Vilija Blinkevičiūtė: Darbuotojų interesų turi būti paisoma ir krizės metu

Vilija Blinkevičiūtė: Darbuotojų interesų turi būti paisoma ir krizės metu

Ar laikas kalbėti apie minimalių atlyginimų didinimą ir jų reguliavimą Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje? Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad ir laikas, ir vieta. Dabar, kai siaučia pandemija, kai daliai darbuotojų gresia prastovos ir nedarbas, dar svarbiau užtikrinti minimalias žmonių pajamas.

Lapkritį Europos Komisija (EK) pateikė direktyvos projektą, numatantį bendras taisykles ir principus dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo ES valstybėse. Pokalbis apie tai su socialdemokrate V. Blinkevičiūte, Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke.

Gerbiama Vilija, kodėl atsirado direktyvos projektas dėl bendrų principų visoje ES nustatant MMA?

Vilija Blinkevičiūtė: „Ekonomikos nuosmukio laikotarpiais (kaip ir šiuo metu) minimalaus darbo užmokesčio reikšmė tampa dar didesnė.“

Užtikrinti teisę į deramą MMA reikalavo Europos Parlamentas. Tai padaryti ES institucijos įsipareigojo dar 2017 m. Geteborge, kur buvo patvirtintas Europos socialinių teisių ramstis.

Galiu pasirašyti po kiekvienu EK pirmininkės Ursulos fon der Lajen žodžiu – ji neseniai teigė: „Darbuotojų orumo turi būti paisoma ir krizės metu. Matome, kad pernelyg didelei daliai žmonių dirbti nebeapsimoka. Darbuotojai turėtų turėti galimybę gauti deramą minimalųjį darbo užmokestį“.

Prisipažinsiu: direktyvos projektas šiek tiek nuvylė, nors ir vertintinas kaip žingsnis nelygybės mažinimo kryptimi, laikantis bendrų standartų visoje ES.

Net 10 procentų ES darbo žmonių patiria skurdą. Ir tokių asmenų daugėja. Ilgametė tendencija. Gėdinga tendencija turtingiausioje pasaulio bendrijoje.

Ekonomikos nuosmukio laikotarpiais (kaip ir šiuo metu) MMA reikšmė tampa dar didesnė. COVID-19 sukelta krizė ypač paveikė sektorius, kuriuose dirba daug mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos, paslaugų srityse. Beveik 60 proc. visoje ES minimalų darbo užmokestį gaunančių asmenų yra moterys.

Kas nuvylė direktyvos projekte?

Europos Komisija skelbia, kad daugumoje ES valstybių, kuriose MMA nustatoma teisės aktais (taip yra ir Lietuvoje), ji yra per maža, nors pastaraisiais metais ir didėjo. Beveik visose valstybėse nustatytoji MMA yra mažesnė nei 60 proc. bruto („ant popieriaus) darbo užmokesčio medianos ir (arba) 50 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio.

Būtent šių skaičių, kaip privalomų rodiklių, EK direktyvos projekte ir nėra. Šių skaičių pasigenda ir Lietuvos profesinės sąjungos.

Bet juk Europos Komisija neturi priekaištų Lietuvai dėl MMA?

Oi, ne, Lietuvos MMA „popieriuje“ (sujungus mokesčius) tarp visų ES valstybių atrodo pakankamai gerai. EK atstovų teigimu, šiuo metu Lietuvoje nustatyta 607 eurų MMA yra net 12 pagal dydį tarp ES valstybių.

Deja, realios pajamos („į rankas“) nėra tokios jau džiuginančios. Ir todėl suprantamas profesinių sąjungų siūlymas MMA vertinti ne pagal bruto (kaip siūlo EK), o pagal neto reikšmę – pagal realias pajamas, kurios patenka į darbuotojo piniginę.

Svarbu ir tai, kad visose valstybėse būtų vienodai vertinama MMA perkamoji galia, darbo užmokesčio lygis, vidurkio didėjimas, darbo našumas. To ir siekiama šia direktyva.

 Lietuvoje nuskambėjo siūlymas jaunimui mokėti mažesnę MMA.

Tokia galimybė numatyta ir EK pasiūlytame direktyvos projekte.

Manau, kad tokios nuostatos įgyvendinimas būtų ir neteisingas jaunimo atžvilgiu, ir žalingas valstybei. MMA Lietuvoje ir taip nėra didelė. Dar ją diferencijuoti pagal amžių? Pastūmėti jaunimą geresnio gyvenimo ieškoti svetur? Lietuvai tai netinka. Priminsiu ir tai, kad pagal Darbo kodeksą Lietuvoje MMA mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

Direktyva paliks galimybę valstybėms pačioms apsispręsti, kaip nustatyti MMA?

Taip, valstybės pačios spręs, kaip nustatyti MMA, tačiau direktyva skatins kolektyvines derybas. Nustatyta, kad valstybėse, kur kolektyvinių derybų apimtis didesnė, mažai uždirbančių yra mažiau, mažesnė pajamų nelygybė.

Direktyva reikalaus, kad valstybės, kuriose į kolektyvinių derybų aprėptį nepatenka bent 70 proc. darbuotojų, numatytų kolektyvinių derybų sistemą ir planą.

Šiuo metu 21 ES šalyje MMA nustato valdžia, o Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje pasirašomos kolektyvinės sutartys – derasi darbdaviai ir darbuotojai.

Lietuvoje socialinis dialogas dėl MMA vyksta Trišalėje taryboje, kuri kasmet iki birželio 15 d. privalo pateikti Vyriausybei savo išvadas.  Tačiau tai nereiškia, kad nereikia tarpšakinių, šakinių, darbdavio ar darbovietės lygio kolektyvinių derybų dėl MMA.

Deja, bet Lietuvoje kolektyvinėse derybose atstovaujama vos 8 procentai darbuotojų. Todėl sunku įgyvendinti Darbo kodekse numatytą galimybę susitarti dėl didesnės MMA, palyginti su Vyriausybės nustatytu.

Dėl direktyvos projekto dar vyks derybos tarp Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos?

Taip. Tikiuosi, kad bus išgirsta ir socialinių partnerių nuomonė. Kad po nelengvų derybų direktyva realiai padės mažas pajamas uždirbantiems žmonėms.

 

 

 

 

 

www.blinkeviciute.eu

Komentarai

  • Vilija, gelbėkite socialdemokratų partiją, nes jei nieko nedarysite, kituose rinkimuose jie į seimą nepateks, nebent iš jos pasišalintų buvę ir esami konservai.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų