Pasak Igno, ateitininkų organizacijos veikla yra paremta katalikiškumu, tautiškumu, visuomeniškumu ir inteligentiškumu. Kiekvieną principą jauni žmonės bando įtvirtinti atliekamais darbais. Asmeninio archyvo nuotr.

Ateities žmogus – vertybių žmogus

Ateities žmogus – vertybių žmogus

Dažnai stereotipiškai manoma, kad jaunimas ir tikėjimo gilumas nesuderinami, jog jaunas žmogus baidosi Bažnyčios tradicijų. Tačiau krikščionybė ir tikėjimas gali atvesti į didelį gyvenimo nuotykį. Tuo įsitikinęs geriau pažinti savąjį tikėjimą ir vertybes norintis ir to kitus mokantis Panevėžio krašto ateitininkų bendruomenės valdybos narys Ignas Grigalavičius.

Šiuo metu I. Grigalavičius studijuoja Vilniaus universitete istoriją, yra pirmakursis. Ateitį vaikinas sieja su mokykla bei švietimu. Dar aštuntoje klasėje pajuto pašaukimą mokyti, o dalyvavimas ateitininkų organizacijoje, pasak Igno, padėjo suprasti, kad tikrai nori ir sugeba būti mokytoju.

Dabar I. Grigalavičiui gana įtemptas laikas: studentas išgyvena egzaminų sesijos pasiutpolkę, tad visas jo dėmesys sutelktas į studijas.

Nors ateitininkai glaudžiai susiję su katalikiška veikla, I. Grigalavičius sako, jog paties santykis su Bažnyčia šiuolaikiškas. Asmeninio archyvo nuotr.

Ignas – ilgametis Panevėžio krašto ateitininkų narys. Šiais metais jis vėl perrinktas organizacijos valdybos nariu. Panevėžietis neabejoja: jei ne ateitininkai, jis tikrai nebūtų toks, koks yra.

I. Grigalavičiaus istorija ateitininkų būryje prasidėjo dar M. Karkos pagrindinės mokyklos 5-oje klasėje, 2015 metais. Jo klasės auklėtoja tapo mokytoja Dalia Kubilienė – ji buvo ir ateitininkų kuopos globėja.

Anot Igno, pedagogė labai stengėsi į šią veiklą įtraukti visą klasę ir jai tai neblogai pavyko.

„Apie šią mokytoją galėčiau pasakyti visus gražiausius pasaulio žodžius, bet manau, kad geriausiai ją apibūdina kito ateitininko pasakyta frazė: ,,žmogus raketa“, – šypsosi Ignas.

Atėjo ir pamatė

Pirmaisiais metais ateitininku panevėžietis dar nedrįso vadintis, o ir veiklose dalyvavo gana pasyviai. Tačiau viskas pasikeitė po įspūdžių pilnos vasaros stovyklos Berčiūnuose.

Ignas juokiasi, jog stovyklos pavadinimas buvo labai pranašiškas – ,,Ateikite ir pamatysite“.

„Atėjau ir pamačiau. Tai buvo visiškai nauja patirtis, susipažinau su žmonėmis, kurie vėliau tapo draugais, suradau bendraminčių, su kuriais pradėjome kurti bendrus projektus“, – pasakoja vaikinas. Ignas svarsto, jog ši stovykla pradėjo formuoti jo asmenybę, kuri mąsto kritiškai, yra patriotiška ir niekuomet neatsisako padėti kitiems.

Vėliau I. Grigalavičius davė jaunučio ateitininko įžodį, 2018 metais – moksleivio, tais pačiais metais buvo išrinktas į Panevėžio krašto ateitininkų valdybą, o 2022-aisiais į ją perrinktas.

Ateitininkų organizacijos veikla yra paremta katalikiškumu, tautiškumu, visuomeniškumu ir inteligentiškumu. Kiekvieną principą jauni žmonės bando įtvirtinti atliekamais darbais.

Tautiškumą – švęsdami valstybines šventes, organizuodami renginius, visuomeniškumą – dalyvaudami bei organizuodami labdaringas akcijas, savanoriaudami.

„Tačiau visko ašis yra tikėjimas. Kiekvienoje savo veikloje prašome Dievo pagalbos, dalyvaujame šv. Mišiose, padedame liturginiuose darbuose“, – vardija Ignas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Neapsimeta uoliu krikščioniu

Nors ateitininkai yra glaudžiai susiję su katalikiška veikla, I. Grigalavičius sako, jog paties santykis su Bažnyčia šiuolaikiškas.

„Meluočiau, jei sakyčiau, kad esu uolus katalikas. Nors žmogus iš esmės yra geras, tačiau nuodėmingas. Aš tikrai nedalyvauju kiekvieną sekmadienį šv. Mišiose, darau nuodėmes ir meluoja tie, kurie sako priešingai. Tačiau kiekvieną dieną bandau būti geresnis, padėti kitiems gyventi pagal krikščioniškas vertybes“, – sako I. Grigalavičius.

Tikėjimas Ignui tiesiog padeda išgyventi sunkius etapus, jame randa motyvacijos nepasiduoti ir judėti pirmyn.

„Man įdomu nagrinėti visą krikščionybės istoriją ir pastebėti jos panašumus kitose, jau išnykusiose religijose. Manau, tikėjimas yra vienas iš svarbiausių gyvenimo aspektų, nes tai yra mūsų kraujyje“, – svarsto pašnekovas.

Igno manymu, žmogus reikia turėti bent kažkokį santykį su Dievu. Ir visai nesvarbu, ar tas santykis yra ateistiškas, krikščioniškas, ar islamiškas.

Kepė labdaringus sausainius

Anot I. Grigalavičiaus, praėję metai Panevėžio krašto ateitininkams buvo išties turiningi.

Gegužės mėnesį pavyko suorganizuoti smagų savaitgalį Berčiūnuose, kuriame dalyvavo virš 80 dalyvių, o praėjusį rudenį Kristaus Karaliaus šventėje ateitininkai sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – virš šimto.

Panevėžio krašto ateitininkai neatsiejami nuo savanorystės. Kasmet prisideda prie „Maisto banko“ organizuojamos produktų rinkimo akcijos parduotuvėse, neliko abejingi brutalaus karo išvargintiems ukrainiečiams ir prisijungė prie iniciatyvos „Ateitis Ukrainai“.

Jos metu ateitinininkai kepė sausainius, juos pardavinėjo ir surinktas aukas skyrė paremti už savo laisvę kovojančiai šaliai.

Anot Igno, ateitininkai labdaringą sausainių kepimą organizuoja kasmet, tik tikslas yra vis kitoks – jau vyko akcija, skirta badaujančiai Afrikai, sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams, o šįmet griuvėsiais verčiamai Ukrainai.

Praėję metai buvo svarbūs dar ir dėl to, kad ateitininkai šventė kuopų gimtadienius – Aldonos ir Jono Čingų kuopai suėjo dešimt metų.

Po kiekvieno tokio renginio I. Grigalavičius grįžęs namo užsidega dar didesniu noru veikti. Sako, jog iš karto užplūsta noras daryti tai, kam anksčiau nerasdavo laiko.

„Namo parsinešu visas įmanomas geriausias emocijas, kurias suteikia vaikų juokas bei šypsenos. Žinoma, ir naujų žinių. Su didžiuliu nekantrumu laukiu, kada galėsiu pritaikyti jas savo darbuose“, – sako Ignas.

Mokosi būti geresni

I. Grigalavičiaus pastebi, kad Panevėžyje yra nemažai gero jaunimo. Šis miestas, anot jo, seniai nebėra Mažoji Čikaga, kurios vardą prieš keletą dešimtmečių buvo užsitarnavęs.

„Dabar Panevėžyje daug intelektualaus, kuriančio bei tikinčio jaunimo. Visame Panevėžio krašte ateitininko įžodį turinčių žmonių nėra itin daug, tačiau dalyvaujančių renginiuose ir darančių gerus darbus – žymiai daugiau“, – sako Ignas.

Jis skaičiuoja, kad bendras jų skaičius galėtų siekti apie du šimtus.

Pasak I. Grigalavičiaus, prie ateitininkų organizacijos prisijungę panevėžiečiai gali tikėtis pačių geriausių patirčių. Daugelis jų veiklų paremtos žaidimais su edukacijos prieskoniais. Per žaidimus jauniausieji ateitininkai mokosi bendrauti, lavina loginį mąstymą bei atmintį.

Asmeninio archyvo nuotr.

Moksleiviams skirtos veiklos yra kitokios. Svarbiausias respublikinis renginys – tarsi įvadas į akademinį gyvenimą – yra moksleivių ateitininkų akademijos. Per metus vyksta keturios tokios akademijos – rudens, žiemos, pavasario, vasaros.

Jose gilinamos tam tikros srities žinios – mokslo, politikos, tikėjimo, meilės, vyksta paskaitos, kurias dėsto universitetų lektoriai, kunigai ar kiti tam tikroje srityje pasižymėję žmonės.

„Nors tai gali skambėti nuobodžiai, tačiau viską sujungia vakaro programos, kuriose moksleiviai gali išreikšti save, atlikdami tam tikras menines užduotis“, – pasakoja ateitininkas.

Anot I. Grigalavičiaus, tokie pasibuvimai jauniems žmonėms kelia daugybę teigiamų emocijų, nes suteikia laisvę pristatyti savo kūrybą, pabendrauti ar pagroti.

Įspūdingiausias vakaras I. Grigalavičiaus gyvenime vyko būtent per žiemos akademiją, Naujųjų metų naktį, kai viską vainikavo elegantiška vakarienė, talentų vakaras bei naujametinis valsas.

Ateitis priklauso jaunimui

Paklaustas, kokią mato šiuolaikinę jaunimo kartą, I. Grigalavičius teigia, jog ne viskas gyvenime yra vien juoda ir balta.

„Tikrai negalėčiau sakyti, jog šiuolaikinis jaunimas yra blogas, nežino, kas yra pareiga. Žmonės, kurie taip sako, tiesiog menkina jaunuolių pasitikėjimą savimi. Esminis skirtumas tarp kartų yra tas, kad šiuolaikinis jaunimas ieško lengviausio būdo atlikti tas pačias užduotis. Tai iš principo nėra blogai. Kam vargti valandą prie dalyko, kurį galima atlikti žymiai greičiau?“ – svarsto pašnekovas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ignas savo aplinkoje mato jaunimą, kuris nėra abejingas kitiems, kuriam nėra svetimas darbas, pagalba, kuris yra ateities lyderis.

Iš ko pažinsi tikrą ateitininką?

Esminis dalykas, anot I. Grigalavičiaus, yra tikėjimas.

„Manau, kad ateitininkas turi stipresnį ryšį su Dievu. Jis visuomet yra priekyje, jis nebijo iššūkių ir nebijo suklysti. Jį galima atpažinti iš intelekto, drąsos, kūrybiškumo, patriotiškumo, kultūros bei santykio su Dievu. Ir jei kažkada pamatysite jauną žmogų mišiose, yra didelė tikimybė, jog tai – ateitininkas“, – šypteli Ignas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų