-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šalies mokyklose prasidėję brandos egzaminai – paskutinis etapas jaunuoliams prieš įgyvendinant vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų. Ir ne visada lengvas net tvirtai apsisprendusiesiems, kokią specialybę ir kurioje mokykloje ketina studijuoti. Tuo labiau kad šiemet naujovių netrūksta. Kiek jos bus palankios būsimiems studentams, greičiausiai parodys tik vasaros pabaiga.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas tarp šiųmečių naujovių pirmiausia pabrėžia kitokį balų skaičiavimą. Mažiausias stojamasis konkursinis balas dabar didesnis tiek stojant į kolegijas, tiek į universitetus.
Tiesa, aiškina E. Sarkanas, iš esmės šis balas nėra pakilęs, tiesiog nauja perskaičiavimo sistema leidžia turėti objektyvesnį stojimo vaizdą.
Kita esminė naujovė – būsimų universitetų studentų, norinčių pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, išlaikytų egzaminų vidurkis turės būti ne mažesnis nei 40, kolegijų – ne mažesnis nei 25.
Be to, papildomai bus vertinamas penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis. Stojant į valstybės finansuojamą vietą universitete jis turės būti ne mažesnis nei 7, kolegijoje – ne mažesnis negu 6.
„Tai esminiai dalykai, susiję su šių metų stojimu“, – sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.
Nerimaujantiems dėl mokesčio už mokslą būsimiems studentams E. Sarkanas primena, jog šiemet valstybė žengė, jo manymu, labai gerą žingsnį ir padidino savo finansavimą vienam studentui. Tai reiškia, kad sudaromos prielaidos gerinti studijų kokybę, studentų finansinę padėtį (buvo padidintos lėšos studentų skatinimui per krepšelio dalį).
Bet yra, prezidento teigimu, ir kita medalio pusė. Tai numatyta norminė studijų kaina, kurią aukštosios mokyklos turi taikyti ir valstybės nefinansuojamiems studentams.
„Mokslo ir studijų įstatyme yra nuostata, kad jeigu aukštoji mokykla nuspręstų taikyti mažesnę kainą, negu yra valstybės nustatyta norminė studijų kaina, tokiu atveju universitetas ar kolegija gautų mažesnį finansavimą iš valstybės, – aiškina E. Sarkanas. – Aukštoji mokykla, priėmusi tokį sprendimą ir norėdama nenukentėti finansiškai, nekišti pati sau pagalių į ratus, yra priversta automatiškai kelti kainą ir valstybės nefinansuojamiems studentams.“
Lietuvos studentų sąjunga esą siūlė atsisakyti tokios nuostatos. Tuomet aukštoji mokykla galėtų taikyti norimą kainą – tiek didesnę, tiek mažesnę. Dabar gi, svarsto sąjungos prezidentas, iš dalies už mokslą mokantiems studentams dėl to gali sumažėti studijų prieinamumas. Nors ar taip ir bus, parodys ateitis. E. Sarkano manymu, studijų prieinamumą šiemet labiau mažina nauji reikalavimai, nustatantys tam tikrą kartelę stojantiesiems.
„Taip, studijų kaina yra labai svarbus aspektas – ekonominis, finansinis, tačiau kaip matome iš statistikos, jeigu abiturientai nori studijuoti ir to negali padaryti valstybės lėšomis, be problemų renkasi studijas savo asmeninėmis lėšomis“, – jis spėja, kad stabdžiu daugeliui norinčiųjų siekti aukštojo mokslo greičiausiai taps ne studijų kaina, o kiti dalykai.
„Kad ir kaip būtų gaila, šiuo metu valstybė aukštąjį išsilavinimą planuoja tik per valstybės perspektyvą, per valstybės poreikius, praktiškai visiškai neįvertindama studentų lūkesčių, norų, galimybių“, – sako E. Sarkanas.
2019-aisiais valstybė yra pasiryžusi finansuoti mokslus iš esmės visiems, įstojusiems į tiksliųjų mokslų studijų programas universitetuose ir kolegijose. Tai bus daroma socialinių ir humanitarinių mokslų sąskaita.
E. Sarkano vertinimu, į tai reikėtų žvelgti iš dviejų perspektyvų. Arba, tiksliau, ir perspektyvos, ir retrospektyvos.
Štai pernai, anot jo, nepanaudotų valstybės finansuojamų vietų liko labai daug. Lygiagrečiai smarkiai išaugo savo lėšomis studijuojančių studentų skaičius.
„Situacija buvo labai prasta, ypač turint omeny kontekstą: mes lyg ir turėtume eiti link nemokamo bakalauro studijų, tačiau buvo einama visiškai priešinga linkme“, – sako Lietuvos studentų sąjungos vadovas.
Jo teigimu, iš pradžių šiųmetis projektas žadėjo pozityvių rezultatų. Tose srityse, kur daug studijuojančiųjų savo lėšomis, – humanitariniuose, socialiniuose moksluose – valstybės finansuojamų vietų buvo numatyta daugiau ir tai džiugino. Vėliau, pasak E. Sarkano, užvirus įvairioms diskusijoms, tas prieaugis, palyginti su praėjusiais metais, buvo nukirptas ir permestas į tiksliuosius, inžinerinius, informacinių technologijų mokslus.
„Tikrai niekas neneigia, kad šių specialybių reikia, kad tai yra Lietuvos ir išvis pasaulio ateitis – jų būtinybė akivaizdi ir tą rodo įvairūs rodikliai, – teigia E. Sarkanas. – Tačiau mes vėl lipame ant to paties grėblio. Mūsų nuomone, jau rugpjūtį, kai skaičiuosime ir analizuosime stojimo rezultatus, vėl matysime panašų rezultatą, kada valstybės nepanaudotų finansuojamų vietų bus vėl nemažai.“
Lietuvos studentų sąjungos prezidento prognozėmis, tokių studijų vietų bus likę mažiau nei pernai, nes pačių krepšelių yra mažiau. Bet savo lėšomis studijuojančių jaunuolių skaičius bus panašus kaip ir 2018-aisiais. Ir turbūt vėl bus daug kalbama apie tai, kaip svarbu yra skatinti abiturientus rinktis perspektyvias, valstybei reikalingas profesijas.
„Aš sutinku, kad tam tikros žinutės reikia, – pripažįsta E. Sarkanas. – Tačiau aukštasis mokslas, Lietuvos studentų sąjungos nuomone, iš tiesų yra platesnė sąvoka. Tai ne tik orientavimasis tiesiogiai į specialybę. Aukštojo mokslo paskirtis yra platesnė negu tik aptarnauti darbo rinką.“
„Kad ir kaip būtų gaila, šiuo metu valstybė aukštąjį išsilavinimą planuoja tik per valstybės perspektyvą, per valstybės poreikius, praktiškai visiškai neįvertindama studentų lūkesčių, norų, galimybių“, – apgailestaudamas pridūrė pašnekovas, darantis išvadą, jog tokiu būdu iš esmės tenkinami tik verslo poreikiai.
Tą, E. Sarkano teigimu, parodė ir praėję metai, kai įvairios organizacijos, besirūpinančios investicijų pritraukimu, aiškiai sakė – ir tebesako – kokių Lietuvai reikia specialistų.
„Bet to niekas ir neneigia, – dar sykį pakartoja Lietuvos studentų sąjungos prezidentas. – Akivaizdu, kad tų specialistų reikia. Bet yra kita medalio pusė. Mes gerokai anksčiau, nei būna priimtas galutinis sprendimas dėl valstybės finansuojamų vietų paskirstymo, matome, kokie yra abiturientų egzaminų pasirinkimai. Tas pasirinkimas labai aiškiai parodo, jog nėra pakankamai abiturientų, besirenkančių informacinių technologijų, fizikos ir panašius egzaminus. Tai reiškia, nebus surenkama ir studentų į tas specialybes, kurios reikalingos Lietuvai.“
„Toks perteklinis skirstymas į informacinių technologijų, inžinerinį sektorių ir panašiai automatiškai užprogramuoja, kad valstybės finansuojamų vietų liks“, – pabrėžia, kad ne toks turėtų būti kelias, E. Sarkanas, manantis, jog tokia valstybės politika būtinai pasiteisins, tik dar negreit – po kokių penkerių–dešimties metų. O kokia kaina tas bus padaryta, esą matyti jau dabar.
„Ją iš esmės moka tie studentai, kurie nori studijuoti socialinius ir humanitarinius mokslus. Jie negali gauti pakankamo valstybės finansavimo, o krepšelių lieka. Tikėtina, kad liks ir artimiausioje ateityje“, – apibendrina studentų sąjungos vadovas.
Nors deklaruojama, kad kai kurių sričių – pavyzdžiui, tų pačių informacinių technologijų, – specialistų reikia kone tūkstančiais, faktas tai, sako E. Sarkanas, kad tokių poreikių aukštosios mokyklos patenkinti negali.
„Iš čia klausimas, ar tik aukštosios mokyklos turi tuos poreikius patenkinti ir ar jos gali juos patenkinti? Mes turime ir gerų profesinio ugdymo, profesinio lavinimo mokyklų, kurios lygiai taip pat turi programų, kur žmonės gali įgyti išsilavinimą. Tai nebus aukštasis išsilavinimas, tačiau jo gali visiškai užtekti norint atlikti visas funkcijas, kurių prašo darbdaviai“, – svarsto jis.
Vyriausybė turi planų nuo 2020 metų įvesti vadinamąjį nemokamą bakalaurą, kai stojantiesiems į bakalauro studijas nebereikės mokėti už mokslą. Ir, pasak E. Sarkano, Lietuvos studentų sąjunga Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje daug kalbasi šiuo klausimu.
„Mes šią idėją palaikome – ji gera. Bet ar įmanoma teisine prasme įgyvendinti nemokamą bakalaurą? Turbūt ne, nes mūsų įstatymai tiesiog nėra tam pritaikyti – iš esmės turime keisti Konstituciją. Tačiau pasiekti tai, kad proporcija tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studentų būtų, tarkime, 80 ir 20 procentų, tikrai įmanoma“, – jis tikisi, kad kitais metais pavyks įgyvendinti tokį modelį.
Žinoma, nepamirštant saugiklių – jie, E. Sarkano nuomone, būtini.
Ir dabar būtų galima pasiekti nemokamas bakalauro studijas tiesiog pakeliant stojimo kartelę iki tam tikro lygio, įkandamo tik daliai šalies abiturientų.
„Tada nemokamai galėtų studijuoti visi, kurie tą kartelę perliptų, bet ar tai yra nemokamas bakalauras, kurio mes siekiame? Tikrai ne“, – konstatuoja Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, kurio vadovaujama organizacija vis dėlto tikisi diskusijas su ministerijos atstovais būsiant produktyvias ir prisidėsiant prie atitinkamų Seimo sprendimų per artimiausius metus.
2018 metais į valstybės finansuojamas vietas buvo planuota priimti 7 661 pirmakursį universitetuose ir 8 830 kolegijose. Priimta 6 867 universitetuose ir 4 831 kolegijose.
Šiemet valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas planuojama priimti 13 000 pirmakursių. Iš jų 7 700 į universitetus, 5 300 į kolegijas.
Matematikos, informatikos, fizinių, inžinerijos ir technologijos mokslų studijoms universitetuose ir kolegijose skiriama 5 555 valstybės finansuojamos vietos, verslo ir viešajai vadybai – 1 665, sveikatos mokslams – 1 358, socialiniams mokslams – 1 285, humanitariniams mokslams – 1 080, menams – 637, ugdymo mokslams – 465, veterinarijos ir žemės ūkio mokslams – 414, gyvybės mokslams – 262, teisei – 225, sportui – 75 valstybės finansuojamos studijų vietos.
Šių metų priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose planas rengiamas atsižvelgiant į tai, kiek 2018 metais suplanuotų vietų buvo užpildyta.
