-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Išliaupsintas medvilnės konkurentas.
Europos Komisijos nurodymai neklaidinti vartotojų ir bambuko pluoštą vadinti viskoze Lietuvoje negalioja. Todėl gamintojai ir toliau reklamuoja „išskirtinės struktūros“, „antimikrobinių savybių“, „ekologiškus“ drabužius, pasiūtus iš sintetinio audinio.
Beveik prieš penkerius metus į Lietuvos parduotuves lyg viesulas įsiveržė naujovė – drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai iš bambuko pluošto. Naujausiu mokslininkų išradimu pristatytas bambuko pluoštas mažų mažiausiai pretendavo perrašyti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio tekstilės istoriją. Ją, regis, ir dabar siekia perrašyti kai kurie tekstilės pramonės atstovai, be jokių skrupulų klaidinantys patiklius tautiečius.
Stebuklas ir apgaulė
„Bambuko pluošto švelnumas ir struktūra panaši į šilko, drabužiai pasižymi lengvu natūraliu blizgesiu“, – tokiais pareiškimais gamintojai ir dabar vilioja pirkėjus. Ir įprastinėse, ir virtualiose parduotuvėse į akis krinta ditirambai, skirti unikalioms bambuko savybėms. „Dėl išskirtinės audinio struktūros šie drabužiai sugeria ir išgarina perteklinę drėgmę iki keturių kartų greičiau nei medvilnė. Dėl to iš bambuko pluošto pasiūtus drabužius vilkintys žmonės rečiau serga peršalimo ligomis.“
„Išskalbti bambuko drabužiai išdžiūsta dukart greičiau nei pasiūti iš kitų audinių.“
„Palepink savo kojas bambuko pluošto kojinėmis. Bambuko pluoštas – tai natūralus, ekologiškas pluoštas, gaminamas iš bambuko lapų ir stiebų. Pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, kurios išlieka net po 100-ojo skalbimo.“
Kad medžiagoje iš bambuko verpalų nesivysto kai kurie mikrobai, esą patvirtino ir Lietuvos tyrimų laboratorijos bei moksliniai institutai.
Dar bent šiek tiek dvejojančius turėtų paskatinti ištraukti pinigines šis reklaminis šūkis: „Auginant bambukus nenaudojami pesticidai ir kiti chemikalai. Bambukų atliekas dirvožemyje visiškai suskaido saulės šviesa ir mikroorganizmai. Todėl bambuko pluoštas – pats ekologiškiausias.“
Ir dar vienas „perliukas“: „Bambuko rankšluosčiai rekomenduojami visiems, turintiems odos problemų ir sergantiems astma. Kūdikiams, naudojant vystyklus ar rankšluosčius, pagamintus iš 100 proc. bambuko pluošto, išnyksta paraudimai ir bėrimai. Žmonės, turintys odos problemų, pastebi ryškų pagerėjimą.“
Lietuvoje „bambuko stebuklą“ atvežusios įmonės jau susikrovė nemenką kapitalą. Kai kurias jų šis išradimas netgi išgelbėjo nuo krizės kirčių. Lietuviai šlavė iš parduotuvių lentynų sportinę aprangą, pižamas, apatinį trikotažą, chalatus, rankšluosčius ir kojines. Bambukas vis dar „ant bangos“ ir šiuo metu.
Drabužius ir kitą aprangą iš „unikalaus“ pluošto audinio siuva vis daugiau mūsų šalies įmonių. O toms, kurios neužsikrėtė bambuko virusu, lieka graužti nagus ir atversti visas konkurentų kortas.
„Tai vartotojų mulkinimas. Žmonės galvoja, kad perka drabužius iš bambuko pluošto, o iš tiesų įsigyja paprasčiausius gaminius iš viskozės“, – dėstė vienos Lietuvos tekstilės įmonės atstovas.
Viešai apie tai kalbėti jis nenori: „Tekstilės pramonė Lietuvoje labai maža. Visi sėdime vienoje valtyje. Negi dabar skųsiu, pirštu rodysiu? Tačiau keista, kad Europos Sąjungos šalyje leidžiama taip elementariai klaidinti vartotojus.“
Turi įrodyti ypatingas savybes
Gaminiai iš „100 proc. bambuko“ Europoje pasirodė gerokai anksčiau nei Lietuvoje. Tačiau Senasis žemynas nėra nedidelė valtis, kur vartotojo teisėms gali tiesiog neatsirasti vietos.
Daugėjant tokių produktų ir netylant liaupsėms apie unikalias ir gydomąsias bambuko pluošto savybes atsakingos ES institucijos dar 2008 metais susigriebė, kad etiketėse esantys teiginiai ir prekių ženklinimo praktika neatitinka įstatymų ir reglamentų.
2009 metų pradžioje Europos Komisija (EK) paskelbė direktyvą ir nurodė, kad tekstilės gaminiai negali būti ženklinami vartotojus klaidinančiais užrašais „pagaminta iš bambuko“.
Mat „bambuko audinys arba pluoštas“ iš tikrųjų yra viskozė – regeneruotos celiuliozės pluoštas, kuris gaminamas susmulkinant ir chemiškai perdirbant bambuką. Tokiu pačiu būdu viskozė gaminama iš medienos (dažniausiai – pušies) arba kitos biomasės, paskelbė EK.
Taigi didžiausių tekstilės gamintojų – ES, Jungtinės Valstijos ir Kanada – institucijos nustatė specialias taisykles, kaip turi būti ženklinami „bambuko“ gaminiai. Europos Komisijos paskelbtoje direktyvoje, kurioje reglamentuojamas tekstilės pavadinimų etiketėse naudojimas, tarp natūralių pluoštų bambukas nėra įtrauktas, todėl iš chemiškai perdirbto bambuko pagamintas pluoštas turi būti vadinamas viskoze.
Jungtinėse Valstijose gamintojams uždrausta naudoti plačiai paplitusį ženklinimą „mechaniškai perdirbtas bambukas“ ir nurodyta jį pakeisti viskoze.
Be to, atsakingos institucijos įspėjo, kad plačiai paplitusius teiginius „natūraliai antibakterinis“, „apsauga nuo UV spindulių“, „ekologiškas“ gamintojai turi būti pasiruošę pagrįsti pateikdami mokslinių tyrimų išvadas liudijančius dokumentus.
Bambuko pluošto gamintojams, kurių daugiausia – Kinijoje, teko pripažinti, jog absoliuti dauguma bambuko drabužių yra pasiūti iš chemiškai apdirbtos medienos – viskozės. Ir tik labai nedidelė audinių dalis iš tiesų galėtų vadintis „pagaminti iš bambuko“, kai šio augalo lapai ir stiebai perdirbami į pluoštą nenaudojant chemijos. Tačiau toks audinys, iš tiesų galintis lygintis su linu ar medvilne, yra kelis kartus brangesnis už viskozę iš bambuko.
Vieni pasigyrė, kiti – pakartojo
Kol Briuselis kovojo su tekstilės sektoriuje besiplečiančiomis bambuko džiunglėmis, Lietuvoje, garsėjančioje greitai ir uoliai vykdyti ES nurodymus, bambukas ir toliau šlovinamas dėl jo savybių.
Lietuvos tekstilės instituto direktorė Aušra Abraitienė bambuko ženklinimą vadina pavyzdžiu, kurio mūsų šalyje neturėtų būti, juolab kad kai kurios Europos įmonės už vartotojų klaidinimą jau sulaukė baudų.
Ji nelinkusi kaltės versti mūsų šalies drabužių siuvėjams, „apdovanojusiems“ bambuką įvairiausiomis savybėmis. Lietuviai nuėjo lengviausiu keliu – kadangi taip gaminį pristato patys pluošto gamintojai, audėjams ir siuvėjams labai paranku tokius gražius žodžius tiesiog pakartoti etiketėse.
„Tekstilės institutas nėra kontroliuojanti organizacija. O į mus jokios atsakingos institucijos nesikreipė ir neprašė paaiškinti, kas yra tas bambuko pluoštas“, – sakė A. Abraitienė.
Viskozę iš bambuko instituto vadovė pavadino vienu didžiausių mitų, įsikerojusių į vartotojų pasąmonę per pastaruosius metus. Ji pripažino, kad viskozė iš tiesų geriau sugeria drėgmę ir greičiau džiūsta nei medvilnė, tačiau pastarasis pluoštas yra natūralus, o viskozė, nors pagaminta iš medienos, priskirtina sintetiniams.
Viskozė iš bambuko labiau ekologišku pluoštu gali būti vadinama tik todėl, kad šis augalas labai sparčiai auga (kone metrą per dieną) ir jam užauginti reikia mažiau vandens bei kitų energijos sąnaudų.
Ilgai laukę dar palaukite
Tinkamą prekių ženklinimą turinčios kontroliuoti Ne maisto produktų inspekcijos specialistai nieko nėra girdėję apie EK duotus nurodymus. Iki šiol vartotojai taip pat nėra skundęsi nei dėl klaidingos etiketėse pateiktos informacijos, nei dėl „unikalių“ bambukinių drabužių savybių.
Ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Ona Kušeliauskaitė žurnalui IQ dėstė, kad kol techninės naujovės nėra įteisintos oficialiuose ES dokumentuose ir pavadinimai nėra reglamentuoti Lietuvos teisės aktuose, kontroliuojančios institucijos negali prieštarauti gamintojų pasirinktiems pavadinimams.
„Kol oficialiai nėra reglamentuota, mes neturime teisės reikalauti, kad gamintojas bambuko pluoštą vadintų viskoze“, – sakė O. Kušeliauskaitė ir pridūrė, kad dirbtinių pluoštų pavadinimų pakeitimus įteisinti Lietuvoje dažnai vėluojama ir kelerius metus.
Tačiau Ūkio ministerijos (ŪM), atsakingos už ES direktyvų perkėlimą į Lietuvos teisės sistemą, pareigūnai tikina, kad EK nurodymai tiek ilgai nėra vilkinami.
Vaidas Gricius, ŪM Pramonės, paslaugų ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vyr. specialistas, tvirtino, kad ES yra trys direktyvos, reglamentuojančios tekstilės gaminių patekimą į rinką.
„Į rinką gali patekti gaminiai, paženklinti tais pavadinimais, kurie nurodyti direktyvose ar perkeltame teisės akte. Lietuvoje – Tekstilės pavadinimų techniniame reglamente. Jame bambuko pluošto nėra, – aiškino V. Gricius. – Jeigu tekstilės gaminys paženklintas pavadinimu, kurio nėra reglamente, tai yra vartotojų klaidinimas.“
ŪM specialistas tvirtino, kad bambuko pavadinimu manipuliuojama ir kitose Vakarų Europos šalyse. „Gamintojai argumentuoja, kad „bambukas“ ar „bambuko pluoštas“ yra vartotojams labiau suprantamas ženklinimas nei viskozė. Tačiau iš tiesų taip klaidinamas pirkėjas“, – pripažino pašnekovas.
Jo teigimu, rinkos priežiūros institucija (Lietuvoje – Ne maisto produktų kontrolės komisija), tikrindama produkciją ir radusi tokį ženklinimą, turėtų fiksuoti pažeidimą ir skirti baudą.
Taigi, kol Lietuvos institucijos sukrus vykdyti EK nurodymus, vartotojams teks patiems nustatyti, ar gaminys iš tiesų yra „natūralus“, „antibakterinis“ ir „ekologiškas“.
Verslui tokia tvarka labai paranki, nes kol pirkėjai susivoks, kad perka sintetiniams audiniams priskiriamą viskozę, gamintojai jau bus susižėrę nemažai pelno.
