Katalonijos vadovas Carlesas Puigdemontas spaudžiamas pasiduoti, kai šimtai tūkstančių protestuotojų praėjusią savaitę susirinko ginti šalies vienybės.
„Jeigu būtų paskelbta nepriklausomybė, tai būtų vienašališkas sprendimas ir jis nebūtų pripažintas“, – „CNews“ skaitmeniniam naujienų kanalui sakė Nathalie Loiseau.
„Krizę privalome išspręsti dialogu visais Ispanijos politikos lygmenimis“, – ragino ji.
Ministrė taip pat pakartojo Briuselio įspėjimą, kad nepriklausoma Katalonija automatiškai pranyktų iš ES ir turėtų iš naujo siekti narystės. „Esame Ispanijos sąjungininkai ir partneriai, Ispanija yra brandi demokratinė valstybė, taigi nežadame kištis į jos vidaus reikalus“, – sakė ministrė, kurios nuomone, su Prancūzija besiribojanti Katalonija ir taip jau yra pakankamai autonominė.
Tokie pareiškimai pasirodė po to, kai regiono lyderis Carlesas Puigdemont’as neatsisakė grasinimų oficialiai paskelbti nepriklausomybę ir galbūt padaryti tai jau artimiausiomis dienomis.
Protestuotojai užplūdo gatves po kelias dienas tvyrojusios didžiulės įtampos, kurią išprovokavo griežti policijos veiksmai per uždraustą spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės, paskatinę separatistų lyderius įspėti, kad regionas gali vienašališkai atsiskirti nuo Ispanijos.
Separatistai paragino regiono vadovą apeinant centrinę vyriausybę paskelbti nepriklausomybę, kai jis antradienį vakare kreipsis į Katalonijos parlamentą.
Sekmadienį viename interviu C. Puigdemont’as užsiminė, kad regionas neatsisakys savo tikslo ir paskelbs nepriklausomybę, jei Madridas toliau atsisakys vesti dialogą: „Neužtrenkėme durų tarpininkavimui; esame pasakę „taip“ daugeliui pasiūlytų tarpininkavimo galimybių“.
Sekmadienį viename interviu C. Puigdemont’as užsiminė, kad regionas neatsisakys savo tikslo ir paskelbs nepriklausomybę, jei Madridas toliau atsisakys vesti dialogą. „Neužtrenkėme durų tarpininkavimui; esame pasakę „taip“ daugeliui pasiūlytų tarpininkavimo galimybių“, – sakė regiono vadovas Katalonijos televizijai TV3.
„Dienos bėga, ir jei Ispanijos valstybė neduos teigiamo atsakymo, padarysime tai, ką ketiname“, – pažymėjo jis.
Šimtai tūkstančių demonstrantų su vėliavomis, vadinančių save „tyliąja dauguma“, sekmadienį susirinko Barselonos centre pareikšti protesto prieš atsiskyrimo planą, sukėlusį šalyje rimčiausią politinę krizę per kelis dešimtmečius.
Municipalinė policija nurodė, kad mitinge dalyvavo maždaug 350 tūkst. žmonių. Tuo tarpu organizatoriai skelbia, kad dalyvių buvo nuo 930 tūkst. iki 950 tūkstančių.
Kai kurie protestuotojai reikalavo, kad C. Puigdemont’as būtų pasiųstas už grotų dėl to, kad organizavo nepriklausomybės referendumą. Kiti mitingo dalyviai ragino vesti dialogą.
Didžiausio prieš atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakančio judėjimo – „Katalonijos pilietinės visuomenės“ (Societat Civil Catalana) – organizuotos protesto akcijos šūkis buvo: „Gana, atgaukime sveiką protą!“ (Prou! Recuperem el seny“; „Basta, recuperemos la sensatez!“).
Praėjusią savaitę pasirodė ženklų, kad abi pusės linkusios imtis žingsnių įtampai sušvelninti, kai Madridas atsiprašė katalonų, referendumo dieną nukentėjusių nuo brutalių policijos pareigūnų veiksmų.
Tačiau virš šalies tebekybo nežinomybės šešėlis, o Katalonijos ir Madrido priešprieša kelia didžiulį susirūpinimą Europos Sąjungai, besirengiančiai numatytam Didžiosios Britanijos išstojimui.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.