-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jos energiją ir užsidegimą prie didžėjaus pulto jau spėjo įvertinti Panevėžio arenoje vykstančių moterų krepšinio rungtynių gerbėjai ar jaunuoliai, besirenkantys į miesto Kultūros centro jaunimo diskotekas.
Norgailės leidžiami garso įrašai uždega krepšinio sirgalius, miesto ir kitų renginių dalyvius.
Neturėtumėte nustebti didžėję Norgailę sutikę žingsniuojančią Vytauto Mikalausko menų gimnazijos koridoriais. Ji šios ugdymo įstaigos dailės krypties vienuoliktokė.
Mergina svarsto visą vaikystę praleidusi bandydama atrasti save mene: ir dainavo, ir šoko, ir vaidino, netgi buvo fotomodelis.
Tačiau vienu metu dėl jos dėmesio sparčiai pradėjo varžytis dailė ir muzika.
„Menų mokykla suteikia labai daug galimybių išreikšti save“, – sako Norgailė.
N. Janikūnaitė neslepia: pradžia didžėjės batuose jai buvo labai sunki. Tačiau dabar ši septyniolikmetė yra miesto diskotekų siela. Asmeninio archyvo nuotrauka
N. Janikūnaitės popamokinė veikla – didžėjavimas.
Ji pasakoja, jog muzika visada ėjusi greta, bet mergina nemanė, jog kada galėtų jos imtis.
„Vaikystėje dainavau ir visada sekdavau įvairiausių muzikantų gyvenimą. Kartais įsivaizduodavau, kad pati esu didžėjė. Tačiau augant mano interesai keitėsi. Nebemačiau savęs muzikos industrijoje“, – pasakoja DJ Norgos slapyvardžiu prisistatanti panevėžietė.
Iki tos dienos, kai prieš kelerius metus stovykloje „Tu Ne Vienas“ susipažino su savo dabartiniu mokytoju, renginių vedėju ir organizatoriumi Valdemaru Liudvinavičiumi, muzikos pasaulyje geriau žinomu kaip DJ Senis ar DJ Valdemaras.
„Jis, pamatęs mano sugebėjimus ir ugnelę prie didžėjaus pulto, pakvietė mokytis ir kartu su juo dalyvauti įvairiuose renginiuose. Jis padėjo atsiskleisti, tapo mano mentoriumi, išmokė daugybės triukų prie didžėjaus pulto. Už tai esu labai dėkinga“, – kalba Norgailė.
N. Janikūnaitė neslepia: pradžia didžėjės batuose jai buvo labai sunki. Ne kartą teko sau įrodinėti, kad gali.
„Buvau labai uždaras žmogus, kai atsistojau prieš publiką pirmą kartą, visa drebėjau. Turbūt pirmą kartą gyvenime ką nors ne taip padaryti ar suklysti.
„Galvojau, jog susimausiu, visi mane pradės kritikuoti. Tačiau kai atsipalaidavau ir pajutau minios bei muzikos ritmą, visos dvejonės nuslūgo“, – pamena DJ Norga.
Nors jaudulys linksminant publiką niekur nedingo, grojimas N. Janikūnaitei padėjo išsilaisvinti iš drovumo gniaužtų.
„Nėriau į muzikos pasaulį atvira širdimi. Man patinka linksminti žmones, juokauti ar tiesiog bendrauti su jais. Grodama atradau savo pašaukimą. Noriu parodyti žmonėms savo muzikinį talentą ir pradžiuginti mėgstamomis dainomis“, – šypsosi Norgailė.
Kai pradėjo groti prie pulto, N. Janikūnaitė visiškai nieko nenutuokė apie elektroninę aparatūrą: neišmanė, kaip ja naudotis, ką kiekvienas mygtukas daro, kur reikia jungti kiekvieną smulkiausią laidelį. Dabar tą galėtų padaryti netgi prikelta iš miegų.
Visgi grojant Norgailei dar pasitaiko įvairiausių išmėginimų ir nesusipratimų.
„Kartais varžybų šokėjos neturi savos muzikos, kartais pati pamirštu susipakuoti kokį laidą. Kartais kas nors tiesiog sugenda ir reikia suktis iš situacijos. Svarbiausia nepanikuoti ir groti toliau“, – mano pašnekovė.
„Rasti bendrą ritmą su publika reiškia užkurti aistrą šokių aikštelėje.“
N. Janikūnaitė
Anot Norgailės, kad galėtum groti ir savo grojimu įtikintum publiką, didžėjui tenka domėtis įvairiausiais muzikos stiliais. Grodama publikai dažniausiai ji renkasi gerai žinomus arba populiaraus žanro kūrinius. Visgi pačiai arčiausiai širdies šokių elektroninės muzikos stilius, repas, metalas.
Kad yra talentinga didžėjė, N. Janikūnaitė įrodė praėjusiais metais dalyvaudama penktą kartą praūžusiame šalies jaunimo konkurse-festivalyje „Talentų ringas“.
„Ten ir vėl sutikau savo seną draugę – scenos baimę, – juokiasi Norgailė. – Patyriau labai daug visokiausių emocijų, tai neįkainojama. Jaudinausi, drebėjau, tačiau jaučiau palaimą grodama žmonėms.“
Nors festivalio ir nelaimėjo, N. Janikūnaitė dėkinga aplinkybėms, kurios leido pamatyti, kiek daug aplinkui talentingų jaunų žmonių.
„Konkurse įgijau naujos patirties. Tai buvo laikas, kai mano gyvenime įvyko labai daug pokyčių“, – sako DJ Norga.
DJ Norgą drąsiai galėtume vadinti Panevėžio jaunimo diskotekų siela. Visgi ji pati mano, kad tokių renginių siela ir ašis išties yra pati muzika.
„Jei muzika neturi gyvybės, jauni žmonės vargiai rinksis į šokių sales. Labai svarbu atpažinti publiką, jos interesus ir norus. Rasti bendrą ritmą su publika reiškia užkurti aistrą šokių aikštelėje“, – ne kartą įsitikino jaunoji didžėjė.
Jos pastebėjimu, šiandienos jaunimas labai skirtingas, kiekvienas nori būti ypatingas. Vienija jaunus žmones tik tai, kad visi mėgsta muziką.
„Muzika labai galinga jėga. Mes ją siejame su laime ir su liūdesiu, su gerais ir blogais prisiminimais. Muzika žmogų ugdo daugybe būdų. Keičia mūsų mąstyseną ir jausmus, padeda pažinti save. Padeda ištveri sunkius gyvenimo įvykius ir pakelia nuotaiką“, – vardija Norgailė.
Jai muzika savotiškai padeda pabėgti nuo realybės.
„Man muzika padėjo įgauti drąsos. Neseniai patyriau sunkių išgyvenimų. Tomis akimirkomis gelbėdavo muzika. Muzika man yra laisvė“, – pabrėžia pašnekovė.
Grojimą N. Janikūnaitė vadina ir gyvenimo būdu, ir darbu. Nors nemano, kad būtų galima pragyventi vien iš didžėjės uždarbio.
„Vakarėlis ar diskoteka man yra atsipalaidavimas ir dar vienas nuotykis. Krepšinio varžybos ar sporto renginiai jau darbas, nes reikia koncentracijos, susikaupimo“, – palygina DJ Norga.
Nors po intensyvių vakarėlių ar diskotekų N. Janikūnaitė jaučia nuovargį, sako, jog ir jis labai malonus.
Ar po šokių vakarėlio Norgailė yra užmigusi mokyklos suole? Mergina tik šypteli:
„Vieną kartą yra tekę užmigti per pirmą pamoką, bet dabar stengiuosi tomis dienomis, kai vyksta pamokos, negroti“, – sako N. Janikūnaitė.
Nors niekas iš N. Janikūnaitės artimųjų negroja jokiais instrumentais, tačiau, kaip ir daugelis, jos šeima myli muziką.
„Užaugau didžiulėje šeimoje. Mano sesutės visad žiūri į mane kaip į įkvėpimą. Dabar dvi iš jų vienaip ar kitaip susijusios su muzika – viena dainuoja, o kita šoka“, – pasakoja Norgailė.
Ji pati gyvenimo neįsivaizduoja ir be sporto, reguliariai lankosi sporto salėje.
O neseniai didžėjė atrado ir dar vieną pomėgį – pradėjo nerti vąšeliu.
„Taip pat mėgstu žaisti kompiuterinius žaidimus, tikriausiai kaip kiekvienas jaunuolis. Patinka žiūrėti filmus ir serialus“, – vardija pašnekovė.
Paklausta, su kokia profesija sieja savo ateitį, Norgailė susimąsto:
„Norėčiau būti dailės mokytoja, kuri po darbo mokykloje dar ir pagroja, – šypsosi moksleivė. – Arba kokia jaunimo darbuotoja.“
Visgi ji pasvajoja ir apie muzikos industriją.
„Būtų smagu pasitaupyti pinigų, gal net nukeliauti į kitas šalis ir ten pagroti“, – prasitaria N. Janikūnaitė.
