėlines ši gyventoja apliejo apačioje esančius kaimynus – ištraukusi skalbyklės žarnas, pačią mašiną išmetė į laiptinę, o atsuktas vanduo ilgai kliokė apačioje gyvenantiems kaimynams pro lubas.
„Ji tuo metu buvo bute, bet neįsileido, todėl neliko nieko kito, kaip visam stovui užsukti vandenį. Paskui su policija įėjome, jos butui išjungtas vanduo“, – pasakojo L. Petkūnienė.
Šiuo metu bute nėra nei šalto, nei karšto vandens, nei elektros, nei dujų. Kur moteris atlieka gamtinius reikalus, gyventojai gali tik spėlioti.
„Bet žmogui juk reikia atlikti gamtinius reikalus. Gal juos daro lauke, o gal pas pažįstamus, gal visai nenuleidžia vandens – neįsivaizduoju. Kad ir kokia ji būtų, bet palikti gyventi tokiomis sąlygomis nehumaniška“, – tvirtina namo pirmininkė.
Ji pati mačiusi, kad pas moterį ne kartą buvo atėjusios socialinės darbuotojos, tačiau būsto nuomininkė jų dažniausiai neįsileidžia.
„Siūlė ją iškelti į kitą butą, bet juk problema nebus išspręsta – kitur elgsis taip pat. Kai susprogdins daugiabutį, gal tada atsakingi specialistai pagalvos, kad tokius žmones reikėtų gydyti priverstinai. Man jos gaila, nes akivaizdu, kad tos pagalbos šiai moteriai tikrai reikia“, – sako L. Petkūnienė.

Laukia teismo sprendimo

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Rimšienė patvirtino, kad situacija jai puikiai žinoma – skundai iš gyventojų plaukia kone kasdien.
Nors iškeldinti iš socialinio būsto yra kraštutinė priemonė, teismui jau perduoti dokumentai su prašymu kaimynus terorizuojančią moterį iškeldinti iš socialinio būsto.
„Ji turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, bet paprastai dėl tokios skolos neskubame inicijuoti iškeldinimo procedūros. Tačiau šiuo atveju yra ne tik įsiskolinimai, bet ir bendro turto niokojimas, neįmanomų gyventi sąlygų kaimynams sudarymas“, – teismui pateiktus argumentus vardijo R. Rimšienė.
Pasak specialistės, ir pats socialinis būstas yra negyvenamas. Elektrą socialinio būsto nuomininkei išjungė po gaisro, vandenį – kai užliejo kaimynų butą, o dujas užsuko pati Savivaldybė dėl saugumo.
„Realiai būstas negyvenamas, nors nuomos sutartis nėra nutraukta. Ji nesutinka nutraukti, tad dabar lauksime teismo sprendimo“, – komentavo R. Rimšienė.
Kur, iškeldinta iš Savivaldybės nuomojamo būsto, glausis socialiai remtina moteris, kol kas atsakymo nėra. Čia, anot specialistės, turėtų įsijungti socialinė sistema.
„Pati buvau į tą butą nuvykusi penktadienį, bet jos neradau. Jeigu žmogus suprastų, kad turi tam tikrų bėdų, ir sutiktų priimti pagalbą, būtų viskas kitaip. Šiuo atveju, nežinau, ar nenori, ar tiesiog nesuvokia. O šiais laikais net tada, kai matyti, kad žmogui reikalingas gydymas, per prievartą nieko padaryti negalima“, – kalbėjo Savivaldybės atstovė.