-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Į ligos patalą panevėžiečius dažniausiai guldo peršalimo ligos ir gripas, o jis, įspėja gydytojai, šiemet gerokai agresyvesnis.
Viename miesto lopšelių-darželių dirbanti pedagogė Loreta pasakojo, kad pastarosiomis dienomis vaikai į ligos patalą krenta kaip lapai. Mažiesiems pasireiškia ne tik įprasti peršalimo ligų simptomai, bet ir joms nebūdingas vėmimas bei pykinimas.
„Skaičiavome, kad per visas grupes nėra apie 20 proc. vaikų. Ir kasdien jų vis mažėja. Vien mano grupėje antradienį neatėjo keturi vaikai“, – pažymi 4–5 metų vaikus ugdanti pedagogė.
Savo pavardės ir ugdymo įstaigos viešinti nenorinti auklėtoja neslepia pasipiktinimo ir neatsakingais tėvais.
Anot jos, peršalimo ligos taip sparčiai neplistų, jeigu tėvai nevestų negaluojančių savo atžalų. Nors pedagogai turi teisę nepriimti sergančių vaikų, iš tikrųjų tai padaryti sunku.
„Nors akivaizdžiai matyti, kad vaikas serga, tėvai primygtinai tvirtina, kad jų vaikas jaučiasi puikiai, o kosulys ir sloga – tik nuo šalto vėjo einant į darželį. Dar kiti net nesiteikia užeiti į grupę – vaiką palieka rūbinėje ir išbėga“, – pasakojo ilgametę patirtį turinti pedagogė.
Paradoksas, bet, pasak mokytojos, dažniausiai sergančius vaikus atveda nedirbantys tėvai.
„Būna, vaikas naktį apsivėmė, o ryte vis tiek veda į darželį. Arba dar geriau – ryte suduoda vaistų nuo temperatūros, o po pietų paskambinus, kad atvažiuotų pasiimti karščiuojančio, arba telefono nekelia, arba teisinasi, kad pakilusi temperatūra nieko tokio, neva taip kartais būna nuo alergijos, streso ar dygstančių dantų. Dėl tokių neatsakingų tėvų suserga visa grupė, o su ja ir mes“, – piktinosi pedagogė.
Šį sezoną, anot gydytojos N. Marčiulionienės, fiksuojamas A ir B tipų virusas. A tipo gripas, kuriuo sergančiųjų daugiau, lengviau užkrečiamas ir su ryškiais požymiais: aukšta temperatūra, galvos ir sąnarių skausmu, kaulų laužymu, bendru dideliu silpnumu. P. Židonio nuotr.
Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Nijolė Marčiulionienė patvirtino: išties matyti augantis sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis peršalimo ligomis. Serga tiek suaugusieji, tiek vaikai. Pasak medikės, panašu, kad ateinančiomis savaitėmis sergamumas dar augs, ypač daugės gripo atvejų.
„Kovidas dabar silpnesnis ir jo simptomai nėra ryškūs – kiek pakilusi temperatūra, sloga, truputį skauda gerklę. O gripo – labai ryškūs ir audringi.“
N. Marčiulionienė
„Ir patys pacientai vaistinėse gali įsigyti testų, parodančių, ar tai gripas, ar koronavirusas. O mes turime galimybę paimti tyrimus ir nusiųsti į virusologijos laboratoriją. Iš visų tirtų atvejų daugiausia buvo fiksuojama A tipo gripo“, – pasakojo N. Marčiulionienė.
Šį sezoną, anot gydytojos, fiksuojamas A ir B tipų virusas. A tipo gripas, kuriuo sergančiųjų daugiau, lengviau užkrečiamas ir su ryškiais požymiais: aukšta temperatūra, galvos ir sąnarių skausmu, kaulų laužymu, bendru dideliu silpnumu. Temperatūra laikosi 3–5 dienas ir nekrenta. Tokiais atvejais iš karto skiriama antivirusinių vaistų, kurie išties veiksmingi.
Šį sezoną jau yra antivirusinių vaistų ir susirgusiesiems koronavirusu. Tačiau šiemet šios ligos atvejų pasitaiko gerokai rečiau.
„Kovidas dabar silpnesnis ir jo simptomai nėra ryškūs – kiek pakilusi temperatūra, sloga, truputį skauda gerklę. O gripo – labai ryškūs ir audringi. Bet koronavirusas gal dėl to ir išsikvėpė, kad labai daug žmonių persirgo ir skiepijosi. Šį sezoną jis daug lengvesnis, nes mūsų organizmas turi imuninę atmintį. Tik todėl, kad pagaliau įgytas bandos imunitetas, neturime tokių sunkių atvejų kaip pirmaisiais pandemijos metais. Kad ir kaip būtų, skiepai yra svarbiausia apsisaugojimo priemonė, o ir šiemet gana aktyviai žmonės skiepijosi“, – tvirtino N. Marčiulionienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę (sausio 29 d.– vasario 4) buvo stebimas sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir kovidu augimas. Visoje Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų praėjusią savaitę teko 1783 susirgusieji. Šį sezoną jau užregistruota 11 mirties nuo gripo atvejų.
Epidemiją savivaldybėje rekomenduojama skelbti, kai sergamumo gripu, kovidu ir ŪVKTI rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę.
Toks lygis jau pasiektas 34-iose šalies savivaldybės iš 60-ies, bet iki šios dienos nė viena epidemijos nėra paskelbusi.
Panevėžio apskritis prie šios ribos irgi jau priartėjo.
Praėjusią savaitę apskrityje 100 tūkst. gyventojų teko 1473 susirgę asmenys.
Sergamumas gripu, kovidu ir peršalimo ligomis Aukštaitijos sostinėje jau siekia beveik epideminį lygį, tačiau kol kas paguldytų į ligoninę pacientų Panevėžio apskrityje – bene mažiausiai šalyje. P. Židonio nuotr.
Pasak Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų Sveikatos poskyrio vedėjo Mindaugo Burbos, situacija įdėmiai stebima.
Nors per pastarąją savaitę fiksuotas susirgimų šuolis – virš 200 ligos atvejų daugiau nei ankstesnę savaitę, tačiau paguldytų į ligoninę Panevėžio apskrityje – bene mažiausiai šalyje.
Per praėjusią savaitę dėl šių ligų į ligoninę teko gultis 33 gyventojams iš visos Panevėžio apskrities.
„Turime gana nemažą ligos atvejų šoktelėjimą, tačiau labai rimtų nerimo signalų dar tikrai nėra. Šiuo metu intensyviai stebime situaciją“, – patvirtina M. Burba.
Pasak skyriaus vedėjo, prieš koronaviruso pandemiją buvo taip, kad pasiekus nustatytą sergamumo atvejų skaičių turėjo būti skelbiama epideminė situacija. Tačiau dabar vertinama visa epidemiologinė situacija: sergamumo dinamika, hospitalizacija, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių lovų užimtumas.
„Dabar net ir pasiekus nustatytą sergamumo atvejų skaičių epidemija gali būti neskelbiama, jeigu kiti rodikliai netrukdo įprastiniam gyvenimui, pavyksta užtikrinti įstaigų veiklą ir hospitalizaciją, ligos formos nėra tokios sudėtingos. Visas šias dedamąsias vertina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Kol kas siūlymo skelbti epidemiją neturime. Tačiau gyventojus bet kokiu atveju raginame saugotis ir rūpintis savo sveikata“, – pabrėžė M. Burba.
