Ekspertė: metas traukti atsargas

Ekspertė: metas traukti atsargas

Pirmąją karantino savaitę gyvenimas šalyje sustojo. Šoką patyrė ne tik žmonės, priverstiems gyventi visiškai naujomis sąlygomis, bet ir ekonomika. Skaičiuojama, jog per tas septynias dienas užregistruota trečdaliu daugiau bedarbių nei pernai tuo pačiu metu.

Kovą registruotas nedarbas labiausiai augo Palangos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse – po 0,4 procentinio punkto – bei Jurbarko, Druskininkų, Marijampolės, Panevėžio miesto savivaldybėse –po 0,3 procentinio punkto. Ir nors masinių darbuotojų atleidimų kol kas nėra, neabejojama: užsitęsęs karantinas taps rimtu iššūkiu.

Ekonomikai tenkantys smūgiai neišvengiamu aidu atsiliepia ir lietuvių šeimose. Ne viena jų jau dabar susiduria su problemomis, kai kurios kitos jas pajus ateityje. Kaip geriausiai susidoroti su finansiniais iššūkiais karantine uždarytoms šeimoms ir ko vengti, teiravomės „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės CVILIKIENĖS.

– Apie ką pirmiausia reikėtų pagalvoti žmonėms tokiu sudėtingu metu, kai ne vienam gresia prarasti darbą arba jį jau prarado?

– Iš tiesų dabar geras laikas atsisėsti ir peržiūrėti visus savo įsipareigojimus. Tai labai svarbu. Virusas yra virusas, bet jei žmonės yra pasirašę sutartis ir pagal jas turi vykdyti numatytus mokėjimus, reikia susitikrinti, kokie jie bus artimiausiu metu.

Aišku, peržiūrėti ir savo pajamas – ar jos išliks tokios, kokios yra. Gal žmonės dirba nuotoliniu būdu, galbūt pajamos sumažės kažkokiu procentu, nes yra pasiėmę nedarbingumo pažymėjimą. Tų, kieno pajamos prastovos, situacija vėl kita, dirbančiųjų su individualios veiklos pažymomis – dar kitokia. Bet visiems būtina suvesti tuos galus, kurie parodo, kokios išlaidos laukia artimiausiu metu ir kokias galima prognozuoti šeimos pajamas.

Kai matome konkrečius skaičius, tada galime priimti sprendimus. Vienas jų gali būti – jei turime sukaupę tam tikrą rezervą – ramiai mėnesį, du ar tris vykdyti būtinus įsipareigojimus ir užteks pinigų maistui būnant karantine. Jeigu situacija kitokia ir galbūt jau dabar matote, kad įsipareigojimų vykdyti negalėsite – galbūt net negalėsime susimokėti ir už šiltą vandenį ar elektrą, – yra visa paletė pagalbos priemonių. Pavyzdžiui, galima – ir net reikėtų – iš karto kreiptis į kreditorių, banką ar lizingo bendrovę, jei yra kokių prekių, pasiimtų išsimokėtinai iš parduotuvės. Mokėjimus joms galima atidėti nuo 3 iki 12 mėnesių priklausomai nuo to, koks yra įsipareigojimas. Lygiai tas pats yra su atsiskaitymais už dujas ir elektrą – juos taip pat žada atidėti. Kai kurios savivaldybės siūlo atidėti ir mokesčius už šildymą…
Tad ką reikėtų padaryti, tai per kelias artimiausias dienas atlikti inventorizaciją ir susivokti, kas vyksta su šeimos finansais.

– Kiek žmonių šalyje turi vadinamąją finansinę pagalvę – santaupų – ir kuriam laikui jų užteks? Juk tikriausiai nemenka dalis gyveno sulig ta diena.

– Taip, statistika liūdna – labai didelė dalis žmonių santaupų neturi.
Mes dažnai girdime, esą indėliai – rekordiniai, sumos bankuose yra didelės. Bet tie, kurie turi santaupų, ir tie, kurie turi skolų, yra skirtingi žmonės. Kitaip tariant, skirtingos žmonių grupės.
Yra atlikta įvairių apklausų – ir dabar jos vykdomos, – kurios parodė, jog asmenų, kurie galėtų išgyventi ramiai padengdami savo išlaidas šešis mėnesius Lietuvoje turime galbūt 20 procentų. Ir tai geriausiu atveju.
Su trijų mėnesių „pagalve“ kiek kitaip. Didmiesčiuose vieni turi daugiau sukaupę jai, regionuose – gal keli procentai.
Faktas, kad nemažai žmonių jau ir dabar susiduria su nemokumu. Jie jau dabar atideda mokėjimus ir mato, kad negali pratempti net mėnesio.
Situacijos yra labai skirtingos ir jos kasdien keičiasi.

– Tokiomis aplinkybėmis šiokia tokia panika visuomenėje neišvengiama – kai pradedamos kaupti įvairių maisto produktų atsargos, pirkti specifinės prekės. Kaip šiuo metu protingai paskirstyti pinigus maistui, dezinfekcinėms priemonėms, toms pačioms kaukėms, kurių kaina dabar – beprotiškai didelė?

– Panika ir yra blogiausias dalykas. Panikuojant nė vienas geras sprendimas negali būti priimtas.
Reikia tiksliai žinoti savo finansinę situaciją. Kai ją žinome, galime ramiai atidėti mokėjimus, o kas lieka – paskirstyti maistui arba dezinfekcijos priemonėms, kaukėms.
Dėl kaukių yra labai daug visokių niuansų – kiek jos iš tiesų padeda? Galbūt tiesiog galima pasigaminti kaukę namuose ar naudoti šaliką ar movą einant į lauką? Yra dezinfekcinių muilų ir jais galima tikrai gerai nuplauti rankas.

Jūratė Cvilikienė.

Suprantama, nereikia rizikuoti savo sveikata, bet reikia išlaikyti ir sveiką protą. Taip pat ir perkant tualetinį popierių neaišku kam milžiniškais kiekiais arba maisto prekes. Blogiausiu atveju ūkininkai ir vietiniai prekeiviai aplinkui vis tiek turės maisto prekių – išsimaitinti pakaks. Nereikia visų pinigų sudėti į atsargas.

Maisto gaminimą reikia planuoti savaitei į priekį. Galima panaudoti, kas yra šaldytuve, šaldiklyje –išvalyti juos, išvalyti rūsius. Mes, lietuviai, tikrai turime prisikonservavę, rūsiuose prisikaupę gėrybių metams į priekį. Išsitraukime viską, ką turime, – dabar pats laikas.
Kai mes seniau kalbėdavome, kad reikia taupyti, kaupti, ruoštis „juodai dienai“, šiandien ir yra tas laikas. Laikas, kai reikia traukti santaupas, jas protingai pasiskirstyti. Laikas, kai reikia traukti viską, ką turime namuose. O labiausiai reikia stengtis kuo ramiau pralaukti šį metą ir stebėti, kas vyksta, kokias pagalves ruošia Vyriausybė.

– Socialiniuose tinkluose žmonės džiūgauja, kiek prisipirko knygų karantino laikotarpiui – kad turėtų, ką veikti, dalijasi šeimai kepamų tortų ar įmantrių patiekalų iš brangių produktų nuotraukomis. Taip jie kuria sau psichologinį komfortą, bet kaip gi su nuostoliais, kuriais patiria piniginė?

– Tikiu, kad yra visokių namų ūkių. Galbūt tikrai yra tokių, kuriuose abu žmonės dirba ir gauna tokias pajamas, jog gali sau tai leisti. Bet iš tikrųjų dabar reikėtų apriboti tokius nereikalingus pirkimus ir verčiau pasitelkti kūrybingumą.
Socialiniai tinklai, televizijos dabar siūlo begalės nemokamų paketų. Turbūt reikėtų trijų dienų, kad galėtum viską peržiūrėti su vaikais. Knygas galima pirkti, bet ar verta? Yra grupių, kur galima rasti perskaitytų.

Taip, mes jaučiame spaudimą ir tarsi skatinimą prisidėti prie ekonomikos palaikymo darant nebūtinų pirkinių injekcijas. Manau, tie, kas išgali, kas tikrai ramūs dėl ateities, gali tą daryti. Bet jeigu namų ūkis jau dabar susiduria su sunkumais, tai reikėtų dėtis tą deguonies kaukę kaip lėktuve per turbulenciją. Pirmiausia sau, kad paskui mumis nereikėtų rūpintis kitiems, kai būsime nemokūs ir nebežinosime, ką daryti.

O padėti savo visuomenei galima nebūtinai pinigais. Galima savanoriauti, galima padėti seneliams. Solidarumo reikia, bet turbūt, kaip visada, reikia išlikti protingiems. Niekas nežino, kiek tai tęsis. Tai gali būti mėnuo, gali būti du, gali būti pusė metų. Svarbu turėti galvoje, kad pasibaigus karantinui, ekonomika į savo vėžes grįš ne iš karto. Vėl reikės galbūt metų, kol žmonių nuotaikos pagerės ir visas ekonominis ciklas prasidės iš naujo.

– Pastarosiomis savaitėmis itin garsiai girdima rekomendacija dažniau atsiskaityti mokėjimo kortele. Betgi dauguma lietuvių, ne paslaptis, pratę naudoti grynuosius – žmonėms svarbu matyti, kiek jų yra piniginėje. Kaip patartumėte nepratusiesiems atsiskaitinėti kortele valdyti išlaidas, kad neviršytų savo galimybių?

– Reikėtų tiesiog išmokti sekti pinigų likutį kitais būdais. Tokiu priverstiniu laiku galbūt galima instaliuotis programėles į savo telefoną, kur kiekvienu momentu galima matyti, koks pinigų likutis. Ir lygiai taip pat, kaip atsiskaitant grynaisiais, galima žinoti, kiek pinigų turima, gauti pranešimą apie nurašomas įmokas ir visa kita. Tai nėra labai paprasta, bet vis tiek saugiau. Ypač, kai aktyvėja įvairūs sukčiai, grynieji pinigai gali būti lengviau išpešami iš žmonių. Sąskaitoje esantiems pinigams galioja ir įvairūs draudimai, ir kažkam paėmus kortelę ar pametus, ją galima blokuoti.

– Pirmoji karantino savaitė, deja, patvirtino didžiausias žmonių baimes – netekti darbo. Yra šeimų, kuriose atleidimo lapelius gavo ir abu suaugusieji jos nariai. Ką, kaip šeimos finansų ekspertė, galėtumėte patarti tokiu atveju? Ypač gyvenantiesiems mažesniuose miestuose, kur naujo darbo pasiūlymų ir galimybių ir prieš karantiną buvo gerokai mažiau?

– Patarčiau kreiptis į atsakingas institucijas bendra tvarka. Dirba Užimtumo tarnyba. Be to, palyginti su pirmąja savaite, matomas didžiulis pokytis. Pavyzdžiui, dirbantiesiems su individualios veiklos pažyma siūloma minimali išmoka. Arba galima naudotis tais pačiais, kaip ir seniau, valstybės siūlomais instrumentais ir bent kurį laiką pinigų gauti tokiu būdu.

– Apibendrintai turbūt galima daryti išvadą, kad racionaliausia šiuo sudėtingu metu – pasitelkti išmanumą, o paniką palikti nuošalyje?

– Taip, nes galima padaryti labai daug neteisingų sprendimų. Aš pati jau pastebėjau socialinėje erdvėje vis daugėjant lošimo namų skelbimų…
Jeigu pasiduosime panikai, galime priimti labai neatsakingų sprendimų ir užkibti ant tokių sukčių, kurie siūlo įvairias paslaugas, paskolas ir panašiai, kabliuko. Manau, šį laikotarpį visiems reikėtų pralaukti šaltu protu.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų