Verbų sekmadienį tikintieji plūdo į Dievo namus

Didžiąją savaitę prieš Velykas pradėjęs Verbų sekmadienis į miesto bažnyčias sukvietė minias tikinčiųjų. Nešini kadagių šakelėmis ar kitais žalumynais žmonės santūriai pasitinka artėjantį Kristaus prisikėlimą.

Sekmadienį nuo pat ryto būriai panevėžiečių skubėjo į bažnyčias, o kai kurie nepamiršo ir senosios tradicijos vos išėjus iš maldos namų, linkint sveikatos, išplakti artimąjį ką tik pašventinta verba.

Bažnyčių šventoriuose įsikūrė prekybininkai, siūlantys kadagio šakelių, spalvingų surištų verbų ar kermošinių saldainių. Šiandien švenčiamas Didžiąją arba Kančios savaitę prieš Velykas pradedantis Verbų sekmadienis – viena svarbiausių liturginių švenčių.

Dažnai ji vadinama širdžių atvėrimo Kristui švente. Biblijoje minimas po Kristaus kojomis klojamas palmių šakeles Lietuvoje simbolizuoja kadagys. Tikima, kad Verbų sekmadienį pašventintos kadagio šakelės, laikomos garbingoje namų vietoje, padeda išsaugoti sveikatą, gausina derlių, sergsti namus nuo žaibo, pasėlius – nuo ledų ir graužikų. Sveikatos linkėjimą reiškia ir artimųjų plakimas verbomis sakant: „Ne aš mušu, verba muša, tolei muš, kol sulūš. Po savaitės Velykos, linkiu sveikam jų sulaukti“.

Nors Panevėžio krašte labiausiai paplitusi verbų rūšis – kadagio ar gluosnio, tujos šakelės, žmonės į bažnyčią nešasi ir iš sausų gėlių bei augalų pintas verbas. Tradiciškai verbos laikomos Vilniaus krašto paveldu, tačiau ir Panevėžio kraštas turi savų auksarankių, iš gamtos turtų kuriančių stebuklus.

G. Kartano nuotr.