-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Gali būti, kad jau po ketverto metų Lietuvoje nebeliks kailinių žvėrelių fermų.Ji pragyvenimo šaltinį užtikrina mažiausiai dešimčiai vietinių gyventojų, o per metus užaugina keliasdešimt tūkstančių žvėrelių.
Žemės ūkio ministerija Vyriausybei parengtoje išvadoje dėl kailinių žvėrelių ūkių uždarymo nuo 2027-ųjų jų savininkams siūloma jau nuo kitų metų pradėti mokėti kompensacijas.
Panevėžio rajone veikiantis audinių ūkis yra padalinys Vilkijos ūkio bendrovės.
Jos direktoriaus, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos teigimu, šiuo metu fermoje Ibutonių kaime darbuojasi daugiau nei dešimt žmonių, tačiau būdavę, kad bendrovė darbo vietomis aprūpindavo ir dvigubai ar net trigubai daugiau vietinių.
Šįmet Ibutoniuose planuojama išauginti 50 tūkst. žvėrelių.
Anksčiau jų auginta gerokai daugiau – po 70–80 tūkst.
Mažinimas, pasak Č. Tallat-Kelpšos, nesusijęs su ministerijos užmojais uždrausti tokį verslą.
Anot jo, kailinių žvėrelių augintojai išgyvena kailių rinkos krizę.
Visa Lietuvoje užauginta tokia produkcija eksportuojama.
Audinių kailiukai iš Panevėžio rajono iškeliauja į Helsinkio kailių aukcioną.
Č. Tallat-Kelpša prognozuoja, kad kailinių žvėrelių fermų uždarymo pasekmės skaudžiai kirstų ne tik patiems verslininkams.
„Tai yra milžiniškas turtas, į verslą sudėti milijonai. Be to, darbas nereikalauja aukštos kvalifikacijos, o atlyginimai pas mus neblogi“, – sako asociacijos vadovas.
Jo žiniomis, ministerijos numatoma bendra kompensacijų uždaryti planuojamiems ūkiams suma siekia milijoną eurų. Tačiau ir į ją galės pretenduoti tik tie, kas neturės jokių paskolų.
Pasak Č. Tallat-Kelpšos, vien Ibutoniuose į fermą investuotas ne vienas milijonas eurų – iš seno sovietinio ūkio sukurtas modernus.
„Investuotas ne vienas, ne du ir net ne trys milijonai. Dabar čia šiuolaikiška, europinius standartus atitinkanti ferma. Joje auginami aukštos kokybės žvėreliai, dirba geri darbuotojai. Ir visą tai reikės griauti? Vien nugriovimas kainuos dešimtis milijonų eurų. Negi dabar ūkininkai turės viską už savo pinigus ir versti?“– piktinasi verslininkas.
Anot jo, kitai veiklai tokios specifinės fermos nepritaikysi. Nebent kai kurie pastatai galėtų praversti sandėliavimui, tačiau Č. Tallat-Kelpša abejoja, ar atokioje vietoje kam nors to reikėtų.
„Vien įrengti buitines patalpas su dušais, valgykla kainavo gal 300 tūkst. eurų. Kam jos bus reikalingos vidury lauko? Kam reikalingi šaldytuvai tokioje vietoje?“ – sako žvėrelių augintojas.
Jis viliasi, kad vis dėlto Seimas nepriims tokio įstatymo.
„Jeigu kas būtų prieš penkerius metus pasakęs, nebūčiau patikėjęs, kad taip Lietuvoje gali būti“, – tvirtina Č. Tallat-Kelpša.
Asociacijos duomenimis, Lietuvoje veikia apie 150 žvėrelių ūkių, tačiau šiuo metu, kai rinka išgyvena krizę, apie du trečdalius jų tušti.
Pasak Č. Tallat-Kelpšos, didesniems augintojams, tokiems kaip Vilkijos ūkis, būtų sudėtinga stabdyti veiklą.
Pasak jo, Vilkijos ūkio, kurio padalinys Ibutoniuose, vidutinės metinės pajamos siekia per 6 mln. eurų, vidutinis pelnas – apie 1,6 mln. eurų, o mokesčių vidutiniškai sumokama apie 800 tūkst. eurų per metus.
Bendrovėje darbuojasi apie 100 žmonių.
„Mūsų ūkis pagamina maždaug 10 proc. Lietuvos produkcijos“, – sako Č. Tallat-Kelpša.
Pasak asociacijos vadovo, lietuvių į rinką tiekiamų kailių produkcija ne prastesnė nei danų ir vertinama kaip viena geriausių pasaulyje. Be to, Lietuvos žvėrelių augintojai yra ir vieni didžiausių kailių gamintojų pasaulyje.
Asociacijos vadovo teigimu, šiuo metu Lietuva pajėgi užauginti 2 mln. žvėrelių per metus, o pasaulyje išauginama apie 12 mln.
Žinia apie kailinių žvėrelių fermoms artėjančią pabaigą verčia nerimauti žibartoniečius.
Gyventojų bendruomenės „Žibartoniai“ pirmininko Dainiaus Drumžlio teigimu, Ibutonių audinių fermoje dirba daugiausia vietiniai. Nors darbas nekvalifikuotas, pirmininko žiniomis, už darbą ilgą laiką buvo gerai mokama. Anot jo, Panevėžio rajone uždirbti 700 eurų dažniausiai yra nerealu, o fermoje tiek gauna paprastas darbuotojas.
Bendruomenės pirmininko teigimu, fermoje noriai dirba ir jaunimas.
„Dabar įsivaizduokime: uždaro fermą, o kas sukurs naujų darbo vietų atokiame kaime? Mokyklas kaimuose uždaro, darbo vietas naikina. Čia plyno lauko politika ar kaip?“ – susirūpinęs D. Drumžlys.
