Ukrainoje lietuviai pajuto mirties alsavimą

Specialiai iš Dnipro, Ukraina

„Patekom Pokrovske į apšaudymą, visi gyvi, tik aš praradau koją. Nebegaliu kalbėti, seselė liepia atiduoti telefoną“, – tokį sakinį išgirdęs telefono ragelyje apmiriau.

Iš karto puoliau skambinti kitiems keturiems lietuviams savanoriams, su kuriais mačiausi Charkive.

Jų telefonai tylėjo.

Visgi po kurio laiko pagaliau pavyko vienam prisiskambinti.

Šis papasakojo, kad vienam jų skubiai operuota koja, antram skeveldra nesunkiai sužeidė delną, kiti apsvaigę ir apkurtę nuo sprogimo.

Ukrainoje kariaujantys lietuviai prašė neviešinti jų pavardžių – rūpinosi Lietuvoje dėl jų besijaudinančių artimųjų sveikata.

„Mirties šmėkla aplenkė mane praėjus vos trims dienoms nuo gimtadienio. Taip jau sutapo, kad paskutinius tris gimtadienius sutikau Ukrainoje“, – pasakojo vienas iš penkių lietuvių savanorių, besigydančių Dnipro ligoninėje.

Prieš savaitę rusams apšaudžius Pokrovsko miestą Donecko regione, žuvo penki civiliai, o tarp 60 sužeistųjų buvo penki lietuviai.

Nelaimę atnešė dvi galingos „Iskander“ raketos.

Pirmoji sprogo arčiau gyvenamųjų namų ir pareikalavo aukų.

Po pusvalandžio per antrą sprogimą nukentėjo vien lietuviai, tuo metu nuošalioje vietoje iškrovę vaistus bei kitus daiktus, atgabentus kariškiams.

„Iš mūsų nieko nebūtų likę, jei ne mūrinė siena, už kurios bomba ir sprogo. Kai išgirdome siaubingą griausmą, akimirksniu kritome ant žemės, krūmų šakomis susibraižydami veidus ir rankas. Ausyse spengė, jaučiausi apkurtęs, aplink tiršti juodi dūmai. Apsigraibiau kūną – sveikas, tik ant rankos keli kraujo lašeliai. Ėmėme šaukti vienas kito vardus, visi atsiliepė, o kai išgirdome balsą „koja, mano koja“ supuolėm gelbėti jo“, – tęsė pasakojimą savanoris.

Visą straipsnį skaitykite liepos 2 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.