Do Warszawy! arba būsimojo prezidento pirmųjų kelionių žemėlapis

Kokie užsienio politikos klausimai bus aktualūs per naujojo prezidento kadenciją?

Prieš 10 metų prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė į pirmąjį užsienio vizitą išvyko praėjus vos keturioms dienoms nuo inauguracijos. Šiam tikslui ji pasirinko Švediją ir Latviją. 1998 m. šalies vadovu tapęs Valdas Adamkus per pirmąją prezidentinę kelionę aplankė Lenkiją. Tikėtina, kad 2019 m. prezidento postą perimsiantis asmuo taip pat pirmiausia žvilgsnį kreips į kaimynines valstybes.

Jei naujasis šalies vadovas pirmuoju oficialu vizitu pasirinktų aplankyti Baltijos šalis, tai nieko nenustebintų. Visgi politikos ekspertai neabejoja, kad svarbiausi Lietuvos užsienio politikoje kitais metais išliks santykiai su Lenkija. Didžiąją D. Grybauskaitės kadencijos dalį dialogas su šia kaimyne buvo įšaldytas dėl nesutarimų sprendžiant tautinių mažumų padėties bei lenkų pavardžių rašymo originaliais rašmenimis klausimus.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius mano, kad santykių su Lenkija blogėjimą iš dalies nulėmė ir prezidentės klaidos. D. Grybauskaitė kaltino kaimynus per artima draugyste su Rusija bei yra sakiusi, kad nesant abipusio sutarimo „geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę, nei bandyti taisyti, kas nepataisoma“.

Visgi paskutiniaisiais D. Grybauskaitės prezidentavimo metais Lietuvos ir Lenkijos santykiai, atkūrus diplomatinį dialogą tarp valstybių lyderių, ėmė pastebimai šiltėti. Vasarį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga šalyje apsilankė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Tai buvo pirmasis šios valstybės vadovo vizitas Lietuvoje per penkerius metus. Susitikimo metu D. Grybauskaitė ir A. Duda priėmė sprendimą dėl Lietuvos ir Lenkijos švietimo komisijos atkūrimo bei aptarė Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projektą.

M. Laurinavičiaus teigimu, dvišaliuose santykiuose reikšmingas progresas buvo pasiektas tada, kai D. Grybauskaitei pavyko įsisąmoninti Lietuvos interesus ir santykių su Lenkija svarbą.

Tokiu požiūriu turėtų vadovautis ir ją poste pakeisiantis naujasis prezidentas. „Tiek gynybine, tiek infrastruktūros ar ekonomine prasmėmis Lenkija yra pati svarbiausia Lietuvos partnerė regione, su kuria mes natūraliai dalijamės bendrais interesais. Tad pagrindinė Lietuvos ir jos vadovo užsienio politikos kryptis privalo būti Lenkija“, – teigė politologas.

Naujajam prezidentui teks apsispręsti ir dėl pozicijos Lenkijos bei ES konflikte.

Naujajam prezidentui teks apsispręsti ir dėl pozicijos Lenkijos bei ES konflikte. Liepos pradžioje Briuselis pradėjo Lenkijos bylos nagrinėjimą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl sisteminių grėsmių teisinės valstybės principui, kuriuo gali būti įšaldytos šalies balsavimo teisės Bendrijoje. A. Dudai lankantis Lietuvoje, D. Grybauskaitė pareiškė, kad šioje situacijoje lenkus palaikys.

Lietuvos, kuriai svarbūs tiek santykiai su kaimynine valstybe, tiek ES parama, pagrindinis interesas yra išvengti balsavimo prieš Lenkiją, įtikinant bloko nares jo nepagrįstumu. Jei iki naujajam Lietuvos prezidentui ateinant į postą Lenkijos klausimas nebus išspręstas, tai, pasak M. Laurinavičiaus, ir turėtų tapti jo diplomatiniu prioritetu.

Susidraugauti iš naujo

Į dienotvarkės pradžią naujasis prezidentas turės įrašyti ir ryšių su JAV užmezgimą. Amerika yra neabejotinai svarbiausia Lietuvos saugumo ir gynybos partnerė. Nors šalys glaudžiai bendradarbiavo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pastebima, kad D. Grybauskaitei Vašingtone pavyko užsitarnauti išskirtinę šaliai itin reikalingą pagarbą. Prezidentė pastaraisiais metais buvo viena kategoriškiausių apie saugumo grėsmes kalbėjusių Rytų Europos regiono politikų, o tai JAV atstovai priėmė itin palankiai.

Dažnai minimas ir D. Grybauskaitės išskirtinis gebėjimas, nepaisant atstovaujamos šalies dydžio, užimti tvirtas pozicijas sprendžiant svarbius ES ar NATO klausimus. Vienas paskutiniųjų tai įrodančių epizodų – liepos mėnesį vykęs NATO viršūnių susitikimas.

Kiek anksčiau D. Grybauskaitė per vizitą Vašingtone su Latvija, Estija ir JAV pasirašė deklaraciją, įtvirtinančią keturšalį gynybinį bendradarbiavimą, o po NATO susitikimo prezidentas Donaldas Trumpas negailėjo liaupsių Lietuvos vadovei. Tad naujajam šalies prezidentui teks nelengva užduotis išsaugoti autoritetą.

M. Laurinavičius pažymėjo, kad santykiai su JAV turi būti prezidento darbotvarkės viršuje ne vien dėl būtinybės palaikyti istoriškai glaudžius dvišalius ryšius, bet ir dėl dabartinės Baltijos regiono geopolitinės padėties. Analitiko teigimu, Rusija jau kurį laiką prieš Vakarus kariauja nepaskelbtą hibridinį karą. Didžiausios nuo Šaltojo karo pabaigos „Vostok 2018“ karinės pratybos signalizuoja, kad kaimynė sistemingai ruošiasi ir konvenciniam karui. Tad Lietuvos interesas yra užtikrinti, kad NATO viduje nebūtų vidinių skilimų, kurie paveiktų gynybinę paramą Lietuvai Rusijos agresijos atveju. „Tai yra dabartinio ir bus naujojo prezidento viena iš užduočių – žadinti Vakarus grėsmės akivaizdoje. Tai – mūsų nacionalinis interesas, nes vieni apsiginti nuo Rusijos ne tik konvencinio, bet ir hibridinio karo veiksmų nesugebėsime“, – aiškino M. Laurinavičius.

Nepamiršti Europos

Nuo pat pirmųjų dienų poste naujajam prezidentui teks kibti į ES reikalus. Pirmasis Europos Vadovų Tarybos susitikimas, į kurį važiuos D. Grybauskaitę pakeisiantis politikas, vyks 2019 m. spalio viduryje. Neabejojama, kad pagrindinis klausimas, kurį aptars šalių vadovai – Bendrijos santykiai su Jungtine Karalyste, jai pasitraukus iš ES.

Politologai pabrėžia, kad Lietuvai bus svarbu palaikyti gerus santykius tiek su atskilusia Jungtine Karalyste, tiek su didžiosiomis ES valstybėmis. „Didžioji Britanija yra viena iš Lietuvos partnerių saugumo srityje. Tad privalome tęsti bendradarbiavimą ir po „Brexito“, – tvirtino M. Laurinavičius. Tačiau Lietuvai svarbu nebūti nustumtai į antrą planą ir po Didžiosios Britanijos pasitraukimo stiprinant ES. Svarbia naujojo šalies prezidento užduotimi taps palaikyti strateginį dialogą su stipriausiomis valstybėmis Bendrijoje – Vokietija ir Prancūzija – tam daug energijos skyrė ir D. Grybauskaitė.