KTU Panevėžio fakulteto likimui pakibus ant plauko, miestas stumiamas į kampą finansiškai prisidėti prie jo išlaikymo. T.Šiaudinio nuotr.

Aukštasis mokslas Panevėžyje – per pinigus

Dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakulteto likimui pakibus ant plauko, Panevėžys stumiamas į kampą finansiškai prisidėti prie jo išlaikymo.

Nors Seimo valdantieji prieš rinkimus akcentavo pažadą stiprinti regionus, Savivaldybei ir verslui nesuradus savų finansinių resursų, gali nutikti, kad Aukštaitijos sostinė liks eliminuota iš universitetų žemėlapio. Tokias išvadas perša KTU nedviprasmiškos kalbos, kad mažėjant studentų universitetui dar ir išlaikyti fakultetą Aukštaitijos sostinėje jau seniai finansiškai neapsimoka.

KTU rektoriaus pareiškimus apie Savivaldybės ir verslo indėlį į fakulteto išlaikymą gana entuziastingai sutikusi, bet rimtų finansinių resursų tam neturinti Panevėžio valdžia gręžiasi nuo šiauliečių pasiūlytos alternatyvos kurti bendrą Šiaurės Lietuvos regiono universitetą.

Panevėžiui besiblaškant tarp KTU ir Šiaulių gresia likti prie suskilusios geldos. Nors Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) nupieštame 2020-2025 metų vizijos žemėlapyje numatyta Šiauliuose palikti tik universiteto padalinį ir vieną kolegiją, abejotina, kad Saulės miestas liktų be universiteto. Vargu ar tą leistų Seimo valdančioji „valstiečių“ frakcija, kurios net du nariai, mokslų daktarai, iki rinkimų dėstytojavo Šiaulių universitete.

Padalinys nereikalingas

Panevėžio savivaldybės ir verslininkų susitikime su Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriumi prof. Petru Baršausku iškelta idėja Aukštaitijos sostinėje universitetinį mokslą išsaugoti prie fakulteto išlaikymo finansiškai prisidedant pačiam miestui ir verslui.

P. Baršauskas patikino palaikantis senas pramonės tradicijas turinčio Panevėžio siekį išsaugoti fakultetą, tačiau, anot rektoriaus, kiekvienas Lietuvos pilietis supranta, kad toliau gyvuoti aukštojo mokslo sistemai, kokia yra šiandien, nebeįmanoma.

„Jei kalbame apie tarptautiniu mastu konkurencingą aukštąjį mokslą, privalome kelti kokybinių kriterijų kartelę. To imantis išsilaikyti visiems regioniniams universitetams jokių šansų“, – pripažįsta P. Baršauskas.

Rektorius atviras: KTU Panevėžio technologijos ir verslo fakultetas, rengiantis tas pačias specialybes kaip Vilnius ar Kaunas, irgi neturi perspektyvos.

„Būkim realistai: 100 kilometrų šiame XXI a. nieko nelemia ir patys gabiausi vis tiek išvažiuos – į Vilnių, Kauną ar užsienį. O nuostolingą universiteto padalinį išlaikyti nebegalime“, – perspėja P. Baršauskas.

Pasak, P.Baršausko, Panevėžys turi aiškiai susitarti ne tik kokie specialistai reikalingi regiono verslui, bet ir koks būtų vietos darbdavių bei Savivaldybės finansinis indėlis prie fakulteto išlaikymo. Delfi nuotr.

Pasmerktas nuostoliams

Universitetines studijas siekiantis išsaugoti Panevėžys, pasak rektoriaus, turi aiškiai susitarti ne tik kokie specialistai reikalingi regiono verslui, bet ir koks būtų vietos darbdavių bei Savivaldybės finansinis indėlis prie fakulteto išlaikymo.

„Jei norime kokybės, be investicijų jos neturėsime. Prie tokios mokslo įstaigos išlaikymo reikia prisidėti visiems“, – pabrėžė P. Baršauskas.

Anot jo, Panevėžio technologijos ir verslo fakultetas buvo tapęs nuostolingu, bet sumažinus studijų programų skaičių, atlikus kitas pertvarkas su esamu studentų skaičiumi, siekiančiu apie 400, fakultetas nuostolio universitetui nebeneša, bet – tik kol kas.

„Būsiu sąžiningas: studentų kasmet mažėja. Tai reiškia ėjimą į aklavietę. Bet turiu sentimentų Panevėžiui ir jei būčiau žiūrėjęs vien kaštų, seniai buvo galima atsakyti to fakulteto“, – „Sekundei“ teigė P. Baršauskas.

KTU irgi negali būti ramus dėl savo perspektyvų. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) nupieštame 2020-2025 metų vizijos žemėlapyje Kaune numatyta palikti 1-2 universitetus.

„KTU būtų pajėgus išgyventi ir vienas. Mums tų sujungimų nereikia, bet žiūrime valstybiškai ir būsime lankstūs jungimuisi, jei jis logiškas“, – sako rektorius.

Alternatyva nepatinka

Panevėžio savivaldybė tikina nesikratanti prisidėti prie fakulteto išlaikymo, tačiau teisinasi ribotomis teisinėmis galimybėmis. Pasak vicemero Alekso Varnos, esami įstatymai Savivaldybei leidžia prie valstybinių mokymo įstaigų finansavimo prisidėti tik per projektus.

Praėjusiais metais aukštajam mokslui iš Panevėžio savivaldybės buvo skirta 15 tūkst. Eur. Šiais pinigais paremti KTU Panevėžio technologijos ir verslo fakulteto bei Panevėžio kolegijos teikti projektai.

„Savivaldybės galiose yra aukštojo mokslo projektams skirti didesnę sumą ir tokiu būdų paremti fakulteto studentus“, – mato išeitį A. Varna.

Šiauliečių iškeltą idėją su Panevėžiui kurti Šiaurės Lietuvos regiono universitetą Aukštaitijos sostinės valdžia vertina gana skeptiškai. A. Varna abejoja, kad naujas darinys būtų toks patrauklus, jog pritrauktų studijuoti pakankamai regiono jaunimo.

Kad KTU Panevėžio technologijos ir verslo fakultetas iš viso studijuoja per 400 jaunuolių. Iš jų pirmakursių bakalaurų – vos 20, magistrų – 67. Kad fakultetas pajėgtų išsilaikyti savarankiškai, jam mažiausiai reikia 500 studentų.

„Geriau stiprų fakultetą išlaikyti nei kurti naują universitetą, kai net neaišku, kaip jis būtų finansuojamas“, – įsitikinęs A. Varna.

Įsipareigojimų neprisiims

Vicemeras mano, jog prisidėti prie fakulteto išlaikymo neprieštarautų ir Panevėžio verslas. Jei fakultetas vienintelis Lietuvoje ruoštų mechatronikos, robotikos specialistus, vicemero teigimu, įmonės nesikratytų galimybės iš dalies apmokėti savo būsimųjų darbuotojų studijas.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas teigia, jog verslas sutiktų paremti būsimuosius darbuotojus taip, kaip tą daro ir dabar – per stipendijas, studijų praktiką, neprieštarautų, jei fakultetas naudotųsi įmonių techninėmis bazėmis, tačiau verslui prisiimti finansinės atsakomybės dėl aukštojo mokslo Panevėžyje nebūtų teisinga.

„Bet negalime sakyti, kad įmonės įsipareigotų kasmet finansiškai remti fakultetą“, – pažymi S. Gailiūnas.

Vilnius ir likusi Lietuva

Užuot ieškojus fakultetui papildomų finansavimo šaltinių, S. Gailiūno nuomone, Vyriausybė ir Seimas turėtų aiškiai atsakyti, kokią mato regionų perspektyvą.

„Aukštojo mokslo reforma pradedama ne nuo to galo. Kalba turėtų sukti ne apie tai, kas turėtų išlaikyti fakultetą Panevėžyje, bet kiek valstybei svarbus Vilnius ir visa kita Lietuva“, – teigia verslo atstovas.

Nors verslui patraukliausia būtų, kad Panevėžyje liktų KTU fakultetas, tačiau neatmeta ir Šiaurės Lietuvos regiono universiteto alternatyvos. Pasak PPAR prezidento, racionalu būtų, jei tokio universiteto padalinys Panevėžyje plėtoti technines specialybes, kaip kad šiuo metu fakultetas, o Saulės mieste – pedagoginę kryptį, kaip dabartinis Šiaulių universitetas.

S.Gailiūnas neslepia pasigendantis vietos politikų pastangų įrodyti galutinį sprendimą priimsiantiems Vyriausybei ir Seimui universitetinių studijų reikalingumą Panevėžyje.

„Klaipėdos politikai stiprūs ir aktyvūs, jie deda žymiai didesnes pastangas išsaugoti universitetą nei Panevėžyje išrinkti Seimo nariai“, – pastebi PPAR prezidentas.

Panevėžio savivaldybė savo siūlymą dėl aukštojo mokslo iki pirmadienio turi pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai.