Klausas Heineris Lehne (Asmeninio archyvo nuotr.)

K. H. Lehne: „ES neturėtų žadėti to, ko negali įgyvendinti“

K. H. Lehne: „ES neturėtų žadėti to, ko negali įgyvendinti“

Visuomenė turėtų plačiau domėtis auditorių atliekamu darbu. Taip piliečiai būtų tikri, kad jų pinigai panaudojami tinkamai, įsitikinęs Europos audito rūmų pirmininkas Klausas Heineris Lehne. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis teigė bandantis pasėti mintį, kad teisės akto kelias nesibaigia už jį nubalsavus Europos Parlamente (EP).

– Visai neseniai lankėte ES valstybes nares, kuriose pristatėte Europos audito rūmų strategiją. Kaip politikai reaguoja į jūsų veiklą ir teikiamus pasiūlymus?

– Komunikacija su EP vyksta gana lengvai. Atvykęs į Briuselį ar Strasbūrą, gali apsilankyti bet kurio komiteto posėdyje, susitikti su jų pirmininkais ar nariais. Tai užtikrina sklandų informacijos perdavimą, iš karto sulauki refleksijų ir reakcijos. Gerokai sudėtingiau komunikuoti su ES Taryba. Jei dalyvauju Ekonomikos ir finansų reikalų komiteto posėdyje, jame man skiriamos nuo 5 iki 10 minučių, ir po trumpos, daugiausia 20 minučių trunkančios, diskusijos klausimas baigiamas. Per tiek laiko spėti pakalbėti apie strategiją, jos pamatus ir turinį beveik neįmanoma. Dėl šios priežasties pokalbį su Briuseliu turime keisti diskusija su ES valstybių narių sostinėmis, jų finansų ministrais, kitais vykdomosios valdžios atstovais. Tik taip galime ne tik aiškinti apie savo veiklą, bet ir atsakyti į jiems kylančius klausimus. Kol kas, mano nuomone, šis procesas buvo gana sėkmingas.

Politikai iš tiesų vertina tai, ką darome. Žinoma, ne visada ir ne visur. Kartais audituojamieji mano, kad mūsų jiems siunčiama kritika – nepagrįsta, jie jaučiasi viską gerai padarę. Bet tai – išimtys. Dažniausiai mūsų darbą jie vertina kaip pagalbą.

– 2017 m. Europos audito rūmų ataskaitoje teigiate, kad ES neturėtų žadėti to, ko vėliau negali ištesėti. Ką turite galvoje?

– ES biudžetas sudaro ne daugiau kaip 1 proc. visų Bendrijos narių nacionalinių pajamų. Tik 6 proc. viso ES biudžeto išleidžiami Bendrijos institucijoms išlaikyti. Tai reiškia, kad didžiausia likusių finansų dalis patenka į nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios rankas ir ten paskirstomi. 145–150 mlrd. eurų per metus yra nemenka suma, tačiau 508 mln. gyventojų turinčiai Bendrijai tai tikrai nėra daug.

Dėl šios priežasties neteisinga žadėti, kad su šiais pinigais bus keičiamas pasaulis ir panašiai. Tai neatitinka realybės ypač tais atvejais, kai kalbame apie makroekonomiką. Ji negali būti plėtojama tik ES biudžeto lėšomis.

Bendrijos biudžetas gali suteikti nedidelę paskatą eiti tinkama linkme, remti iniciatyvas. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad didžiąją dalį ES biudžeto, kaip minėjau, išleidžia nacionalinė valdžia. Tad turime būti ypač atsargūs žadėdami spręsti tam tikras problemas ES lėšomis. Verčiau piliečiams aiškinti, ką ES gali ir ko negali padaryti.

– Vieni Europos audito rūmų išsikeltų prioritetų šiemet yra klimato kaita ir aplinkos apsauga. Kodėl?

– Manau, kad rūpintis klimato kaita, oro tarša ypač svarbu. Susirūpinimas šiais aspektais, kurį patvirtina vis dažnesnės visuomenės demonstracijos, matomas visame pasaulyje. Manome, kad taip pat turime susitelkti ties šiais iššūkiais, nes žmonės tikisi atsakymų. Europos audito rūmų pateikta ataskaita apie oro taršą buvo vienas sėkmingiausių mūsų darbų.

Turime atsakyti į klausimus, ar efektyviai ir tvariai rūpinamės Žemės ateitimi. Ar pasiekiame išsikeltus tikslus, ar su realybe siejasi tai, kas numatyta, pažadėta. Jei atsiranda skirtis, turime pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip ją sumažinti ir galiausiai visai panaikinti.

– Su ES išlaidomis susijusių pažeidimų lygis 2017 m. toliau mažėjo, bet vis dar pasitaiko klaidų, susijusių su finansinėse ataskaitose atspindimomis operacijomis. Ar tai didelė problema ir kaip jos išvengti?

– Šiuo klausimu galioja viena bendra taisyklė: kuo įstatymų leidžiamoji sistema, pagrindžianti operacijas, yra sudėtingesnė, tuo daugiau klaidų. Labai paprasta – kuo taisyklės sudėtingesnės, kaip neretai pasitaiko viešųjų pirkimų sistemoje, kai net miestelių bendruomenės privalo turėti grupę teisininkų, kad jas suprastų ir pritaikytų, tikimybė suklysti smarkiai išauga. Ir priešingai – jei taisyklės paprastos ir aiškios, apsirikti sunkiau.

– Galbūt vertėtų atkreipti dėmesį į ES egzistuojančią situaciją? Kaip vertinate siūlymus sumažinti ES administraciją?

– Visa ES administracija yra tokio dydžio kaip Vokietijos miesto Miuncheno administracija. Arba Lietuvos. Tad ją reikėtų vertinti kaip labai mažą ir ypač efektyviai dirbančią. Jai išleidžiame vos 6 proc. viso Bendrijos biudžeto, įskaitant ir pastatų išlaikymą. Labai sunku rasti kitą panašaus pobūdžio administraciją. Visgi sutinku, kad kai kuriais atvejais taisyklės yra sudėtingos, tačiau tai jokiu būdu ne administracijos reikalas.

– 2018–2020 m. Europos audito rūmų strategijoje akcentuojamas siekis daugiau dėmesio skirti ES veiksmų veiksmingumui vertinti. Kaip tai atsispindės praktikoje?

– Pagrindinis produktas, kurį mes kuriame, yra metinės ataskaitos. Jose vertiname, ar už ES lėšas tinkamai atsiskaitoma, ar jos skiriamos ir panaudojamos laikantis tinkamų taisyklių ir kitų teisės aktų. Šiuo metu didelį dėmesį norime skirti ES institucijų veiklai vertinti. Tai kuria pridėtinę vertę pagrindiniams sprendimų priėmėjams – EP, ES Tarybai ir Europos Komisijai, nes jie gauna tinkamesnę informaciją. Manome, kad viena yra matematiškai apskaičiuoti ar teisiškai pagrįsti, kodėl viena ar kita programa nebuvo iki galo tinkamai parengta, ir visai kas kita – kalbėti apie jų efektyvumą: ar jos pasiekia tikslinę auditoriją, ar tikslai yra tinkami, ar žengtas žingsnis į priekį. Tai gerokai didesnė pagalba nei ta, kurią gauti jie įpratę.

Kita vertus, toks mūsų veiklos pokytis verčia svarstyti apie riziką patekti į politinę sferą. Ji tradiciškai nepriskiriama auditui, mes nesame institucija, priimanti politinius sprendimus, tačiau privalome nepamiršti, kad mūsų rekomendacijos gali turėti politinių padarinių.

– Pats ne vieną kadenciją buvote EP nariu. Kuo skiriasi darbas EP ir Europos audito rūmuose? Kaip keičiasi parlamento narių požiūris į jūsų veiklą?

– Paprastam EP nariui darbas baigiasi balsavimu dėl teisės akto. Jei jis yra priimamas, apie jį galima pamiršti. Patirtis, kurią įgijau dirbdamas Europos audito rūmuose, rodo, kad galima turėti prastą teisės aktą, bet jei jis įgyvendinamas tinkamai, tai – neblogas rezultatas. Bet jei teisės aktas geras, tačiau netinkamai įgyvendinamas, jau nėra gerai. Tai, kas vyksta po to, kai teisės aktas priimamas, turėtų tapti svarbia EP narių veiklos dalimi.

Būtent į šią pusę ir krypsta europarlamentarų žvilgsnis. Pastarosios kadencijos EP ėmė skirti daugiau dėmesio tam, kaip teisės aktai įgyvendinami, taip pat pradėjo stebėti, kaip juos taiko valstybė narė ar EK.

 

K. H. Lehne

1957 m. gimė Diuseldorfe, Vokietijoje.

1978–1983 m. Freiburge, Kelne ir Diuseldorfe studijavo teisę, fiziką ir filosofiją.

1986–2014 m. dirbo teisininku.

1992–1994 m. Vokietijos žemųjų parlamento rūmų narys.

1994–2014 m. Europos Parlamento narys.

2004–2014 m. Diuseldorfo Heinricho Heine’s universiteto ir Kelno universiteto lektorius.

2014–2016 m. Europos audito rūmų narys.

2016 m. spalį tapo vienuoliktuoju Europos audito rūmų pirmininku.

Komentarai

  • Treatment For Allergic Reaction To Amoxicillin Comprar Cialis Original Holy Water In Italia cialis prix grenoble Levitra Tab 20mg Buy Doxycycline Hyclate 100mg Acne Levitra 40mg

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų