-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„PSO kreipia sveikatos politiką tarptautiniu lygiu, padeda kurti bendrą strategiją visoms šalims, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų maksimaliai efektyvios ir visiems prieinamos, o ypatingą dėmesį skiria pandemijoms valdyti. Be to, PSO teikia metodines rekomendacijas, metodinę pagalbą ir panašiai“, – organizacijos tikslus paaiškina profesorius Saulius Čaplinskas.
PSO veiklą teigiamai vertina ir Andrius Slavuckis, organizacijos „Gydytojai be sienų“ humanitarinės logistikos ekspertas. Ši organizacija tiesiogiai veikia pirmosiose kovos su ligų protrūkiais linijose.
„PSO mandatas suteikia jai teisę imtis pagrindinio vaidmens kovoje su įvairiomis epidemijomis ir pandemijomis. Per daugiau nei 70 metų nuo šios organizacijos įkūrimo ji sugebėjo itin svariai prisidėti prie raupų išnaikinimo, reikšmingai sumažinti maliarijos ir geltonosios karštligės plitimą, padėti kovoti su įvairiausiais tropiniais susirgimais ar sumažinti kitados brangių vaistų kainas“, – sako nuolat karščiausiose epidemijų vietose dirbantis vyras.
Nepaisant pastangų bei rezultatų, PSO kritikų būrys gausus – ir vargu ar būtų galima teigti, kad kritika nėra pagrįsta. Štai AIDS sveikatos apsaugos fondas viešai įvardijo 10 atvejų, kai PSO nuvylė pasaulį per COVID-19 pandemiją. Ir tai – toli gražu ne pirmas kartas, kai ši organizacija sulaukė aršios kritikos.
AIDS, SŪRS, MERS, ebola, rūkymas – visų šių infekcijų ir milijonais gyvybių kasmet kainuojančių priklausomybės problemų sprendimas tarsi paplūdimio smėlis byra pro PSO pirštus. Nepriklausomų ekspertų taryba po 2013 metais Vakarų Afrikoje įvykusio ebolos protrūkio netgi ragino peržiūrėti PSO funkcijas.
„PSO jau daugelį metų kankina lėtinė biurokratizmo problema. Organizacija yra pastebimai nepaslanki, negebanti greitai reaguoti į susidarančias sudėtingas situacijas, o pastaruoju metu – ir kenčianti dėl sumažėjusių įplaukų į biudžetą“, – dalinę nesėkmių priežastį įvardina A. Slavuckis.
Stambiausias finansinis PSO rėmėjas – JAV – ankstesnio prezidento Donaldo Trampo sprendimu pandeminiu laikotarpiu net 25 proc. sumažino organizacijai skiriamas lėšas, palyginti su metais iki pandemijos. Kritikai teigė, kad dėl to išaugo kitų organizacijos donorų politinė įtaka PSO sprendimams.
Antras didžiausias PSO rėmėjas – Bilo ir Melindos Geitsų fondas. Ketvirtoje vietoje – B. Geitso fondo dosniai remiama vakcinavimą skurdžiausiose pasaulio valstybėse skatinanti organizacija „GAVI Alliance“. Bendras šių dviejų organizacijų finansinis įnašas per 2023 metus (20,09 proc. viso PSO biudžeto) yra didesnis nei JAV (15,36 proc.).
Net patys PSO atstovai pripažįsta, kad dėl finansavimo stokos ir privačių fondų finansinės įtakos šios organizacijos sprendimai priimami nusileidžiant pagrindinių rėmėjų spaudimui.
Kaip parodė COVID-19 valdymo pastangos, PSO sprendimai prisideda ir prie globalių sąmokslo teorijų, ir prie vietinių neramumų skatinimo. PSO generalinis direktorius Tedrosas Adanomas Gebrejesusas susilaukė gausybės kritikos ne tik iš sąmokslo teorijų šalininkų, bet ir iš politikų, kurie kaltina jį Kinijos interesų gynimu. Suvešėjęs skiepų priešininkų judėjimas netgi skelbė, kad PSO tikslas – per skiepus išnaikinti žmoniją.
O Lietuvos institucijoms per pandemiją griežtai besilaikant PSO rekomendacijų kilęs didelis dalies visuomenės nepasitenkinimas 2021-ųjų rugpjūčio 10-ąją išsiliejo riaušėmis prie Seimo.
Ir tai toli gražu nebuvo unikalus atvejis pasaulyje – didesni ar mažesni protestai vyko ne mažiau nei 65 pasaulio valstybėse. Net Švedijoje – pandemijos valdymo liberalumu išsiskyrusioje valstybėje – siekiant numalšinti dėl veiklos ribojimų kilusius neramumus, 2021 m. kovo 6 d. vyko protestas ir per jį nukentėjo 6 protesto dalyvius raminę pareigūnai.
Vieningą, globalų sveikatos problemų sprendimą apsunkina ir kai kurių valstybių požiūris į PSO rekomendacijas bei jų įgyvendinimą. Neretai rekomendacijų laikomasi tik biurokratiškai formaliai, „dėl paukščiuko“, o jų įgyvendinimas būna kreivas šleivas.
„PSO teikiamos rekomendacijos turi būti įgyvendintos šalyse, o tada atsiranda kabliukas. Jei šalies sprendimų priėmėjams tos rekomendacijos patinka, jie sako: mes jų laikomės. Jei nelabai patinka arba sunkiai sekasi įgyvendinti, aiškina: čia tik rekomendacijos“, – kitą nesėkmių priežastį įvardija prof. S. Čaplinskas.
Žinomo gydytojo teigimu, PSO neturi poveikio priemonių, kaip priversti šalių vyriausybes elgtis vienaip ar kitaip.
„PSO rekomendacijos skaitmenizuoti pacientų duomenis Lietuvoje nepasiekė norimo rezultato. Ilgai kurta ir daug kartų taisyta e-sveikata taip ir liko neįgali. Ji labiau primena duomenų sąvartyną, kur gydytojai turi kapstytis ieškodami pacientų tyrimų, net ankstesnių savo įrašų. Ne paslaptis, kad daug gydymo įstaigų nekelia duomenų į e-sveikatą, todėl arba papildomai gaištamas pacientų ir gydytojų laikas, arba kartojami tyrimai. Abi išeitys yra sveikatos sistemos resursų švaistymas“, – pirštu į problemas bado odontologė Auristida Gerliakienė, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkė.
Gydytoja odontologė pateikia ir ilgesnį sąrašą Lietuvos medicinos sistemos skaudulių, o jų bendra priežastis – lėtinis, sisteminis išteklių trūkumas.
LMS vadovė nurodo, kad dėl valstybės apmokamų paslaugų kainodaros, kuri visiškai neatitinka nei ES vidurkio, nei nacionalinių reikalavimų, mažėja šių paslaugų pasiūla visuomenei, ir pacientams dažnai už jas tenka mokėti visa kaina. Dėl lėšų trūkumo Lietuvoje auga specialistų stygius, didėja netolygus jų pasiskirstymas šalyje. Sveikatos apsaugos ministerija nemotyvuoja medikų mokytis šiuolaikinių gydymo metodų, todėl tik nedidelė dalis specialistų siekia tobulėti. O tai sukuria atskirą problemą – pacientai nori patekti pas konkrečius specialistus, neretai ir už kyšius.
„Matosi, kad „vykdant“ tiek PSO, tiek EBPO, tiek EK rekomendacijas į jas įsiklausoma selektyviai. Tačiau tas selektyvumas retai kada remiasi realiais Lietuvos sveikatos sistemos poreikiais, todėl tiek jau būtų reformų, tiek dabartinės reformos rezultatai tarsi pakibę ore. SAM atkakliai vengia įvertinti turimus išteklius ir jų pagrindu inicijuoti pokyčius, todėl pagrįstai susidaro įspūdis, kad jie nėra svarbūs, o sistema funkcionuoja tik medikų pasiaukojamo darbo sąskaita“, – apgailestauja ekspertė.
Medikai sveikatos valdininkus jau ne kartą kvietė priimti medikų bendruomenės partnerystę, išnaudoti jos potencialą tobulinant sistemą, pasitikėti ir bendradarbiauti.
„Nuolat raginame įsiklausyti į medikų pastabas, atsižvelgti į konstruktyvius pasiūlymus, įtraukti medikus, kai rengiami teisės aktai, arba panaikinant nelogiškų ir perteklinių teisės aktų galiojimą. Juolab kad minėtos pastabos ir pasiūlymai neprieštarauja PSO rekomendacijom“, – sako Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.
Kaip pabrėžia A. Gerliakienė, PSO rekomendacijos nėra stebuklingas tepaliukas ir negali užtikrinti sveikatos politikos tikslų įgyvendinimo, jei vietos valdininkai tik formaliai kurpia minėtas rekomendacijas atitinkančius teisės aktus, bet nesiima realių veiksmų juos įgyvendinti.
Prof. S. Čaplinskas atkreipia dėmesį: rūkymas yra epidemija, tą ir savo akimis matome, ir liudija oficiali statistika. DELFI/A. Ufarto nuotr.
Infekcinių ligų protrūkiai, ypač kai jie virsta visą pasaulį apimančiomis pandemijomis, mobilizuoja ir PSO, ir mokslo bei medikų bendruomenes imtis veiksmų. Tokį gebėjimą puikiai iliustruoja pastangos kovoti su COVID-19. Pandemija per trejus metus nusinešė 7,9 mln. gyvybių, visiškai pakriko įprastas gyvenimo ritmas. Daugelyje pasaulio regionų apribotos gyventojų judumo galimybės, su milžiniškais iššūkiais susidūrė verslas.
Tačiau kur kas gilesnė, ilgametė problema – rūkymas, po maždaug 8 mln. gyvybių kainuojantis kasmet, – mokslo pasaulio ir institucijų dėmesio susilaukia kur kas mažiau.
„Rūkymas – epidemija, tą matome savo akimis. Tą liudija ir oficiali statistika“, – sutinka prof. S. Čaplinskas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Vaida Liutkutė apskaičiavo, kad vien Lietuvoje dėl rūkymo kasmet miršta daugiau nei 6000 žmonių – beveik 5500 vyrų ir per 600 moterų.
„Teko dalyvauti Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, skirtuose priklausomybių kontrolės programų vystymui, tačiau visais atvejais prioritetas teiktas narkotikų (80 proc.) ir alkoholio (15–16 proc.) kontrolei. Tabako ir kitų priklausomybių (<5 proc.) vertinimu bei programų kūrimu ir įgyvendinimu, mano žiniomis, labiau rūpinasi visuomeninės organizacijos. Nors, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuomone, visoms priklausomybėms turi būti skiriamas vienodas dėmesys, iki šiol Lietuvoje pasigendama tinkamos tabako gaminių vartojimo kontrolės ir reguliavimo“, – problemos dydžiui proporcingo dėmesio pasigenda A. Gerliakienė.
Anot gydytojos, Priklausomybių prevencijos komisija pritarė Sveikatos reikalų komiteto nario Lino Slušnio inicijuotoms pataisoms Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijusios žalos klausimais iki 2035 metų, kad reikia šviesti visuomenę apie tabako žalą ir jo vartojimo pasekmes; medikų bendruomenei teikti moksliškai pagrįstą informaciją; rengti ir skleisti metodinę medžiagą visuomenei ir mažinti neigiamą vartojimo poveikį, tačiau minėta komisija apsiribojo labiau priklausomybių dinamikos stebėsena, nei konkrečių priemonių taikymu.
PSO siūlomas kovos su rūkymu priemonių rinkinys, vadinamas MPOWER, šios organizacijos ataskaitose vertinamas kaip efektyvus. Tačiau tas priemones valstybės savo teritorijoje diegia skirtingu lygiu ir nevienodai sėkmingai.
Lietuvos veiksmai įgyvendinant MPOWER priemones PSO ataskaitose formaliai įvertinami teigiamai. Tačiau ar tiktai realybė yra tokia?
Rūkančiųjų mažėja labai iš lėto ir jau užtikrintai galima sakyti, kad PSO iškelti rūkymo masto mažinimo tikslai Lietuvoje nebus pasiekti.
„Kovoje su rūkymu svarbiausi žmonės – šeima, mokykla. Bet šeima negali duoti to, ko pati neturi. O kas gi Lietuvoje yra tas lyderis, kuris suvienija visus asmenis ir institucijas, sprendžiant tą problemą? Ar turime tuos ryškius visuomenės sveikatos, prevencinės medicinos flagmanus tiek institucine, tiek personaline prasme? Kažkada turėjome, bet dabar turbūt prioritetai yra kitur“, – savo abejones išreiškia prof. S. Čaplinskas.
Pasaulio sveikatos organizacija, siekdama mažinti rūkymo epidemijos žalą, nuolat modifikuoja kovos su rūkymu priemones. Šių metų lapkritį Panamoje vyks eilinė tabako kontrolės konferencija. Į ją rinksis tik sveikatos specialistai, nors svarstomi greičiausiai bus platesni klausimai.
„Tai yra tarpdisciplininis klausimas. Puikiai atsimenu, kaip Rygoje buvo organizuojama europinė konferencija AIDS klausimais. Į ją buvo pakviesti sveikatos, švietimo ir finansų ministrai. Tik tarpžinybiniai veiksmai gali duoti didžiausią efektą“, – interesų srities platumą paaiškina S. Čaplinskas.
Tačiau jis neslepia skeptiško požiūrio į šios konferencijos galimybes kardinaliai pakeisti rūkymo situaciją Lietuvoje. Iš dalies – dėl tos pačios lyderystės trūkumo.
Abejonių turi ir kitų šalių ekspertai. Lenkijos, Italijos, Belgijos ir kitų pasaulio valstybių žiniasklaidoje galima rasti susirūpinimo dėl tabako konferencijos rezultatų ženklų. Pavyzdžiui, italai ir lenkai baiminasi, kad nukentės jų vietos ūkininkai – tabako augintojai – ir šalys praras darbo vietas.
Belgijos žiniasklaida informuoja, kad PSO šioje konferencijoje ragins taikyti nelanksčią kovos su rūkymu politiką bei sugriežtinti bedūmių tabako gaminių teisinį reglamentavimą. Tai esą prieštarauja itin sėkmingai britų bei švedų kovos su rūkymu patirčiai ir ignoruoja šių šalių specialistų sukauptas žinias.
Švedijos ekspertai sako, kad PSO savo rekomendacijose klaidingai interpretuoja jau esamus mokslinius duomenis. Tokių rekomendacijų rezultatas, anot jų, gali duoti netgi priešingų rezultatų nei tikimasi. Mat reikšmingi alternatyvių produktų apribojimai gali atgrasyti rūkalius nuo perėjimo prie mažiau rizikingų alternatyvų.
