P. Židonio nuotr.

Virš Panevėžio ir Šiaulių – dvimiesčio idėja

Virš Panevėžio ir Šiaulių – dvimiesčio idėja

Paskutinio štricho – politinio pritarimo – laukiantis naujasis Lietuvos teritorijos bendrasis planas, brėžiantis, kur link vystysis miestai ir regionai, gaivina beveik dešimtmetį stalčiuose gulinčią Panevėžio ir Šiaulių dvimiesčio idėją.

Sudėliotame ir visuomenei jau pristatytame plane Panevėžiui, kaip ir Šiauliams, numatytas vienodas – regioninių centrų – statusas. Tai reiškia, kad kaip tikrieji didmiesčiai Lietuvoje toliau matomi Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, bendrajame plane išdidžiai įvardyti metropoliniais centrais.

Panevėžio mero Ryčio Račkausko nuomone, Panevėžiui numatomas statusas nesumažina miesto galimybių ir nereiškia investicijų mažėjimo.

Atsvara Vilniaus-Kauno duetui

Lietuvos teritorijos bendrasis planas – pagrindinis šalies teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma ilgalaikė jų vystymo perspektyva. Šis planas taps vienu pagrindinių šalies vystymosi dokumentu, jame suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o vizija – net iki 2050 metų.

Šiuo metu jame ir Panevėžiui, ir Šiauliams numatytas toks pat statusas kaip Rokiškiui, Biržams ar Ukmergei.
R. Račkausko teigimu, Savivaldybė turėjo pasiūlymų ir jie buvo išsakyti tiek žodžiu, kai plano sprendinių pristatymas vyko Panevėžyje, tiek raštu, kreipiantis į plano rengėjus ir Aplinkos ministeriją.

„Galime pasidžiaugti, kad į didelę dalį mūsų teiktų pastabų buvo atsižvelgta – kalbant ir apie „Rail Baltica“ projektą ir plėtrą, susijusią su juo, LEZ‘ų plėtrą, kultūros, turizmo ir kitus klausimus“, – teigė meras.

Anot jo, žinant, kad ir Nacionalinės pažangos programa, ir ES finansavimo perspektyva remiasi ne metropolinių centrų, o būtent regioninės politikos skatinimu, panašu, kad esminių skirtumų investicijų bei plėtros kontekste nebus.

„Be to, Šiaulių-Panevėžio urbanistinis mazgas yra modeliuojamas kaip atsvara Vilniaus-Kauno ašiai, o ir miestų patrauklumą užsienio investicijoms numatoma didinti remiantis urbanistinių centrų, koks yra ir Panevėžys, partnerystės pagrindu“, – galimybes mato R. Račkauskas.

Pasak mero, tapimas regioniniu centru Bendrojo plano kontekste Panevėžiui suteikia labai realias plėtros galimybes.

„Kalbame apie platų priemonių spektrą, Panevėžiui itin svarbus akcentas – „Rail Baltica“ trasos teikiamas mobilumo paslaugų ir ekonominis potencialas. Panevėžio krovinių terminalas užtikrins šiaurės Lietuvos regionų krovinių konsolidaciją ir perskirstymą bei įvairiarūšės logistikos galimybes – tai labai svarbu mūsų miesto konkurencingumui ir patrauklumui didinti. Numatyta ir partnerystė skirtingų kultūros ir meno sričių jungtinėms veikloms, projektams, didinantiems regiono kultūros ir meno pristatymo galimybes užsienyje“, – sako R. Račkauskas.

Tendencijos keičiasi

Anot mero, nėra taip svarbu, kaip miestas vadinamas popieriuje, – didmiesčiu ar regioniniu centru. Pasak R. Račkausko, kur kas svarbiau, kokia gyvenimo jame kokybė. Juolab pasaulyje vis labiau stiprėjant tendencijai, kad žmonės iš didmiesčių keliasi į mažesnius miestus, kur gali kokybiškai gyventi, auginti vaikus ir leisti laiką, Panevėžys turi išnaudoti savo privalumus.

„Todėl neakcentuočiau metropolinio miesto statuso – savaime jis neužtikrina gyvenimo kokybės. Ją sukuria gerėjanti miesto infrastruktūra, patrauklios darbo vietos, šiuolaikiškos viešosios erdvės, nauji traukos centrai sporto ir kultūros kontekste, – čia ir matau prasmę koncentruotis“, – sako R. Račkauskas.

Lietuvos bendrajame plane kaip regioninis centras matomo Panevėžio negąsdina metropolinio miesto statuso praradimas.

Požiūris keičiasi

Aukštaitijos sostinę nebe pirmą kartą bandoma išbraukti iš didmiesčių sąrašo. Tokiame šaltame duše Panevėžys maudėsi 2012–2013-aisiais. Tuomet kalbos, jog sumažėjus gyventojų skaičiui miestas netenka didmiesčio statuso, teliko gandais. Vyriausybė patvirtino Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį planą, kuriame Panevėžio miesto statusas nepakito – jis išliko R kategorijos metropoliniu centru.

O prieš porą metų, Regionų plėtros tarybose pradėjus pristatinėti naują Lietuvos bendrąjį planą, jame vėl teliko trys metropoliniai centrai.

„Tuomet kilo diskusijos, kodėl dingo dar dviejų didžiųjų apskričių centrai – Šiauliai ir Panevėžys. Tada tarsi buvo sprendimas abiem atstatyti didmiesčių statusą. Dabar vėl matome, kad pagal aną senąjį urbanistinį karkasą išlieka trys didieji metropoliniai centrai. Bet aš į šį reikalą dabar žiūriu gerokai paprasčiau“, – teigia ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) direktorius Visvaldas Matkevičius.

Jo nuomone, siūloma urbanistinių centrų Panevėžio ir Šiaulių partnerystė yra natūralus šių miestų suartėjimo procesas.

„Kalbama apie infrastruktūros tarp Šiaulių ir Panevėžio modernizavimą. Mes siūlėme ir neseniai susisiekimo ministrui dar kartą akcentavome, kad reikia galvoti ir apie kelio nuo Šilagalio iki Berčiūnų sutvarkymą, o nuo jų – iki Radviliškio. Ateityje per Radviliškio aplinkkelį ganėtinai greitai iš Panevėžio būtų galima pasiekti Šiaulius“, – sako V. Matkevičius.

Stiprūs koziriai Panevėžiui

Nors vystant Panevėžio–Šiaulių partnerystę pabrėžiama, jog svarbu išlaikyti bei stiprinti tarptautinį Šiaulių karinį oro uostą, orientuojantis į krovinių gabenimą oro transportu ir užtikrinant tam reikalingą infrastruktūrą, Panevėžio regiono verslas mato Aukštaitijos sostinės rankose bent porą tvirtų kozirių, sustiprinančių pozicijas konkurencinėje miestų kovoje: greitkelį „Via Baltica“ ir elektrifikuotą greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ vėžę keleiviams ir kroviniams vežti, eisiančią pro Panevėžį. Ją Lietuva įsipareigojusi užbaigti iki 2026-ųjų.

Geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ėjimas pro Panevėžį atveria perspektyvą, kokios neturi Šiauliai ir kurios mes dar neįvertinom. Šalia Gustonių keleivių stoties, įvairiarūšio krovinių terminalo, netgi greta jo numatyta vieta traukinių remonto dirbtuvėms – tokia infrastruktūra gerokai sustiprins Panevėžio pozicijas, suriš Šiaulius ir Panevėžį kaip dipolinius miestus. Dėl „Rail Baltica“ jau ir Šiauliai žiūri į mūsų pusę“ , – mano V. Matkevičius.
Pasivaržys dėl statuso.

Nors Panevėžio regiono verslas palaiko partnerystės su Šiauliais idėją, visgi, anot V. Matkevičiaus, verslininkai nesutinka, kad šiems miestams bendrajame plane numatytas kitas statusas nei Vilniui, Kaunui ar Klaipėdai.
Anot jo, Panevėžio PPAR palaiko poziciją, kad Lietuvos bendrajame plane turi būti įvardyti ne trys, o penki pagrindiniai Lietuvos centrai.

„Turėjome 10 apskričių, jas sustambinus liko penki regionai. Jau darosi natūralu, kad prie Panevėžio šliejasi Utenos regionas. Norėtume, kad tai ir toliau būtų vystoma. Siūlyčiau bendrajame plane naudoti žodį ne metropolinis, o regioninis vystymo centras ir kalbėti apie tokius penkis“, – sako V. Matkevičius.

Anot jo, dar šią savaitę Panevėžio regiono verslo atstovai tokią poziciją rengiasi pateikti Vidaus reikalų ministerijai. Specialistų parengtas Lietuvos bendrasis planas dar turi sulaukti politinio pritarimo.

„Dabar Panevėžyje išrinktų Seimo narių darbas ir rūpestis, kad plane būtų numatyta išlaikyti penkis regionų vystymo centrus. Žinoma, su Vilniumi sunku lenktyniauti, bet kažkada Panevėžys buvo antras Lietuvoje pagal ES lėšų įsisavinimą. Vadinasi, Panevėžys pajėgus su kitais miestais konkuruoti ir nematau priežasčių, kodėl jo statusas turėtų būti kitoks“, – sako V. Matkevičius.

Nuotr.
Lietuvos bendrajame plane kaip regioninis centras matomo Panevėžio negąsdina metropolinio miesto statuso praradimas.

Komentarai

  • baisiausia , kad isrinktas ponas bronius, seime sekmingai trina sedyne i kedes apacia, ir tikrai nesiruosia padeti miestui, matosi akivaizdus nenoras ,nes mieste isrinko ne tuos per savivaldos rinkimus, ir matyt gabumu trukumas,

    • Ne kas kitas ir išrinko,o mes patys. Reikia šviest visuomenę,kad aktyviau rinkimuose dalyvautų. O šiaip pritariu merui,svarbu,kad būtų šiuolaikiškas,patogus gyventi miestas,kurtųsi darbo vietos ir viskas bus ok.

  • Na kad būtumėm PC Sostine,trūksta kokių poros PC,na dar nugriovę Garsą,stiklinį mauzoliejų pastatys,o šiap daugiau Panevėžyje,vėjai švilpauja

  • Tarp Panevėžio ir Šiaulių reikia gero dviejų juostų greitkelio, kaip jau yra nuo Radviliškio iki Šiaulių, kad būtų greitas susisiekimas tarp dviejų miestų. Galima būtų ieškotis darbo abiejuose miestuose.

    • Atsakyti
  • Kadangi man greit 60-mt, darosi džiugu, kad Panevėžys mažėja. Turgus, bažnyčia, ligoninė – viskas vietoj. Ko daugiau bereik?

  • Gal pirmiausia užbaikit paprasčiausius darbus, ir nesapaliokit.Kiek metų tęsis paprasčiausio tilto, vedančio link Rygos, remonto darbai?

Rodyti visus komentarus (6)

Atsakymas į Cianidas komentarą Atšaukti atsakymą

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų