Stogų klasika – Koramic ir Tondach čerpės

Dauguma namų, nesvarbu, kokio jie dydžio ir iš kokių statybinių medžiagų, statomi pagal tą patį modelį. Statinį sudaro pamatai, išorinės bei vidinės sienos, grindys ir stogas. Viso namo svoris gula ant pamatų, kuriais pastatas remiasi į žemę ir kurie suteikia jam stabilumo. Išorinės sienos laiko jas jungiančių grindų ir stogo svorį. Stogas suveržia visą statinį ir suteikia jam tvirtumo. Pastarąją konstrukcijos dalį sudaro laikančioji dalis ir nuo ardomojo atmosferos poveikio namą sauganti danga. Stogo formą lemia pastato paskirtis, planas ir konstrukcija.

Kuo buvo dengiami pirmieji imti statyti namai? Manoma, kad stogams buvo naudojamos natūralios medžiagos: medis, šiaudai, lapai, nendrės ir pan.

Atsiradus mūrinei statybai, stogų dangai pradėtos naudoti dirbtinės specialiai stogams gaminamos medžiagos: apdorotas akmuo, švino ir vario lakštai, vėliau – keraminės čerpės.

Nuo to, kaip įrengtas stogas, priklauso ir viso pastato patvarumas, be abejo, jis suteikia ir estetinę išvaizdą, todėl būtina:

pasirinkti patvarią stogo konstrukciją ir dangą, kad šis namo elementas kuo ilgiau nekeltų rūpesčių;
teisingai apskaičiuoti išlaidas, įskaitant ir visų stogo sudedamųjų dalių kainas;
įvertinti stogo dangos atsparumą ugniai;
atsižvelgti į stogo estetiką, nes jis turi derėti ne tik su namo visuma, bet ir su aplinka;
nepamiršti, kad stogas turi būti ekologiškas, t. y. nekenkti žmogui ir aplinkai.

Tinkama stogo danga – daugiau nei 50 proc. namo ilgaamžiškumo nulemiantis veiksnys. Šiais laikais, kai rinkoje tokia didelė pasiūla, nesunku pasiklysti tarp dangų įvairovės, tačiau keraminės čerpės – tai vienas racionaliausių stogų dangos pasirinkimų.

„Wienerberger“ nuotr.

Įprastos tradicinės ir šiuolaikiškos

Keraminės čerpės tarsi rankų darbo reljefinis kilimas uždengia namą puošniu šarvu – natūraliu ir kartu laidžiu garams, kurio nereikia dažyti ar remontuoti, kurio neišdegina saulės spinduliai, kaitra, nesuardo šaltis, sniegas, lietus.

Laikui bėgant, čerpės beveik nekeičia spalvos, jos yra inertiškos ir lėtai reaguoja į temperatūros svyravimus. Todėl jomis taip mėgstama dengti šlaitinius stogus ir po jais įrengti palėpes, mansardines patalpas. Saulėtą dieną keraminių čerpių danga iki 30–50 laipsnių įkaista per 4–6 valandas, o atvėsta per 8–10 valandų. Sunki tankios struktūros danga puikiai izoliuoja triukšmą – tiek aplinkos, tiek sukeltą lietaus, be to, molis, iš kurio gaminamos čerpės, yra nedegi medžiaga. Keraminės čerpės pasižymi ekologiškumu ir natūralumu.

Besirenkant stogo dangą, verta apsvarstyti kelis kriterijus: ekologiškumą, ilgaamžiškumą, patvarumą, atsparumą šalčiui ir ugniai, estetinę išvaizdą ir, žinoma, kainos priimtinumą.

Šiuolaikiškos keraminės čerpės būna ne tik natūralaus molio spalvos, bet ir angobuotos ar glazūruotos. Angobas – tai molio miltelių ir vandens mišinys, į kurį pridedama mineralinių priedų, degimo metu gaminiui suteikiančių parinktą spalvą. Angobuotų čerpių spalva, palyginti su kitomis čerpėmis, laikui bėgant, nesikeičia.

Ilgaamžiškumas garantuotas

Čerpės − kaip vynas, laikui bėgant, tik gerėja. Iš molio, smėlio, vandens ir oro gaminamos keraminės čerpės yra ekologiškai švarus produktas. Aukštoje temperatūroje išdegtus šiuos stogų elementus galima glazūruoti, dengti angobu arba sendinti. Angobavimo metu miltelių pavidalo molis sumaišomas su vandeniu, į kurį pridedama mineralinių medžiagų, o degimo procesas suteikia gaminiui atitinkamą nekintančią spalvą. Vis dėlto iki šių dienų pati populiariausia ir lengviausiai prie bet kokios aplinkos priderinama spalva – natūralaus molio. Tad gerai sumontuota keraminių čerpių danga ir sensta garbingai, ne veltui daugelis žmonių šį natūralų procesą lygina su tauriu ir senu vynu, kuris su laiku tik gerėja.

Prieš pradedant stogo dengimo darbus, reikia įvertinti jo formą ir nuolydį, kadangi nuo šio kampo priklauso tinkamas stogo eksploatavimas. Daugelis mano, kad čerpėmis galima dengti statesnius nei 30° stogus, bet iš tiesų minimalus nuolydis priklauso nuo to, kokią čerpių formą pasirinksite.

Naudojant čerpes be užkaitų, minimalus nuolydis – 30°, čerpių su vienu arba dviem užkaitais − 18–16°. Nepaisant to, visas šias čerpes galima naudoti ir mažesnių nuolydžių stogams, tik tuomet reikia papildomo hidroizoliacinio pakloto. Vis dėlto patikimiausia, kai rekomenduojamus nuolydžius nurodo patys gamintojai.

Kaip ilgai stogas bus patvarus, be abejo, priklauso ir nuo dengimo proceso kokybės. Pirmiausia būtina gerai paruošti stogo pagrindą, o tada jau galima kloti čerpes. Grebėstus privaloma įrengti tokiu žingsniu, kokį nurodo gamintojas. Tik gerai ir taisyklingai įrengus stogo pagrindą, be sunkumų galima sukloti čerpes. Visų rūšių čerpės pradedamos dengti iš dešinės į kairę pusę. Paklojus pirmąją horizontalią čerpių eilę, klojama vertikali eilė, vėliau – viršutinės horizontalios eilės čerpės. Tokiu būdu išdėtos čerpės leidžia nustatyti taisyklingą eilių vertikalumą. Nepaisant nesudėtingos dengimo technologijos, šį darbą patartina patikėti patyrusiems specialistams.

Per pastarąjį dešimtmetį statybos rinką užplūdo įvairios kokybės produkcija. Pasiūlos gausa kartais glumina žmogų − ne visuomet aišku, kokią prekę pasirinkti, kad vėliau netektų gailėtis. Ne veltui šiuolaikinėje architektūroje stengiamasi atsisakyti įvairaus lygio imitacijų. Tad keraminės čerpės puikiai tinka ne tik restauruojamiems objektams, bet ir naujiems statiniams. Šitaip žmogus įgyja puikiai atrodantį namą, o kartu padaro savotišką investiciją į ateitį, kadangi net ir po kelių dešimtmečių tokios rūšies stogas bus patvarus ir patrauklus.

„Wienerberger“ nuotr.

Geriausia – šimtametė austrų patirtis

Lietuvoje rankiniu būdu gaminamos čerpės paplito prasidėjus mūrinės statybos erai, t. y. XII–XIV amžiuje. XIX a. ėmus čerpes gaminti pramoniniu būdu, pagerėjo jų kokybė, sumodernėjo klojimo technologija, atsirado didesnė formų pasiūla, o dėl viso to sumažėjo leistinas stogo nuolydis ir kaina. Sovietmečiu šios rūšies stogų danga Lietuvoje buvo diskredituota: gamintos labai prastos kokybės čerpės, kurios tinkamai saugodavo pastatą tik du penkis sezonus.

Grįžtant prie užsienio patirties, vertėtų atsisukti į tvirtas tradicijas puoselėjantį 1819 m. Austrijoje įkurtą koncerną „Wienerberger“, kurio pagrindinis tikslas – efektyvi ir nekenksminga aplinkai statybinių medžiagų gamyba ir pardavimas. „Wienerberger“ yra vienas seniausių bei didžiausių pasaulyje keraminių medžiagų gamintojų: turi per 280 gamyklų 31 šalyje, iš jų – 42 Europoje. Devyniose Europos gamyklose gaminama 70 su viršum formų keraminių stogo čerpių ir daugiau kaip 1000 papildomų jų elementų. Šių gaminių prekės ženklas – Koramic bei Tondach. Pagal keraminių čerpių gamybą koncernas užima antrą vietą pasaulyje ir pirmą – Europoje.

„Wienerberger“ yra vienas seniausių bei didžiausių pasaulyje keraminių medžiagų gamintojų: turi per 280 gamyklų 31 šalyje, iš jų – 42 Europoje. Devyniose Europos gamyklose gaminama 70 su viršum formų keraminių stogo čerpių ir daugiau kaip 1000 papildomų jų elementų.

Į Lietuvą „Wienerberger“ čerpės atkeliauja iš Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, Prancūzijos gamyklų – nelygu, kokia užsakytų čerpių forma ar modelis. Visos „Wienerberger“ gamyklos statomos prie molio telkinių, kurie pirmiau išžvalgomi ir ištyrinėjami – nustatoma žaliavos cheminė sudėtis, kiekis ir kiti parametrai.

Beje, skaičiuojant stogo sąmatą, būtina nepamiršti, kad reikės ne vien čerpių, bet ir kitų dangos elementų. Kuo sudėtingesnis stogas, tuo jų daugiau reikės. Keraminių čerpių pardavėjai dažniausiai siūlo jau sukomplektuotą rinkinį. Jame, be įprastų, yra ir vėjalentinės, dvibangės, ventiliacinės, kraiginės, anteninės ir kitos čerpės. Be papildomų keraminių elementų, reikia dar sniego gaudytuvų, pakopų, stogų tiltelių. Dengiant stogą, būtini ir specialūs čerpių tvirtinimo elementai, gaminami iš nerūdijančiojo plieno.

Nuo 2017 m. sausio „Wienerberger“ atstovybė Lietuvoje pristato čekiškas keramines čerpes Tondach. Tai aukštos kokybės keraminės stogų čerpės, skirtos tiek naujai statybai, tiek renovacijai. Tondach čerpės gali būti įvairių spalvų: nuo natūralaus molio iki raudonos, rudos ar juodos, angobuotos bei glazūruotos. Lietuvos rinkoje galima įsigyti šias keramines čerpes: Samba 11, Romanska 12, Francouzka 12, Figaro 11. Visų formų čerpės turi ir reikalingus papildomus elementus.