-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokia perspektyva neabejoja susitikime su plano rengėjais už stotį miesto teritorijoje pasisakę panevėžiečiai. Jų nuomone, europiečiai nė nesuprastų, jei iš greitojo traukinio tektų išlipti kažin kur kaime, nors už kelių kilometrų plyti penktas pagal dydį šalies miestas.
Tačiau į plano viešinimą atvykusių dalis rajono gyventojų kategoriškai stengėsi apginti savo poziciją, keleivinę stotį nustumiant į Gustonis.
Kurioje vietoje – kaime ar visgi Panevėžio pakraštyje – stos greitieji keleiviniai traukiniai, Susisiekimo ministerija galutinį sprendimą turės priimti jau rugsėjį.
Panevėžio miesto savivaldybės didžiojoje salėje ketvirtadienio vakarą buvo karšta ne tik dėl iš kojų verčiančios kaitros lauke.
Į ją susirinko ir „Rail Balticos“ keleivių stoties Panevėžio teritorijoje šalininkai, ir jos priešininkai. Pastarųjų dauguma – tie patys rajono gyventojai, kurie jau praėjusią savaitę rajono Savivaldybės surengtame susitikime su projekto vystytojais kategoriškai pasisakė prieš siūlymą stotį statyti prie miesto aplinkkelio.
„Rail Balticos“ projekto rengėjai panevėžiečiams pristatė tris europinės geležinkelio vėžės pro Panevėžį alternatyvas.
Pagal viena iš jų – prioritetinę – tarptautinė keleivių stotis numatyta mieste, ties Panevėžio aplinkkeliu.
Dėl to tektų nugriauti į vėžės teritoriją patenkančius 25 statinius – gyvenamuosius namus, taip pat sodo namelius. Projekto vystytojai garantuoja, kad su kiekvienu savininku dėl kompensacijos bus tariamasi individualiai.
Visgi dalis rajono gyventojų Susisiekimo ministerijai, taip pat plano rengėjams jau pateikė 13-a kreipimųsi. Juose kategoriškai prieštaraujama stočiai mieste ir raginama rinktis vieną iš likusių dviejų alternatyvų, pagal kurias toks objektas iškiltų Gustonyse.
G. KARTANO nuotr.
Vienas iš tokio rašto autorių – „Šilo“ sodininkų bendrijos pirmininkas Kazimieras Mikėnas teigia, jog atstovaujama keliems šimtams jos narių.
Anot jo, sprendimą nepritarti „Rail Balticos“ atšakai į miestą priėmė susirinkusi bendrijos valdyba, mat visuotiniam susirinkimui sušaukti ir taip atsiklausti visų sodininkų nuomonės nebespėjo.
„Surengėme skubų valdybos susirinkimą, nes visuotiniam sušaukti fiziškai nebeturėjome laiko. Apie visuotinį turime informuoti prieš dvi savaites, o į pirmą paprastai susirenka kvorumui per mažai narių, kitą būtume galėję šaukti dar po poros savaičių. Bet ir valdyba turime teisę kalbėti visos bendrijos, apie 570 narių, vardu“, – tvirtino K. Mikėnas.
Anot jo, pasirinkus pirmąją alternatyvą, į geležinkelio vėžės zoną patektų 29 sodininkų sklypai.
Tačiau, pirmininko teigimu, esą kentėtų ne tik jie.
„Vėžė kirstų dabartinį pagrindinį įvažiavimą į bendriją, todėl projekte numatyta apylanka. Trisdešimt metų su rajono Savivaldybe kovojome, kad kelią išasfaltuotų, dabar bendrom jėgom jį tvarkom. Dabar to kelio neliktų, pagal projektą planuojamas lankas už karjero“, – sako K. Mikėnas.
Pirmininkas siekia įrodyti, kad toks variantas nėra saugus.
„Vėžė bus labai tyli, tik traukinio švilpimas girdėsis. O mūsų sodus supa laukai, miškai, trys karjerai, šalia upė. Čia suvažiuoja maudytis ne tik mūsų, bet ir kitų sodininkų bendrijų, taip pat miesto gyventojai, daug jaunimo. Bijau, kad jaunuoliai bandys trumpinti kelią nuo karjero iki Bernatonių parduotuvės kirsdami tą vėžę, o rangovai nesugebės užtikrinti visų saugumo priemonių ir išvengti nelaimingų atsitikimų. Rengėjai, pristatydami kaip prioritetinę pirmąją alternatyvą, ypač akcentuoja didesnį eismo saugumą. Bet kas užtikrins šitų žmonių saugumą?“ – grėsmę mato K. Mikėnas.
G. KARTANO nuotr.
Tarptautinę keleivinę stotį į Gustonis bando tempti ir rajono Savivaldybė. Jos vyriausiojo architekto Donato Malinausko teigimu, Savivaldybė plano rengėjams yra pateikusi raštišką pasiūlymą renkantis vietą stočiai vertinti ne tik Panevėžio miesto, bet ir kitų šalies savivaldybių, pavyzdžiui, Šiaulių ar dar tolesnių, interesus.
„Pačią koncepciją reikėtų peržiūrėti, daug abejonių, neaiškumų, nelogiškų sprendimų. Buvo nagrinėjama tik iš Panevėžio pozicijų, bet statoma visai Lietuvai ir reikia įtraukti kitų savivaldybių gyventojus, kaip jie atvažiuos iki stoties. O dabar vieną savivaldybę analizuojam. Pasirinktas sudėtingas variantas, kai vėžė „Via Balticą“ kerta dviejose vietose, manau, trasą pakreipti į kitą pusę nuo „Via Balticos“ būtų logiškiau. Prie tos studijos dar reikia padirbėti“, – plano rengėjams dar kartą patikrinti savo atliktus skaičiavimus siūlė D. Malinauskas.
„Pirmoji alternatyva pagal naudos ir kaštų analizę finansiškai penkis kartus naudingesnė, bet turbūt tūkstantį kartų naudingesnė praktiškai.“
M. Steponkus
Bendrovės „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo projektų parengimo vadovo Manto Kaušylo teigimu, toks rajono Savivaldybės vyriausiojo architekto pasiūlymas neturi racionalios dingsties.
„Rajono architekto išsakytą nuomonę gerbiame, bet ji neturi pagrindo kartoti viešinimą, tikrinti skaičiavimus. Tam nematome jokių priežasčių. Skaičiavimai atlikti, parengtos trys analizės – strateginių pasekmių aplinkai vertinimo, naudos kaštų ir daugiakriterė. Buvo galima jų tiek nerengti, bet žinojome, jog vyks plati diskusija, todėl trys analizės tam ir atliktos, kad nekiltų klausimų“, – kalbėjo M. Kaušylas.
Visas tris alternatyvas palyginę rengėjai suskaičiavo, jog pirmosios, kai stotis iškiltų prie Panevėžio aplinkkelio, ekonominė nauda iki 2050 metų siektų 164 mln. eurų.
Antrosios, kai stotis statoma Gustonyse – 35 mln. eurų per tą patį laikotarpį, o trečiosios, miestą su Gustonių stotimi sujungiant tramvajaus bėgiais, ekonominė nauda sudarytų 38 mln. Eur.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad naudos kaštų analizė nevertina stoties atsiperkamumo. Ji naudojama palyginti alternatyvoms. Jei pradėtume vertinti kiekvieną stotį atskirai, pradėtume eliminuoti iš projekto mažesnes stotis ir visas maršrutas nebūtų įgyvendintas. Tarkim, galime apskaičiuoti, kad kur nors Latvijoje kažkuri stotis neatsiperka, tai Latvijoje traukinys nestotų?“ – pabrėžė M. Kaušylas.
G. KARTANO nuotr.
„Rail Balticos“ plano rengėjai maždaug už 13 kilometrų nuo Panevėžio esančius Gustonis mato kaip pramonės zoną.
Juose planuojama krovinių ir „Rail Balticos“ visos infrastruktūros priežiūros teritorija. Čia iškiltų prekinių traukinių stotis, Panevėžio krovinių terminalas, 300 vietų karinės technikos logistikos aikštelė. Taip pat numatytas geležinkelio infrastruktūros priežiūros depas, kuriame dirbtų apie 50 geležinkelio darbuotojų, būtų sandėliuojami kalnai skaldos ar riedmenų. Miesto ir rajono savivaldybės rengiasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį ir dėl laisvosios ekonominės zonos – pramonės oazės.
„Ar būtų protinga statyti keleivių stotį šalia pramonės zonos? Įsivaizduokite miesto prekybos centrus šalia pramoninės teritorijos. Ar tokia vieta būtų patraukli investuotojams? Labai tuo abejoju. Todėl Gustonyse siūloma traukinių aptarnavimo zona su jai būdingais statiniais būtų labai geras sprendimas miestui ir rajonui ten vystyti LEZ“, – sako M. Kaušylas.
Anot jo, galutinį sprendimą dėl vienos iš trijų parengtų alternatyvų jau rugsėjį priims Susisiekimo ministerija pagal specialiojo plano rengėjo pasiūlymus. Planuojama, kad jau 2027 metais būtų pasirengta pradėti statybos darbus.
G. KARTANO nuotr.
Tarptautinė geležinkelio stotis toliau už miesto jau artimoje ateityje virstų istorine klaida, mano Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustas Makrickas.
„Aš, būdamas gyventojas, kurio namą siūloma išpirkti visuomenės poreikiams, irgi jaudinčiausi. Bet bendruoju požiūriu miesto Savivaldybė atstovauja visuomeniniam interesui, visiems miestiečiams, o stoties įrengimą miesto teritorijoje matome kaip didžiulę naudą ne tik Panevėžiui, bet visam regionui, galimybę sustiprinti Panevėžį tarptautiniu lygmeniu. O kas gerai miestui, gerai ir rajonui. Bet kokio rajono gyventojai dažniausiai naudojasi miesto paslaugomis, jame dirba, mokosi, bet leidžia sau apie tai pamiršti“, – pabrėžia A. Makrickas.
Pasak architekto, Panevėžys daugiau nei dešimtmetį tikslingai plečiasi į vakarinę pusę, tai tankiausiai apgyvendinta miesto dalis. Ir ateityje numatytos investicijos į ją – planuojami kelių, parkų, viešųjų erdvių projektai, skatinama daugiabučių namų renovacija.
„Miestas bet kokiu atveju plečiasi į tą pusę ir keleivių stotis stovėtų ne laukuose, o netolimoje urbanizuotoje teritorijoje. Jos atsiradimas sudarytų sąlygas dar labiau paspartini šituos procesus. Tai mobilumo centras, kuriame būtų ir visuomeninio transporto sustojimo vietos, kurtųsi biurai, paslaugų, prekybos centrai“, – atkreipia dėmesį A. Makrickas.
G. KARTANO nuotr.
Gustonyse, architekto nuomone, būtų sudėtinga atskirti keleivinius, pramonės, sandėliavimo, logistikos ir karinės technikos srautus.
„Ši teritorija ir buvo planuojama kaip logistikos, sandėliavimo ir pramonės mazgas. Ji nėra pritaikyta vystyti daugybę keleiviams reikalingų papildomų funkcijų: viešbučius, administracinius pastatus, prekybos centrus, pervežimo paslaugas“, – sako A. Makrickas.
Pasak architekto, joks progresas nevyksta tuščioje vietoje – teritorijos, kur dabar driekiasi keliai, susikūrusios sodininkų bendrijos, iškilę daugiabučių mikrorajonai, kadaise irgi atrodė visiškai kitaip.
„Bus „Rail Baltica“ ar ne, bet gyvenamosios zonos, keliai, inžinerinė infrastruktūra vis tiek ateityje keisis. Šiandien vieni poreikiai, o po dešimt ar po šimto metų bus jau kiti. Negalime apriboti ateities galimybių vardan tik šiandienos poreikių“, – pabrėžia architektas.
G. KARTANO nuotr.
Į „Rail Balticos“ plano viešinimą atvykęs panevėžietis verslininkas Mindaugas Steponkus teigia net nekeliantis klausimo, ką pasirinkti.
Antroji ir trečioji alternatyvos, kai tarptautinė stotis kaime, Gustonyse, jam visai nepriimtinos. „Pasaulyje taip nevyksta. Tokios stotys statomos miestuose, kur didžiausi gyventojų srautai. Pirmoji alternatyva pagal naudos ir kaštų analizę finansiškai penkis kartus naudingesnė, bet turbūt tūkstantį kartų naudingesnė praktiškai. Iš to projekto išloštų visi – ir jaunas, ir senas. Ir senjorams bus patogiau mieste sėstis į greitąjį traukinį ir nuvažiuoti pas vaikus Vilniuje ar Kaune. Taip kur kas patogiau, nei sėsti į taksi ir važiuoti iki stoties Gustonyse“, – pažymi M. Steponkus.
Tarptautinę keleivių tik Panevėžio pašonėje sako matantis ir verslininkas, startuolio „Restorie“ įkūrėjas bei vadovas Daumantas Simėnas.
„Geroji užsienio praktika rodo, kad kuo arčiau miesto centro keleivinė stotis, tuo didesnis teigiamas ekonominis efektas. Pats studijavau užsienyje, nemažai keliauju, visur keleivinės traukinių stotys įrengtos miestuose. Tokie keliautojų įpročiai ir jų nepakeisime“, – sako D. Simėnas.
